Apie tai, kas iš tiesų sudaro šį „turtą“, kam jis priklauso ir kaip bus paskirstytas, naujienų portalui tv3.lt pasakoja arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Jis paaiškina, kad šios lėšos nesusijusios su asmeniniu popiežiaus gyvenimu – tai labdaros fondas, skirtas padėti vargstantiems, paremti krizių ištiktas šalis, vykdyti įvairias socialines misijas ir kitus gailestingumo darbus.
„Žinote, labai keistai nuskambėjo, nes tokią sumą turėti, tai nežinau, kokiu verslininku turėtum būti, kad sukauptum tokį kapitalą. Čia, greičiausiai, turimas omenyje popiežiaus fondas“, – aiškina arkivyskupas.
Ne asmeninis, o institucinis turtas
Nors skaičiai atrodo įspūdingi, arkivyskupas pabrėžia, kad tai ne asmeninis popiežiaus turtas, o fondas, kuris priklauso Bažnyčios institucijai.
Pasak K. Kėvalo, šis fondas egzistuoja tam, kad būtų galima remti įvairius gailestingumo darbus, o aukos į jį plaukia iš viso pasaulio.
Dvasininkas priduria, kad net lietuviai piligrimai prisideda prie fondo.
„Pavyzdžiui, lietuviai, sakykime, piligrimai, kaip ir mes važiavome, tai irgi paaukojome kažkiek popiežiaus fondui. Ir jis tada savo nuožiūra dalina – jau, kaip sakant, pagal savo žinias, kur labiausiai reikia“, – nurodo K. Kėvalas.
Kam iš tiesų skirti šie pinigai?
Po popiežiaus mirties daugeliui kilo klausimas – kas bus su šiais milijonais?
Pasak K. Kėvalo, sprendimus dėl fondo lėšų popiežius priimdavo ne vienas. Jam padėdavo vadinamasis išmaldininkas – kardinolas Konradas Krajevski.
„Yra toks kardinolas Krajevski, kuris yra atsakingas ir, pavyzdžiui, tiems Romos vargšams, kurie aplink visur nakvoja, prie Vatikano bazilikos ir panašiai, tai jis nutaria, kaip ir kokiu būdu šiems žmonėms padėti.
Buvo įrengti dušai, persirengimo kambariai ir valgyklos. Popiežius gali ir asmeniškai padaryti sprendimą, tačiau jokiais pinigais nedisponuojant ir gerų darbų negali tiek daryti“, – pasakoja arkivyskupas.
Lėšų iš šio fondo yra gavusi ir Lietuva. Arkivyskupas prisimena atvejį, kai buvęs popiežius Jonas Paulius II perdavė tuometiniam arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui pinigų, kad būtų galima sutvarkyti tam tikras po sovietmečio apleistas vietas.
Dvasininko požiūris į pinigus – kitoks
K. Kėvalas paaiškina, kad dvasininkų santykis su pinigais dažnai skiriasi nuo pasauliečių.
„Tuos pinigus, kuriuos žmonės patiki, aišku, jis [popiežius] kažkiek naudoja ir savo reikmėms, bet dvasininkų reikmės nėra tokios pačios kaip, pavyzdžiui, šeimos žmogaus – nes šeimoje išlaidos žymiai didesnės.
Taip pat yra suponuojama, kad dvasininkas, turėdamas asmeninių lėšų, gerus darbus darys ir su jomis. Yra tokia praktika Bažnyčioje, kad ne tik kalbėtum apie gerus darbus, kad kiti juos darytų, bet ir pats darytum“, – aiškina jis.
Anot jo, tam tikrą fondą turi kone kiekvienas dvasininkas – sukauptą iš aukų. Kaip šios lėšos panaudojamos, priklauso nuo paties dvasininko sprendimo.
Kas bus su šiuo fondu dabar?
Paklaustas, kas nutiks šiam fondui po popiežiaus Pranciškaus mirties, arkivyskupas paaiškina, kad jį perims institucija – naujai išrinktas popiežius.
„Tai yra popiežiaus, kaip institucijos, fondas. Reiškia, kas kitas perims šį vaidmenį, tas ir disponuos pinigais – galės juos skirti savo iniciatyvoms“, – aiškina K. Kėvalas.
Tai reiškia, kad fondas nepriklauso popiežiui kaip asmeniui, o tik kaip institucijos vadovui. Todėl naujasis popiežius paveldės ne tik dvasinę atsakomybę, bet ir galimybę skirstyti šias lėšas pagal savo viziją ir prioritetus.
Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių, kur buvo nukreiptos fondo lėšos, K. Kėvalas mini pagalbą Ukrainai:
„Ne kartą visi girdėjome, kad popiežius paskyrė Ukrainai – pavyzdžiui, keletą kartų buvo siunčiami greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir kitokie paramos paketai iš fondo pinigų“, – sako arkivyskupas.
Popiežius buvo itin taupus
The Mirror pranešė, kad Pranciškaus turto vertė mirties dieną buvo beveik 16 milijonų dolerių, nors nuo 2013 m., kai jis tapo popiežiumi, jam nebuvo mokamas atlyginimas.
Būdamas popiežiumi Pranciškus nusprendė priimti ne vieną sprendimą, kurie neabejotinai rodė jo taupią prigimtį.
Pranciškus turėjo teisę per metus iš biudžeto pasiimti 385 000 dolerių, kurie galėjo būti išmokėti fondui, perduoti šeimos nariui ar net paaukoti atgal bažnyčiai.
Nepaisant didžiulio grynojo turto, Pranciškus visą gyvenimą padėjo tiems, kuriems pasisekė mažiau, įskaitant vieną garsią akimirką, kai jis pagelbėjo benamiams savo gimtajame Buenos Airių mieste.
Popiežius taip pat nusprendė negyventi Popiežiaus rūmuose, nors juose apsistojo daugelis jo pirmtakų. Vietoj to Pranciškus apsistojo labiau įprastame būste.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
