Irena BUDRIENĖ Šiaulių pramoninio parko pirmo etapo infrastruktūrai įrengti plyname lauke jau „užkasti“ 38 milijonai litų. Iki spalio mėnesio skubama pasirašyti dar vieną – 34 milijonų litų vertės sutartį. Parke investavo kelios įmonės. Tokį rezultatą specialistai vadina apgailėtinu. Ar situaciją išgelbės į Šiaulius grįžtanti laisvoji ekonominė zona?
Vyksta „nematomi“ procesai
„Ne visus projektus ir procesus galima pamatyti čia ir dabar“, – sakė Šiaulių savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė, paprašyta parodyti pramoniniame parke investuotojams parengtus sklypus ir juose besikuriančias įmones.
Esą dar reikia įdėti daug darbo, kad pramonės parkas taptų gyvas.
Derybose su Europos Komisija Lietuva turi suderintą laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plotą, bet nėra pasakyta, kad ši teritorija turi būti vienoje vietoje.
Prieš dvejus metus, Vyriausybės sprendimu, LEZ plotas, kurio neišnaudoja Klaipėda ir Kaunas, buvo perskirstytas kitiems šalies pramoniniams parkams. Taip buvo patvirtintas Šiaulių LEZ įstatymas, kuriuo numatyta 218 hektarų plotui Šiaulių pramoniniame parke suteikti LEZ statusą.
LEZ į ją ateinančioms įmonėms garantuoja mokesčių lengvatas – pirmus šešerius įmonės veiklos metus pelno mokesčio visai nereikia mokėti, kitus šešerius metus – mokamas dvigubai mažesnis pelno mokestis.
„Tai – pagrindinė paskata, dėl kurios įmonės nori kurtis LEZ“, – sakė A. Žalevičienė.
Įmonės taip pat atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio.
Nesiseka rasti operatoriaus
Pagal įstatymą LEZ operatorius turi būti atrinktas viešojo konkurso būdu. Konkurse dalyvaujantis operatorius pasiūlo verslo modelį, kaip LEZ turėtų veikti. Be to, operatorius turi susikurti tokį ekonominės veiklos modelį, kuris ir jam uždirbtų pajamų.
Trys konkursai operatoriui parinkti naudos nedavė. Viename konkurse gautas pasiūlymas – atmestas, nes pretendentas neatitiko sąlygų. Į kitus konkursus niekas neatėjo.
Tarptautinė kompanija, galinti tapti operatore, aiškino, kad labai sunku priimti strateginį sprendimą ir prisiimti atsakomybę per ribotą laiką į LEZ pritraukti tam tikrą investicijų ir įmonių skaičių.
Be to, iš operatoriaus buvo reikalaujama parodyti finansinį pajėgumą – įmonė sąskaitoje turėjo turėti ne mažiau kaip pusę milijono litų.
Nors buvo kalbama su trimis potencialiais investuotojais, jie nesutiko dalyvauti operatoriaus konkurse dėl neva per griežtų jo sąlygų. O sąlygoms keisti reikia įstatymų pakeitimų – šios procedūros užtrunka.
Kuriasi pirmosios įmonės
A. Žalevičienės žodžiais, pirmame pramoninio parko etape kuriasi švedų kapitalo įmonė ROL „Statga“ ir „BP Technology“, žadanti statyti biokuro gamyklą. Paraiškose įmonės nurodo minimalų darbuotojų skaičių, nors realiai darbo vietų turėtų būti daugiau.
ROL „Statga“ planuoja investuoti apie 20 milijonų litų, įkurti ne mažiau kaip 20 darbo vietų. „BP Technology“ investicijos sieks 27 milijonus litų, bus įkurta ne mažiau kaip 20 darbo vietų.
Vedėjos teigimu, kelios firmos žodžiu yra rezervavusios 2,5 hektaro. Esą įsikurti planavo dvi skandinavų ir dar dvi lietuvių įmonės. „Iš viso yra penkios įmonės, su kuriomis Savivaldybė derina sutarties sąlygas“, – sakė A. Žalevičienė.
Du sklypai pramoniniame parke – išnuomoti, trečiame pastatyta gamykla – ten įsikūrė UAB „Lietmeta“, gaminanti kartoninę pakuotę.
Cigarečių fabriko, kurį pramoniniame parke žadėjo statyti investuotojai iš Indijos, dar nėra.
„Užsienio investicijos ateina atsargiai, ypač iš tų šalių, kurios neturi investavimo Lietuvoje patirties“, – paaiškino vedėja.
Atsiperkamumas – miglotas
A. Žalevičienės nuomone, investicijų į pramoninį parką atsiperkamumo negalima skaičiuoti buhalteriškai: pirmame etape investavo 38 milijonus litų, o atėjo tik du fabrikai, sukūrė po dvidešimt darbo vietų.
„Tai, kas vyksta pirmame etape parengtoje pramoninio parko teritorijoje – geras rezultatas“, – mano A. Žalevičienė.
Ji sutiko, kad Savivaldybė nesugeba pritraukti investuotojų, nes tai – ne jos darbas: „Savivaldybė tik sudaro sąlygas verslui ir ieško operatoriaus. Viešinimo irgi trūksta“.
Ji mano, kad nereikia ieškoti finansinio atsiperkamumo, užtenka sukuriamos pridėtinės vertės. Atėjusi gamykla ne tik įdarbina darbuotojų, bet ir perka medžiagas iš tiekėjų, užsisako paslaugų. Be to, siekama sudaryti sąlygas, kad ir esantis verslas neišeitų iš Šiaulių.
Pašnekovės teigimu, Šiauliams trūksta vieno gero prekės ženklo, kuris paskui save pritrauktų ir kitas įmones.
Projektas gali sužlugti
Antro etapo metu pramoniniame parke būtų įrenginėjama Šiaulių laisvosios ekonominės zonos teritorija, kuriai paskelbtas konkursas „Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbams pirkti“. Už 34 milijonus litų žadama nutiesti kelią, įvesti vandentiekį, kanalizaciją, lietaus kanalizaciją.
Bet iš penkių pretendentų, dalyvavusių konkurse, du buvo atmesti dėl per didelės kainos, o pats konkursas – įstrigo teismuose.
Po konkurso procedūrų likusios trys įmonės apskundė viena kitą. Teismai priėmė sprendimą sujungti visas bylas į vieną ir galop grąžino vieną iš išmestų dalyvių atgal į konkursą.
„Jeigu procedūros užsitęs, su pramoniniu parku gali atsitikti taip, kaip su Šiaulių menų inkubatoriumi – Ūkio ministerija atims jam skirtus pinigus. Visos sutartys pagal projektą turi būti pasirašytos iki šių metų spalio 1 dienos“, – situaciją paaiškino A. Žalevičienė.
