Apie tai, kokių orų sulauksime vasarą, ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo sinoptikas Arūnas Bukantis ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.
„Karščiausios dienos numatomos kaip tik šiandien ir penktadienį, šeštadienį jau temperatūra pradės kristi – pirmiausiai nukris pora laipsnių, o per Velykų šventę jau turėsime dar pora laipsnių žemesnė temperatūra, tai aukščiausia dienos temperatūra bus tarp 20 ir 23 laipsnių“, – sako A. Bukantis.
Koks bus gegužės mėnuo?
Pasak jo, žvelgiant dar toliau, po švenčių, taip pat numatomas nežymus atvėsimas.
„Nors temperatūra einant į gegužės mėnesį turėtų kilti, ji atvirkščiai – kris. Sutiksime gegužės mėnesį su vyraujančia temperatūra tarp 14–18 laipsnių. Pajūryje, kaip visada pavasarį, turėtų būti vėsiau, tai ten apie 10–14 laipsnių, o likusioje Lietuvos dalyje tarp 14–18 laipsnių“, – aiškina sinoptikas.
„Tada grįšime į tokį foną, kuris būdingas šiam laikotarpiui. Nuo balandžio 26 dienos naktimis temperatūra kris iki 3–8 laipsnių, todėl atsiras ir šalnų tikimybė“, – pažymi sinoptikas.
Jis pabrėžia, kad šalnos yra itin žalingos augalams.
„Viskas žydi anksčiau, vegetacija jau įsibėgėja, tai tokios šalnos, įvykusios aktyvios vegetacijos laikotarpiu, yra pripažįstamos kaip žalingos ir neišvengiamai padaro poveikį žydintiems augalams“, – sako jis.
Kokios vasaros tikėtis?
Likus iki vasaros vos 40 dienų, visi nekantriai laukia, kokie gi orai mūsų laukia karščiausiu metų laiku. Nors apie pirmąsias prognozes dar kalbama labai nedrąsiai, tačiau sinoptikas atvirauja, kad šiemet, kaip ir pastaraisiais metais, neišvengsime karščio antplūdžių.
„Žvelgiant į temperatūros ir kitų reiškinių foną, tai mes vėl, kaip visada, neišvengsime karščio bangų, jos darosi vis dažnesnės ir intensyvesnės, gali siekti ir 36 laipsnius ir jų bendra trukmė būna iki 10–14 dienų.
Tokia vasara dabar turėtų būti pripažįstama kaip tipiška. Kad įvyktų toks anomalus reiškinys ir vasara būtų vėsi – tai yra labai maža tikimybė“, – pažymi A. Bukantis.
Anot jo, nereikia pamiršti ir apie dar vieną, vasaroms būdingą reiškinį – sausras.
„Dabar sausros tapo jau irgi įprastu reiškiniu ir turime tokią situaciją, kai vandens nuotėkis upėse yra ties minimumo riba, nėra to pavasarinio potvynio. Esant mažesniam kritulių kiekiui nei turėtų būti vidutiniškai, numatomas dar didesnis vandens lygio kritimas.
Dirvožemyje drėgmės atsargos taip pat jau yra ties minimumo riba, nes turi dar ir sėja turi įvykti, taigi turime įžangą į sausringas sąlygas ir dviprasmišką situaciją, kuri nieko gero kol kas nežada“, – sako sinoptikas.
Kaip tokios karščio bangos atsiliepia gyventojų sveikatai
Nors dažnai žmonės labai laukia gražių pavasario orų, džiaugiasi, pamatę kylančius termometrų stulpelius ir išėję į lauką mėgaujasi saule bei kaitra, tačiau tokie orai turi ir savų pavojų.
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas nurodo, kad vienas iš pavojų slypį ir tada, kai staigiai užplūsta aukšta temperatūra, nes žmonės nežino kaip tinkamai apsirengti ir organizmas patiria didelį stresą.
„Dar dabar galite pastebėti žmonių, kurie vaikšto su žieminėmis striukėmis, tačiau taip apsirengus yra labai prakaituojama, netenkama daug skysčių ir susidaro arba padidėja infarkto arba insulto rizika, todėl apranga turi būti pagal temperatūrą“, – nurodo J. Kalibatas.
Taip pat profesorius atkreipia dėmesį ir į karščio poveikį organizmui – galimas perkaitimas, prasidėti galvos svaigimai, skausmas, pykinimas, vėmimas, dezorientacija.
„Kai tokia šiluma, dažnai žmonės vaikšto neprisidengę galvos, nes visi galvoja, kas saulė organizmui yra labai gerai. Žinoma, saulė nėra blogai, nes gaminasi vitaminas D, bet kada jos per daug – tyko pavojai“, – teigia jis.
Be to J. Kalibatas akcentuoja ir ultravioletinių spindulių žalą akims, dėl to ragina dėvėti akinius nuo saulės.
„Ilgiau būnant be akinių ant saulės didėja pavojus glaukomų, kataraktų. Visuomet, jei saulė šviečia tiesiai į veidą, malonėkite užsidėti akinius nuo saulės“, – ragina jis.
Be to, pasak profesoriaus, šilumos svyravimai išbalansuoja imuninę sistemą ir žmogaus organizmas tampa ne toks atsparus, todėl reikia įvertinti orus ir kai labai karšta – nevaikščioti prisirengus, bet negalima ir labai išsirengti, nes labai lengvai gali perpūsti.
Artimiausiomis dienomis – Sacharos dulkių pagausėjimas
Šiomis dienomis Lietuvoje turėtume pajausti didesnį Sacharos dulkių kiekį. Apie tai, kaip jos susidaro, užsimena ir sinoptikas A. Bukantis.
„Sacharos dulkės mus gali pasiekti tada, kai iš Šiaurės Afrikos išsiveržia tropinė oro masė. Šita šiluma kaip tik ir yra tropinės oro masės požymis ir pasekmė. Kartu su oro srautais keliauja ne tik karštis, bet ir dulkės.
Ten vėjuoti orai ir visada yra didelis atmosferos drumstumas. Dulkėtas oras skverbiasi į vidurio Europą, pasiekia net Baltijos regioną. Pirmąją porciją jau gavome vakar, turėtų tęstis dar šiandien ir rytoj“, – perspėja sinoptikas.
Pasak jo, jeigu matome neįprastą saulės diską, drumstesnį dangų, raudonesnius saulėlydžius ir saulėtekius, tai yra požymis, kad ore yra dulkių. Dalis jų lieka maždaug 3–4 km. aukštyje, bet kitos dėl gravitacijos leidžiasi žemyn bei patenka į tą sluoksnį, iš kurio mes kvėpuojame.
Prognozuojama, kad nuo šeštadienio Sacharos dulkių jau nebebus, nes padvelks vėsesnis oras.
Vis dėlto sinoptikas nurodo, kad tai nėra itin naujas reiškinys, nes ir seniau Sacharos dulkių būdavo.
„Nebepamename tikriausiai, na ir ne visada ta tropinė oro masė būna labai dulkėta, viskas priklauso kokia situacija Šiaurės Afrikoje. Taip pat reikia prisiminti, kad kartais oro srautai įsiurbia gaisrų židinių sukeltas dūmų dideles porcijas“, – sako A. Bukantis.
Kaip Sacharos dulkės paveikia organizmą
Pasak profesoriaus J. Kalibato, Sacharos dulkės ypatingos tuo, kad yra itin smulkios ir nusėda labai giliai, net į plaučių audinius. Pasak jo, galvojama, kad kai kurios dalelės gali būti ant tiek smulkios, jog gali patekti net į kraują.
„Sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, plaučių ar bronchų ligomis susidaro pavojus, nes jos [dalelės] paūmina visą procesą, jeigu jis buvo lėtinis bei gali sukelti ir naują procesą“, – nurodo J. Kalibatas.
Jis pataria vengti rodytis lauke, nepalikti atvirų langų, kai yra šių dalelių suaktyvėjimas arba esant reikiamybei išeiti iš namų – dėvėti respiratorius.
„Galvojama, kad su tomis dulkėmis gali patekti ir bakterijos, virusai, grybeliai. Tokiose šalyse, kaip Iranas, tūkstančiai žmonių atsiduria ligoninėse. Žinoma, jie arčiau Sacharos nei mes, bet vis tiek tai sukelia didelį pavojų.
Dar galvojama, kad jos sukelia organizmui oksidacinį stresą, nes dulkės yra kaip laisvieji radikalai. Laisvasis radikalas – tai molekulė, kuri netekusi elektrono, nori iš sveikos molekulės jį atimti, dėl to laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles“, – pažymi jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
