Ne kiekvienas vilnietis žino, kad pačiame miesto viduryje, Šeškinės mikrorajono teritorijoje turime retą gamtos vertybę, ledynmečio reliktą – Šeškinės ozą. Ozu, arba ožnugariu, vadinamas ilgas, iki keliasdešimt kilometrų besidriekiantis siauras kalvagūbris, susidaręs prieš 16 ar net 18 tūkstančių metų tirpstant ledynams. Ozas susidarė iš sąnašų stambiame ledo plyšyje. Šiame plyšyje tekėdamas vanduo sunešė ir suklostė iš pradžių stambesnę medžiagą, o vėliau ir smulkesnę. Visai ištirpus ledynui ir šioms sąnašoms suslūgus, žemės paviršiuje išryškėjo pailgas vingiuotas kalvagūbris, kurio dabar matoma tik viršutinė dalis. Tai ne dažnas geologinis darinys pasaulyje. Daugiausia jų galima pamatyti Švedijoje, Suomijoje ir Rusijos šiaurėje. Lietuvoje iš viso yra devyni ozai.
Šeškinės ozas – tai daugiau nei 30 hektarų dydžio gamtos gaivos ir ramybės oazė triukšmingame Vilniuje. Jis prasideda šiauriniame Ozo–Gelvonų gatvių sankryžos kampe ir tęsiasi į šiaurės rytus, kur daugiau kaip už kilometro baigiasi nedideliu, žaviu termokarstinės kilmės ežerėliu. Pačiame mieste esančiame oze gyvena ežiai, voverės, kiškiai, kurapkos, geniai, lakštingalos. Pavasarį čia pražįsta šilagėlės – Lietuvos raudonosios knygos augalas. Nuo didesniųjų ozo kalnagūbrių atsiveria puikus sostinės kraštovaizdis. Aplinkinių mikrorajonų gyventojai čia mėgsta iškylauti, sportuoti ar tiesiog pasivaikščioti.
Žvyro karjeras ir sprogdinamos bombos
Į Vilnių atvykę užsieniečiai dažnai stebisi, kad toks gamtos lobis aptinkamas netoli sostinės centro. Retai, kur vakaruose gali rasti tokių žalių gamtos salelių pačiame mieste. Šiandien, turbūt, sunku patikėti, tačiau daug metų ozas nebuvo saugomas ir vertinamas. Daug dažniau jis buvo niokojamas. Nuo bombų, iškastų tranšėjų, apkasų ozas ypač nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Jam pasibaigus šioje vietoje daug metų buvo sprogdinamos mieste rastos karo meto bombos, deginamos senos padangos. Šeštame dešimtmetyje čia buvo kasamas žvyras ir smėlis Vilniaus miesto statyboms.
Lietuvos gamtos paminklu Šeškinės ozas buvo paskelbtas 1964 metais. Pernai, metų pabaigoje, pasinaudojant Europos regioninės plėtros fondo parama, ozas pradėtas tvarkyti. Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Biologinė įvairovė ir kraštovaizdžio apsauga“, kurią administruoja Aplinkos ministerija, šiam projektui skirta beveik pusė milijono litų.
Darbus baigs rudenį
Projektą įgyvendinančios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Projektų skyriaus vedėjas Saulius Dragūnas pasakoja, kad tvarkymo darbai vyksta sparčiai. Visoje teritorijoje iškirsti krūmynai. Jau įrengta dalis pažintinių takų, bus pastatyti suolai poilsiui, taip pat įrengti stendai, kurie lankytojams suteiks informacijos apie šį gamtos paminklą. Ozo tvarkymo darbus planuojama baigti šių metų rudenį. Neabejojama, kad ši vieta bus dar labiau mėgstama aplinkinių rajonų gyventojų, norinčių pailsėti nuo miesto triukšmo.
Šeškinės ozas ne vienintelė valstybės saugoma teritorija Vilniuje. Daug unikalių gamtos ir kultūros vertybių sostinės gyventojai ir svečiai gali aplankyti Vilniaus pilių kultūriniame rezervate, Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, Dvarčionių, Griovių geomorfologiniuose valstybiniuose draustiniuose, Karoliniškių kraštovaizdžio valstybiniame draustinyje.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Užsakymo numeris 3650.
