Pasak akcijos sumanytojo – vieno iš Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento rūmų) gynėjų 1991-ųjų sausį, savanorio Gasparo Genzbigelio, taip jis dar kartą norėjo atkreipti dėmesį, kad sovietinio okupacinio režimo simboliais laikomos skulptūros turėtų būti nukeltos nuo tilto.
„Kartą pastebėjau, kad po Žaliuoju tiltu pakabinta trijų grandžių grandinė, ir kilo mintis tai padaryti ir ant statulų. Nusipirkau pusę metro grandinės, padariau antrankius iš metalo ir su teleskopine lazda užkabinau grandines ant ištiestos rankos su žiūronais. Išeina, kad tas okupantų kareivis ar enkavėdistas dairosi pro žiūronus, kuriam čia dar nepaklusniam sovietiniam režimui žmogui uždėti grandines. O kitas, su automatu stovintis šalia, ruošiasi jam padėti“, – apie idėją užkabinti grandines ir ką jos simbolizuoja, naujienų portalui balsas.lt pasakojo Parlamento gynėjas.
Paklaustas, ar nesibaimina nukentėti dėl šios akcijos, jis sakė: „Tai ne vandalizmo aktas – aš nieko blogo nepadariau, dažais skulptūrų neištepliojau. Aš pagaminau grandinę ir užsiregistravau savivaldybėje, jog tęsiu akciją, kad tie „balvonai“ būtų nukelti.“
Pasak G. Genzbigelio, grandinė, kurią jis pakabino, papildo lentoje pateiktą informaciją. „Ten parašyta, kiek žmonių Lietuva neteko per okupaciją, – išvežta ir įkalinta 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Taip pat parašyta, kad 1993 metais išvesta okupacinė kariuomenė. Bet neparašyta, kaip ir dėl ko tų žmonių netekome, todėl ta informacinė lenta yra klaidinanti. Pats girdėjau kalbant, kad čia visų žmonių aukos, čia karo metu, o karas yra karas. Interpretuojama taip. Bet juk yra kitaip. Tai ir papildžiau grandine – kad tai sovietinio režimo aukos“, – pasakojo Parlamento gynėjas.
Jis pridūrė, kad įgyvendinti sumanymą padėjo dar du Seimo rūmų gynėjai, kurie atkūrus Nepriklausomybę buvo ir nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjų gretose. „O aš, Sausio 13-osios brolijos pirmininkas, prisiimu atsakomybę už tai“, – sakė G. Genzbigelis.
