Ar įmanoma milijonus pasiskolinusiam teisėjui išlikti visiškai nepriklausomam? Ar tikrai toks teisėjas, per mėnesį uždirbantis 4 tūkst. litų, visiškai nepažeidžiamas? Į šiuos klausimus dabar, siaučiant ekonominei krizei, sunku atsakyti, - skelbia "Vakaro žinios".
Įspūdingos sumos
Viešai paskelbus teisėjų pajamų ir turto deklaracijas paaiškėjo stulbinantys faktai - labai daug Temidės tarnų yra prasiskolinę. Šimtus tūkstančių ir net milijonus litų teisėjai skolingi bankams.
Tiek "turtuolių", tiek skolininkų sąraše pirmauja civilines arba administracines bylas nagrinėjantys teisėjai. Kitaip tariant, bylas, kuriose dažniausiai būna sprendžiamas didelių pinigų likimas. Neretai ne tik didelių, bet ir, ko gero, nelabai švarių.
Beje, tuose pačiuose sąrašuose beveik nematyti teismo vadovų pavardžių. Vien tik eiliniai teisėjai.
Tai, kad teisėjų atlyginimai nėra įspūdingi, vienbalsiai pripažįsta ir patys Temidės tarnai, jau keletą metų - ir kol kas vis dar beviltiškai - prašantys algas didinti. Juk skolas reikia grąžinti. O kas, jei iš atlyginimo to padaryti nepavyksta?
Skolingas yra pažeidžiamas
Žiniasklaidos sudarytame teisėjų, kuriuos smaugia didžiausios skolos, penketuke - išimtinai tik asmenų, dirbančių Vilniaus apygardos (VAT) ir Vilniaus apygardos administraciniame (VAAT) teismuose, pavardės.
Kalbinami penketuko nariai neslėpė: taip, skolų yra. Teisėjai neneigė: jiems, kaip ir kitiems piliečiams, kelia nerimą užklupę finansiniai sunkumai ir galimi jų padariniai.
Galiausiai Temidės tarnai pripažino, kad skolos bei nerimas dėl savo, savo šeimos ateities gali turėti įtakos jų darbui - ir priimamiems sprendimams. Tiesa, nė vienas to nepasakė apie save. Kaip galimus rizikos objektus nurodė kolegas.
"Kaip kiekvienas žiūri į savo pareigas. Jei žmogus silpnas, jis neturėtų daryti to, ką daro. Turi dirbti teisingai, sąžiningai. Manęs tas nepalies, o dėl kitų negaliu garantuoti", - žiniasklaidai sakė VAAT teisėjas Raimondas Blauzdžius. Žmogus, iš visų šalies teisėjų turintis didžiausią skolą, - daugiau nei 1,2 mln. litų.
Jo žodžiais, viso pasaulio specialiosios tarnybos kam nors skolingus žmones vadina "gana pažeidžiamais". "Taip turbūt ir yra. Bet reikia stengtis turėti tai, ką gali turėti, ir dirbti savo darbą", - dėstė R.Blauzdžius. Pridūrė, kad Lietuvos teisėjas pagal dabartines pajamas negali būti turtingas žmogus.
Čia ne mano - čia vyro
Kitas VAAT teisėjas, didesnę nei 1,1 mln. litų skolą turintis Alvydas Barkauskas, tvirtino: jei žmogus pasiryžta dirbti teisėju, jis turi turėti tvirtus moralinius principus ir pagrindus. "Asmeniškai man tos skolos priimti sprendimus netrukdo. Ilgą laiką dirbau mokslinį arbą ir visuomet sugebėdavau sudurti galą su galu", - sakė teisėjas.
Tačiau jis pripažino, kad ne visi jo kolegos gali būti tokie. "Vieni tenkinasi tuo, ką uždirba, kitiems neužtenka nei 5, nei 10, nei 20 tūkstančių. Prielaidų tam, be jokios abejonės, gali atsirasti", - žiniasklaidai pasakojo A.Barkauskas.
Kol kas ramūs
VAT teisėja Rita Kisielienė ir jos vyras Arūnas, dirbantis tame pačiame teisme, nurodė turintys kiek didesnę nei milijono litų skolą.
"Aš manau, kad jis (teisėjas - red. past.) galėtų būti pažeidžiamas. Tarkime, yra suėję (skolos grąžinimo - red. past.) terminai ir tada teisėjas labai suktų galvą, ką čia daryti", - atvirai dėstė R.Kisielienė.
Teisėjos žodžiais, ji su sutuoktiniu paskolą ėmė žinodami, kad galės grąžinti. "Stengsimės tai padaryti truputėlį anksčiau, nei sueis terminai. Šiuo metu mes tik vienas paskolą mokame. Esame seniai nusprendę, kad vieno atlyginimas eina investicijoms", - kalbėjo R.Kisielienė.
Vis dėlto ir ji nežino, kas nutiktų, jei planai neišsipildytų. "Žinote, kai tokia ekonominė situacija, neaišku, kuo gali baigtis. Bet šiuo momentu mes dar esame ramūs, tikimės, kad šiek tiek gal valstybė duos to atlyginimo. Jei gautume, pabandytume dar į priekį sumokėti", - kalbėjo teisėja.
Vidutiniai teisėjų atlyginimai (litais)
Apylinkės teisme 2730
Apygardos teisme 4094
Apeliaciniame teisme 4330
Aukščiausiajame teisme 4565
Teisėjas Skolos (litais)
1. Raimondas Blauzdžius ; 1 279 843
2. Alvydas Barkauskas ; 1 170 945
3. Rasa Ragulskytė-Markovienė ; 1 065 840
4. Arūnas ir Rita Kisieliai ; 1 053 586
5. Laima Gerašičkinienė ; 948 966
6. Vladas Nikitinas ; 705 848
7. Danguolė Šiugždinytė ; 700 000
8. Alenas Piesliakas ; 646 372
9. Liuba Kymantienė ; 625 828
10. Savinijus Katauskas ; 597 935
11. Bronislava Todesienė ; 590 216
12. Audronė Gaižutienė ; 538 614
13. Dainius Rinkevičius ; 400 000
14. Viktoras Kažys ; 398 826
15. Leonas Jachimavičius ; 350 000
16. Edmundas Inokaitis ; 346 433
17. Henrikas Sadauskas 343 000
18. Egidijus Kūris ; 321 011
19. Judita Staševičienė ; 251 850
20. Virginija Nijolė Griškevičienė ; 194 326
Yra ir neimančių
Ramunė VISOCKYTĖ, Seimo narė:
Jei žmogus yra nesąžiningas, gali ir neturėti skolų, bet imti kyšius ir būti pažeidžiamas. Godumas yra didelis pavojus pažeidžiamumui. Tačiau prasiskolinę teisėjai ir ne tik teisėjai, aišku, yra labiau pažeidžiami už neprasiskolinusius. Skola - milžiniškas rizikos faktorius.
Lietuvoje yra labai daug keistų teismų sprendimų: žagintojai nuteisiami lygtinai, narkotikų platintojams stambiu mastu skiriamos simbolinės bausmės ir panašiai. Teisėjais, priimančiais panašius sprendimus, turėtų domėtis ne tik STT, bet ir saugumas.
Teisėjai irgi yra žmonės, norintys gyventi geriau, norintys vaikams suteikti geresnes sąlygas, todėl dažnai paslysta. Tačiau nemanau, kad jie visi yra korumpuoti. Kaip tarp daktarų yra neimančių kyšių, taip ir tarp teisėjų, manau, yra sąžiningų.
Rizikos faktorius
Kęstutis ČILINSKAS, Seimo narys:
Teisėjams negalima uždrausti imti paskolų, kaip ir visiems žmonėms. Tačiau nėra jokių abejonių, kad milijoninė skola, sunki finansinė padėtis teisėjus daro labiau pažeidžiamus, nes jie yra arba gali būti priversti ieškoti papildomų pajamų.
Tačiau labiausiai teismų sprendimus lemia politikai, kurie teisėjus laiko "pririšę". Dėl to dalis bylų būna korupcinės: teismams nurodoma, kokius sprendimus priimti, kokių nepriimti.
