Naujas susitarimas leidžia šalyje statyti naujų atominių reaktorių, kurie pakeis senuosius, jau atitarnavusius.
„Tokiu būdu mes užtikrinome, kad Švedija turės atominės energijos artimiausioje ateityje“, – žurnalistams sakė konservatyvios Nuosaikiosios partijos atstovas Larsas Hjalmeredas (Larsas Jelmeredas).
2014 metų spalį tuometinė valdančioji koalicija, sudaryta iš socialdemokratų ir žaliųjų, sutarė įšaldyti tolesnį atominės energetikos vystymą. Opozicija tuomet pasisakė už naujų atominių reaktorių statybas.
Vėliau Švedija ieškojo patikimų atsinaujinančių energijos šaltinių, kad pakeistų atominių elektrinių energiją, tačiau alternatyvių šaltinių nepakanka šalies poreikiams patenkinti. Todėl dabar Švedijos valdžia sako, kad valdžios ir opozicijos susitarimu siekiama užtikrinti ilgalaikį elektros tiekimą gyventojams ir pramonei.
Švedija kol kas yra sustabdžiusi tik tris reaktorius. Šiuo metu trijose atominėse elektrinėse, kuriose 2014 metais buvo pagaminta 38 proc. šalyje sunaudojamos elektros, veikia devyni reaktoriai. Jie pradėti naudoti 8-9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, daugumos jų naudojimo laikas yra maždaug 40 metų. Šiuo metu juos reikia modernizuoti.
Naujasis susitarimas numato, jog iki 2040 metų 100 proc. elektros Švedijoje turėtų būti gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Jame taip pat raginama investuoti į saulės, vėjo, vandens energijos šaltinius.
Švedijos sprendimas reiškia žemas kainas Lietuvoje bei galbūt dar vieną jungtį su Švedija - D.Misiūnas
Elektros energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovo Daliaus Misiūno nuomone, su Švedija „NordBalt“ elektros jungtimi sujungtai Lietuvai Švedijos sprendimas reiškia žemas elektros kainas.
„Švedai jau apsisprendė, kad jie nuims mokesčius nuo atominių, ir tai geros žinios Lietuvai, nes žemų kainų zona tęsiasi - kažkiek dar laiko tas bus“, - BNS sakė D.Misiūnas.
Anot jo, mokesčių panaikinimas yra svarbus, nes elektrinių valdytojai grasino uždaryti 6 reaktorius.
„Jėgainių savininkai teigė, kad sustabdys reaktorius, nes šalia mokesčių atsirado papildomi saugumo reikalavimai, dėl kurių atsirado naujų investicijų. Tai jie matė, kad neapsimoka investuoti su tokia mokestine sistema ir verčiau uždaryti jėgaines“, - sakė D.Misiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad elektra gali pigti net ne dėl mokesčių panaikinimo, o dėl Švedijos sprendimo iki 2040 metų pasigaminti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių išteklių. Jo nuomone, tai gerokai padidins elektros pasiūlą rinkoje.
„Kiek mačiau, kalbama apie papildomas 18 teravatvalandžių - tai papildoma pasiūla ir turėtų sumažinti elektros kainą „Nord Pool“ biržoje. (...) Susidaro situacija, kai toks sprendimas mažina kainą Lietuvoje, nors Švedijos vartotojų kaštai gali augti“, - teigė D.Misiūnas.
„Lietuvos energijos“ vadovas taip pat sakė, jog ilgesnį laiką išsilaikysianti žema elektros kaina galėtų tapti prielaida dar vienai elektros jungčiai su Švedija: „Logika paprasta - šiandien yra vis dar ženklus kainų skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos, ir 700 megavtų galios „NordBalt“ jungtis nepakankama, kad tas kainas išlygintų“.
Anot jo, be papildomos analizės sunku pasakyti, kokios galios dar viena jungtis galėtų būti.
R.Masiulis: elektros kainos ateityje kils
Tuo metu energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad elektros kainos rinkoje nebus žemos ilgą laiką, mat Švedija taip pat apsisprendė statyti naujus reaktorius, o jų gaminama elektra bus brangesnė nei senųjų reaktorių.
„Švedų politinės partijos priėmė bendrą sutarimą, kad jie ne tik nutarė mažinti mokesčius atominei energetikai nuo sekančių metų, kol jie išnyks - jei neklystu, šiuo metu jie yra apie 5 eurus už megavatvalandę, o kokias kainas matome Švedijoje (žemas elektros kainas - BNS). Maža to, jie pradėjo diskutuoti, kad jie nori dar statyti naujų atominių reaktorių, tad tikėtina, kad elektros kainos nebus tokios, kokios yra dabar. Nes naujoji atominė energetika nebus tokia pigi, kaip senoji“, - Pramonininkų konfederacijoje pirmadienį teigė R.Masiulis.
D.Misiūnas BNS taip pat sakė, kad nauji reaktoriai brangintų kainą, tačiau teigė partijų susitarime neįžvelgiąs sprendimo atnaujinti 10 reaktorių.
R.Staselis: švedų sprendimas gerokai apsunkins Astravo AE galimybes parduoti elektrą „Nord Pool Spot” rinkoje
„Faktas, kad Švedijoje nutarta pratęsti 6 reaktorių naudojimą dar keletą dešimtmečių, taip pat susitarimas padidinti subsidijas energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybai (šioms subsidijoms Švedija 2013 metais išleido apie 2,5 mlrd. eurų) labai sumažina netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės konkurencines galimybes“, - „The EHU Times” rašo žurnalistas Rytas Staselis.
Anot jo, tai reiškia, kad jeigu veikiančios Astravo AE operatorius pabandys parduoti joje pagamintą elektrą „Nord Pool Spot” prekybos sistemos šalyse, jam pavyktų gauti geriausiu atveju ne daugiau kaip 25-30 eurų už megavatvalandę. Kita vertus, už Rusijos paskolas pastatytai Baltarusijos AE teks konkuruoti „Nord Pool Spot” rinkoje su švediškais reaktoriais, kurie jau atsipirko ir jų nebeslegia paskolų našta.
„Būsimos Astravo AE elektros savikaina svyruoja nuo 40 iki 90 eurų už MWh. Tai reiškia, kad AE operatoriui arba Baltarusijos vyriausybei teks pasivaržyti su Baltijos šalimis ir ypač su Šiaurės Europa, dėl galimybės dosniai subsidijuoti elektros energiją, padengiant skirtumą tarp savikainos , paskolų bei kitų sąnaudų ir „Nord Pool Spot” kainų. Šis skirtumas galiausiai guls ant Baltarusijos elektros vartotojų pečių, gali būti - ir visų mokesčių mokėtojų. Geriausiu atveju - ant Baltarusijos ir Rusijos mokesčių mokėtojų pečių, jei dviem šalims pavyks dėl to susitarti“, - rašo R.Staselis.
