Kova su korupcija
„Kol kas kova su korupcija lieka geriausiu atveju – formalumas. Turime Seimo patvirtintą Nacionalinės kovos su korupcija programą, - priminė D. Grybauskaitė. - Bet nacionaliniu mastu kova vyksta vangiai. Institucijų antikorupciniai planai pilni menkaverčių priemonių. Vietos savivaldos įstatymo pataisos numatė savivaldybėms prievolę steigti antikorupcines komisijas. Jeigu tai nevirs eiline veiklos imitacija, gali tapti veiksminga imuniteto sistema“.
Pasak prezidentės, realią veiklą privalo vykdyti ir Savivaldybių etikos komisijos – iš 60 savivaldybių tokias turi tik 17. „Lietuva priskiriama šalims, kurios kovoja su korupcija ir siekia būti skaidresnės. Pareigą kovoti su mūsų geresnį gyvenimą atitolinančia blogybe – suprantame. Pagal korupcijos suvokimo indeksą šiemet iš 43 pakilome į 39 vietą. Savo vidines kovos su korupcija taisykles jau turi ir socialiai atsakingas verslas. Jose juodu ant balto parašyta – kyšininkaujančiam darbuotojui – jokio pasigailėjimo. Sako, tai veikia“, - teigė šalies vadovė.
Meilė Lietuvai
„Pastarasis ketvirtis amžiaus buvo mūsų atsakomybė. Kūrėme Lietuvą taip, kaip kiekvienas supratome savo priedermę“, - pabrėžė D. Grybauskaitė.
„Tėvų žemei, laisvei, įstatymui, taikai, savo profesijai ir ateities kartoms. Ten, kur nepritrūkome drąsos ir vienybės, pasaulis mus žino kaip sėkmės Lietuvą. Švęsdami Valstybės 25-metį rankomis susikibo įvairių Lietuvoje gyvenančių tautybių jaunimas, naujam gyvenimui prikeldamas ne tik tautinį kostiumą, bet ir pamatines Lietuvos vertybes, kurioms nereikia nacionalinių susitarimų“, - kalbėjo šalies vadovė.
„Mūsų meilė Lietuvai yra prigimtinė. Mūsų patirtį perima Lietuvos vaikai. Gyvenkime ir dirbkime taip, kad neišduotume šios, mums patikėtos trispalvės apyrankės. Ir jie matys savo ateitį Lietuvoje. Ačiū visiems, kurie šią pareigą girdite širdimi“, - teigė prezidentė.
Ekonominiai stabdžiai
„Daugeliu rodiklių lenkiame Vakarų Europos šalis. Valstybės finansų būklė – stabili, įsiskolinimai – nedideli, kreditai – pigūs, turime dėkingą geografinę padėtį, darbščių žmonių ir puikią infrastruktūrą. Trūksta tik kryptingų sprendimų, kad Lietuvos ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti“, - teigė prezidentė.
Pasak jos,tik tuomet ženkliai, o ne minimaliai padidėtų algos, gyvenimas šalyje būtų prognozuojamas. „Mažėtų ilgalaikių problemų – stabilizuotųsi „Sodra“, jaunimo emigracija, nyktų socialinė atskirtis. Jau pasiekėme, kad kiekvienam sprendimui būtų taikomas antikorupcinis vertinimas. Būtina matuoti ir ekonominio naudingumo bei šalies konkurencingumo matu. Dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti mūsų darbo rinka“, - sakė prezidentė.
„Žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų. Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą. Konkurencingumo tyrimai rodo, kad darbo santykiai Lietuvoje yra reguliuojami griežčiausiai Europos Sąjungoje. Pastabų dėl to nuolat gauname ir iš Europos Komisijos, ir iš tarptautinių ekspertų. Darbo rinkai būtini sprendimai negali būti paklaidinti „socialinio modelio“ labirintuose. Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikalingiausias darbo santykiams liberalizuoti“, - dėstė D. Grybauskaitė.
Korupcijos šešėliai
„Blogai, kad kai kuriems naujiems įstatymams sudėtinga įveikti ne tik antikorupcinio vertinimo procedūras, bet ir neskaidrių interesų barjerą. Nes vis dar matuojama ne Lietuvos žmogaus, o partijos, koalicijos ar medžiotojų būrelio gerovės matu.
Vis daugėja atvejų, kai keisti teisinį reguliavimą bandoma dėl vieno žmogaus, įmonės ar partijos. Tuo metu neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.
Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys. Sąžiningai peržiūrėję kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kainynus sutaupytume milijonus eurų ir mūsų žmonėms nereikėtų vaistų pirkti kaimyninėje Lenkijoje ar turguje iš po prekystalių. Kai profesinė pareiga taps svarbiau nei pinigas, kokybiškų paslaugų ims daugėti.
Dabar privačios iniciatyvos, neafišuojama savanorystė ir asmeninė atsakomybė daro tai, ko negeba valstybės aparatas. Jos tampa atsaku ydingai biurokratinei praktikai įmonėse, ligoninėse, teismuose ir ministerijose“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Gazprom“ piktnaudžiavimas
„Lietuva ne tik pati išsivadavo iš energetinio jungo, pasistatydama Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir būtiniausias energetines jungtis. Mes išdrįsome inicijuoti tyrimą dėl „Gazpromo“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi dujų rinkoje. Ir Europos Komisija pradėjo tirti galimus pažeidimus net aštuoniose šalyse, kur buvo taikomos nesąžiningos kainos, varžoma laisva prekyba dujomis.
Drąsi ir nuosekli Lietuvos laikysena šioje kovoje padės užtikrinti viso regiono energetinį saugumą. Nuo šiol Kremliui naudoti „Gazpromą“ kaip politinio ir ekonominio šantažo įrankį Europoje bus sudėtingiau.
Taip pat įtikinome Europos Vadovų Tarybą, kad dezinformacija nuodija visų europiečių protus. Ir Europos Komisija imasi vieningo atsako informacinei erdvei ginti ir agresyviai propagandai nukenksminti“, - metiniame pranešime akcentavo D. Grybauskaitė.
Rusijos invazija
Skaitydama metinį pranešimą, prezidentė pabrėžė, kad pasaulis aplink mus nėra taikus: „Rusijos invazija Ukrainoje, organizacija „Islamo valstybė“ ir naujų formų įgaunantis terorizmas, nestabilumas Afrikoje, virtinė ginkluotų konfliktų zonų – tokia geopolitinė realybė.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė Rusija – pati tapo agresore, savo veiksmais Ukrainoje griaunanti tarptautinio saugumo sistemą. Tai fenomenas pasaulio istorijoje. Todėl pareiga taikai visiems tik didėja.“
Anot D. Grybauskaitės, su smurtu, agresija ir žvėriškumu reikia kovoti visur – Rytuose, Pietuose ir namuose. „Užsienio politikos tikslas – ne tik užtikrinti šalies saugumą, nepriklausomybę ir piliečių gerovę, bet ir prisidėti prie teise ir teisingumu grįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Esame tarptautinės bendruomenės nariai ir negalime likti tik stebėtojais. Stebėti žudynes ir tylėti reiškia prisidėti prie nusikaltimo. Tiesi ir aiški Lietuvos pozicija apie karines grėsmes, energetinį ir ekonominį šantažą, informacinius karus išgirsta Europos Sąjungoje, NATO ir Jungtinėse Tautose“, - pabrėžė D. Grybauskaitė.
Sprendimas dėl šauktinių
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad taip pat nebuvo lengva atvirai pripažinti, kad mūsų kariuomenės vienetai užpildyti tik 35 procentais:
„Todėl apsisprendėme laikinai grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą. Pareiga ar patogus gyvenimas – spręsdami šią dilemą pamažu į šauktinius registravosi savanoriai – lietuviai, rusai, lenkai. Jau dabar turime arti 2 tūkstančių savanorių. Iki rudens jų bus tiek, kad gal nereikės ir privalomojo šaukimo. Klausimas, ką galiu padaryti, kad mano valstybė būtų stipresnė ir saugesnė – šiandien kiekvienoje širdyje. Valstybės gynybinę galią stiprina ne tik kariuomenė. Tai darome kiekvienas kasdieniu savo gyvenimu.“
Tėvynės gynyba
D. Grybauskaitė pridūrė, kad pavyko susitelkit ir pakilti pagrindinei pareigai – Tėvynės gynybai: „Ne tik nuo agresyvios išorės kaimynystės, bet ir nuo to, kas griauna mūsų Lietuvą iš vidaus.
Konstitucinė pareiga – užtikrinti grėsmes atitinkančią šalies gynybą – suvienijo valstybės vadovus, politikos oponentus, skirtingų tautybių žmones ir net konkuruojančias žiniasklaidos priemones.
Vieningai vykdydamos Nacionalinį susitarimą, politinės partijos prisiėmė atsakomybę už tinkamą krašto gynybos finansavimą, strateginių įmonių ir informacinės erdvės apsaugą.“
Platesnis požiūris padeda gintis ne tik nuo tiesioginių išpuolių prieš mūsų valstybę, bet ir nuo užslėptų grėsmių – pavyzdžiui, nesaugių investicijų.
Pareigos ir atsakomybės
„Šiandien ir noriu kalbėti apie pareigos ir atsakomybės svarbą, kuriant sėkmingą mūsų ir valstybės gyvenimą.
Pareigą, kuri kasdien reikalauja rasti drąsos priimti būtiną sprendimą, nepermesti atsakomybės kitam. Išdrįsti sakyti tiesą ir nepasiduoti spaudimui. Ginti savo šalį ir vertybes, neišduoti principų bei atsisakyti vienadienės naudos.
Atsakomybę, kurios neapibrėši jokiose pareiginėse instrukcijose“, - metinį pranešimą pradėjo D. Grybauskaitė.
Teismai
„Įsisąmoninta pareiga ne mažiau nei pinigų kiekis biudžete lemia valstybės kokybę. Turime vaduotis iš siauro profesinės pareigos supratimo ir formalaus požiūrio į žmogų. Griežti atsakomybės, kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai teismams ir prokuratūrai jau duoda rezultatų – pasitikėjimas jais pirmą kartą per penkiolika metų yra didesnis nei nepasitikėjimas. Pagal informacinių technologijų naudojimą teismų procesuose jau pirmaujame Europos Sąjungoje“, - kalbėjo prezidentė.
Pasak jos, lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas. „Nors joks kodeksas formaliai apie tai nekalba, etika tampa ne mažiau svarbi nei įstatymo minimumas. Ten, kur profesionalus pilietiškumas išstumia puotomis perkamo teisingumo praktiką, randasi daugiau vietos žmogaus teisėms. Šiemet nauji pareigūnai pradėjo ir dar pradės vadovauti Aukščiausiajam Teismui, Valstybės saugumo departamentui, Generalinei prokuratūrai, Valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl pagrįstai tikimės šiose institucijose ne formalaus, o tikro atsinaujinimo, sutelkto darbo ir naujų idėjų“, - teigė prezidentė.
Dviguba pilietybė
„Didžiulė problema išlieka demografinė padėtis ir jaunimo emigracija. Bendrasis žmonių judėjimas pamažu stabilizuojasi – pernai išvyko daugiau nei 36 tūkstančiai, o parvyko 24 tūkstančiai žmonių. Tačiau jaunimo emigracija didėja – prarandame pačius darbingiausius – išsilavinusią, veržlią, technologijas įvaldžiusią kartą, - teigė D. Grybauskaitė. - Valstybės pareiga išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais. Nors Konstitucija dėl dvigubos pilietybės yra griežta, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų. Ne duoti ar dovanoti, o išsaugoti prigimtinę teisę ir vieną svarbiausių įrašų ne tik pase, bet ir gyvenime“.
