Tam, kad ši vieta taptų turistų traukos centru, Užvenčio kraštotyros muziejaus specialistams bei Kelmės rajono savivaldybės administracijos vadovams teko ne tik pasukti galvas, bet ir sutelkti nemažai pastangų bei rasti reikiamų lėšų.
Tiesa, vos prieš keletą metų galėjo nutikti ir taip, kad šio dvaro nebūtų likę nė pėdsako, o ateities kartos apie jį būtų tesužinoję iš savo tėvų ir senelių pasakojimų. Nykstantį kultūros paveldo objektą išgelbėjo Ūkio ministerijos administruojamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos. Įgyvendintas projektas „Užvenčio muziejaus restauravimas ir jo pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms“, kurio įgyvendinimui skirta beveik 234 tūkst. eurų paramos. Šiuo projektu buvo siekiama kompleksiškai spręsti dvejopo pobūdžio problemas: užtikrinti kultūrinio turizmo paslaugų plėtrą, išsaugant ir viešoms reikmėms pritaikant Lietuvos medinės architektūros paveldo objektą − Užvenčio buvusios dvaro sodybos svirną bei sudaryti tinkamas sąlygas Užvenčio kraštotyros muziejaus veiklai.
ES lėšos padėjo išspręsti daug problemų
Šiandien Užvenčio dvaro sodyba lankytojus stebina savo pirmykščiu žavesiu. Čia šlama graži liepų alėja, o restauruotame dvaro svirne veikiantis Užvenčio kraštotyros muziejus turtingose ekspozicijose pasakoja ne tik miestelio istoriją, bet ir primena visus su šia vieta susijusius šviesuolius – rašytoją Šatrijos Raganą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Joną Smilgevičių ir kitus žinomus veikėjus.
Muziejų prižiūrinti ir lankytojus priimanti Milda Knyzelienė teigia, kad ES struktūrinių fondų parama puikiai pasitarnavo. Įgyvendinus projektą buvo išspręsta ne tik Lietuvos medinės architektūros paveldo objekto išsaugojimo problema, bet ir sudarytos sąlygos turizmo paslaugų plėtrai bei muziejaus veiklai.
Nauja Užvenčio kultūros erdvė
Užvenčio buvusio dvaro sodybos svirno – muziejaus pastatas buvo tvarkomas taikant ypač naują restauravimo-atkūrimo metodiką. Taip pavyko išsaugoti visus vertingus ir autentiškus elementus, pastato tūrį, pamatus, medžio konstrukcijas-rąstų sienojus, perdangų sijas, stogo konstrukcinę schemą, lauko duris, o taip pat pagal ikonografinę medžiagą atkurti buvusias pastato detales.
Atrestauruotas svirnas įgijo ir moderniam muziejui privalomų sprendinių – čia buvo įrengtos apšvietimo, apsaugos ir gaisro, taip pat vėdinimo sistemos bei sutvarkytas vandentiekis. Tad muziejus lankytojams tapo itin patraukliu − jame įrengta trijų dalių ekspozicija, parodoms ir edukaciniams užsiėmimams naudojama salė, lankytojų rūbinė ir tualetai bei sandėliavimo, darbuotojų poilsio ir administracijos patalpos.
„Galima sakyti, kad įgyvendinus projektą, Užventyje atsirado nauja kultūros erdvė, tinkama kameriniams renginiams, parodoms ir kitiems panašiems dalykams. Tad ir sklaida apie muziejaus veiklą padidėjo, ir lankytojų srautai“, − sako M. Knyzelienė, besidžiaugdama, kad pavyko išsaugoti, restauruoti ir pritaikyti aktyviam naudojimui vertingą medinį kultūros paveldo objektą, išplėsti kultūrinio turizmo paslaugų spektrą ir sudaryti tinkamas sąlygas čia įsikūrusio muziejaus veiklai.
Didelė pridėtinė vertė
Įgyvendinus Užvenčio buvusio dvaro sodybos svirno restauravimo projektą, pasikeitė ir aplinka – pastatą „įrėmino“ tašytų akmenų danga grįsti takeliai, atsirado suoliukai, dviračių stovai, šiukšliadėžės, tvarkinga veja ir automobilių stovėjimo vietos. „Nemanau, kad muziejus ar rajono savivaldybės administracija būtų pajėgi savarankiškai įgyvendinti tokį projektą. Deja, dėl lėšų trūkumo, dažnai tokie kultūros paveldo objektai nesulaukia pakankamai dėmesio. Jais pradedama rūpintis dažniausiai tuomet, kai jie pradeda kelti pavojų aplinkiniams ir grasina visiškai sunykti“, − teigė muziejų prižiūrinti moteris.
