Rusija

Nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios Rusija turi biudžeto deficitą. Jau 2025 m. Rusijai numatomas 1,1 trilijono rublių (apie 10 mlrd. eurų) deficitas. Šiuo metu Rusija atotrūkį panaikina skolindamasi iš kitų valstybių.

Nuo maisto eksporto koridoriaus Juodojoje jūroje veikimo pradžios dėl Rusijos atakų Ukrainos uostuose buvo apgadintas 321 infrastruktūros objektas. Taip teigia prezidentas Volodymyras Zelenskis per Trečiąją tarptautinę Ukrainos grūdų konferenciją, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.

Artimiausiomis dienomis Rusija gali paleisti daugiau eksperimentinių raketų „Orešnik“ arba panašių balistinių raketų, siekdama tokio paties retorinio poveikio, teigia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.  Šaltiniai Rusijoje tvirtino, kad Rusija lapkričio 23–24 d. uždarys dalį savo oro erdvės raketos bandymui, tačiau nenurodė, kokio tipo raketas išbando Rusijos pajėgos.

Rusijai prieš Ukrainą panaudojus naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius su įspėjimu rimtai reaguoti į oro pavojaus sirenas.  „Kalbant apie mūsų atsaką čia, Ukrainoje, į šiuos Rusijos smūgius, į įvairią informaciją apie grasinimus. Šiandien jau 1003-ioji šio karo diena. Dabar visi saugos protokolai yra tokie patys kaip ir anksčiau.

Pirmą kartą nuo karo pradžios rusų dalis, pritariančių nedelsiant pradėti derybas su Ukraina, viršijo pusę gyventojų, parodė lapkritį „Russian Field“ atlikta sociologinė apklausa, skelbia „The Moscow Times“.  Apklausa rado, kad 53 proc. respondentų pasisakė už perėjimą prie derybų proceso, o norinčiųjų tęsti karo veiksmus sumažėjo iki 36 procentų.

Ukraina tariasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės gauti ginklų, galinčių numušinėti tarpžemynines branduolines raketas. Apie tai pranešė šaltinis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. „Ukraina neturi pajėgumų pati numušinėti tarpžemyninių raketų, bet amerikiečiai jų turi. Ukraina prašys Jungtinių Valstijų suteikti tokių ginklų“, – pranešė šaltinis.

Dažniausiai girdime apie į telefoninių sukčių pinkles patenkančius vyresnio amžiaus žmones, kurie patiki jiems savo santaupas. Tačiau 18-metė studentė iš Maskvos (Rusija) savo pavyzdžiu parodė, kad amžius – ne rodiklis. 18-metė pirmakursė studentė Liza lapkričio 18-ąją sulaukė nepažįstamo asmens, prisistačiusio tyrėju, skambučio. Jis prigąsdino merginą, kad jos sąskaitos tariamai „nulaužtos“ ir jomis galimai naudojasi piktavaliai.

Tai, kad Rusija panaudojo eksperimentinę hipergarsinę raketą smogdama Ukrainai, yra „siaubingas karo eskalavimas“, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, dar kartą paraginęs su Maskva elgtis „apdairiai“. Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija panaudojo eksperimentinę vidutinio nuotolio raketą prieš Ukrainą, reaguodama į Rusijos teritorijos apšaudymą Vakarų pagamintais ginklais.

Kremlius penktadienį pareiškė neabejojantis, kad Vašingtonas po Rusijos smūgio Ukrainai raketa, galinčia nešti branduolines galvutes, suprato prezidento Vladimiro Putino įspėjimą. „Mes neabejojame, kad dabartinė administracija Vašingtone turėjo šansą susipažinti su šiuo pranešimu ir jį suprato“, – kitą dieną po smūgio Ukrainai nauja hipergarsine balistine raketa reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusija suteikė Šiaurės Korėjai ekonominę paramą ir priešlėktuvines raketas mainais į kareivius, remiančius Maskvos karą su Ukraina, penktadienį televizijos naujienų kanalui sakė Seulo saugumo vadovas. „Nustatyta, kad į Šiaurės Korėją buvo pristatyta įranga ir priešlėktuvinės raketos, kuriomis siekiama sustiprinti pažeidžiamą Pchenjano oro gynybos sistemą“, – televizijos transliuotojui SBS sakė vyriausiasis Seulo patarėjas saugumo klausimais Shin Won-sikas.

 Juodojoje jūroje budi 28 Rusijos laivai, iš kurių šeši yra raketnešiai, jų bendra salvė – iki 23 raketų „Kalibr“. Tai 2024 metų lapkričio 22 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi du priešo laivai, iš kurių vienas yra raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 16 raketų.

Šiaurės Korėjos aukšto rango generolas buvo sužeistas per Ukrainos smūgį Kursko srityje. Manoma, kad šiam smūgiui Ukraina pirmą kartą panaudojo britų raketą „Storm Shadow“.  Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, praneša leidinys „The Wall Street Journal“, cituoja „Meduza“.  Sužeistas Šiaurės Korėjos aukšto rango pareigūnas WSJ šaltinis neatskleidė aplinkybių, kuriomis Šiaurės Korėjos aukšto rango Šiaurės Korėjos generolas buvo sužeistas. Taip pat nėra žinoma korėjiečio tapatybė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į viešą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kurį jis išplatino ketvirtadienio vakarą.  Ukraina šiandieną pranešė, kad Rusija jai smogė tarpžemynine balistine raketa. Vėliau V. Putinas vaizdo pranešime teigė, kad Maskva prieš Ukrainą panaudojo naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“.  V. Zelenskis vakariniame pranešime sureagavo į viešą V. Putino pareiškimą ir įspėjo, kad Maskva imasi eskaluoti karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą netikėtai kreipdamasis į tautą pareiškė, kad karas Ukrainoje įgavo „pasaulinio pobūdžio elementų“. Kalbėdamas po to, kai Ukraina pradėjo vykdyti pirmuosius smūgius Rusijos teritorijoje, naudodama Vakarų šalių tiekiamus ginklus, V. Putinas sakė: „Konfliktas Ukrainoje įgavo pasaulinio pobūdžio elementų“.  Jis taip pat pareiškė, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos bandymai smogti į Rusijos teritoriją Vakarų šalių tiekiamomis raketo...

JAV apmokė dvi dešimtis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovų ir saugumo tarnybos pareigūnų rinkti branduolinių ginklų nuolaužas, praneša „Defence One“, cituoja UNIAN.  Skelbiama, kad Ukrainos atstovai savaitę praleido JAV Aidaho nacionalinėje laboratorijoje, mokydamiesi nuolaužų surinkimo tyrimams metodus, jei šalyje detonuotų branduolinis ginklas.  „Defence One“ pažymi, kad branduolinė kriminalistika yra svarbus JAV atgrasymo strategijos elementas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova spaudos konferencijos metu sulaukė „skambučio iš aukščiau“, kuris nurodė jai nieko nekomentuoti apie šįryt į Ukrainos teritoriją paleistą balistinę raketą. Eilinės spaudos konferencijos metu, jau gerokai jai įpusėjus, M. Zacharova sulaukė skambučio telefonu.

Šiaurės Korėja ir Rusija po šią savaitę Pchenjane įvykusių aukšto lygio derybų pasiekė naują susitarimą plėsti ekonominį bendradarbiavimą, ketvirtadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida. Bendradarbiavimas plečiamas abiem šalims konfrontuojant su Vašingtonu ir toliau vienijant jėgas.

Rusijos civilinės aviacijos žinyba („Rosaviacija“) laikinai uždarė Volgogrado oro uostą dėl dronų atakos pavojaus, o Rostovo srityje nukentėjo vienas iš pramonės objektų. Tai pranešė BBC rusų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Rosaviacijos“ pranešime pažymima, kad šių priemonių buvo imtasi „siekiant užtikrinti skrydžių saugumą“. Paprastai „Rosaviacija“ uždaro oro uostus, kai iškyla grėsmė, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogs taikiniams aplinkiniuose rajonuose.

Juodojoje jūroje budi 24 Rusijos laivai, iš kurių penki yra raketnešiai, jų bendra salvė – iki 28 raketų „Kalibr“. Tai 2024 metų lapkričio 21 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi du priešo laivai, iš kurių vienas yra raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 16 raketų.

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai nuolanki Baltarusijos valstybinė televizija ONT paskelbė propagandinę žinutę apie neva kylančią „grėsmę“ iš kaimyninių šalių.  Propagandinė televizija paskelbė apie tariamus opozicionierių planus pulti Baltarusiją, remiant Vakarams.  Skelbiama, kad į puolimą neva bus įtrauktos grupės iš Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos, susidedančios iš „nacionalistų“, o vėliau prie puolimo esą bus prijungti samdiniai ir NATO pajėgos.

Rusijos Belgorodo srityje okupantų karinis orlaivis numetė bombą ant mokyklos Bykovkos kaime, esančiame 45 kilometrus nuo sienos su Ukraina.  Apie tai praneša leidinys „Meduza“, remdamasis vietos žiniasklaida.  Pasak leidinio, incidentas įvyko lapkričio 19-osios naktį. Skelbiama, kad 250 kilogramų bomba nukrito ant trijų aukštų mokyklos pastato ir pramušė stogą.  „Meduza“ praneša, kad šiuo metu nesprogusi bomba yra vienoje iš mokyklos klasių.

12 Rusijos medikų kreipėsi į Vladimirą Putiną, kad šis „nedelsiant paleistų“ neseniai teismo pripažinta kalta dėl melagingos informacijos platinimo paskelbtą pediatrę Nadeždą Bujanovą. Gydytojai piktinasi, kad valstybė už nieką sodina į kalėjimą visą gyvenimą vaikų gelbėjimui skyrusią specialistę.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasirengęs aptarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu paliaubų Ukrainoje sutartį, tačiau atmeta galimybę padaryti kokių nors reikšmingų nuolaidų teritorijos prasme ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ketinimo įstoti į NATO. Apie tai cituodama penkių esamų ir buvusių Rusijos pareigūnų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Pašnekovų teigimu, V. Putinas iš esmės galėtų sutikti įšaldyti konfliktą ties esama fronto linija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padovanojo Šiaurės Korėjai dešimtis gyvūnų, įskaitant liūtą ir du lokius. Tai - Maskvos ir Pchenjano draugystės ženklas, trečiadienį pranešė Rusijos pareigūnai. Abi šalys sustiprino politinius, karinius ir kultūrinius ryšius Rusijai tęsiant puolimą Ukrainoje, V. Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ne kartą pareiškė apie savo asmeninę bičiulystę.

 Kremlius trečiadienį absurdiškomis ir juokingomis pavadino prielaidas, kad Maskva atsakinga už telekomunikacijų kabelių, besidriekiančių Baltijos jūra, pažeidimą. „Visiškai absurdiška nuolat dėl visko nepagrįstai kaltinti Rusiją. Tai juokinga atsižvelgiant į tai, kad nėra jokios reakcijos į Ukrainos sabotažinę veiklą Baltijos jūroje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

 Rusų pareigūnai Kaliningrado srityje sulaikė Vokietijos pilietį, kaltinamą sabotažu prieš energetikos objektus, trečiadienį pranešė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). 1967 metais gimęs Nikolai Gaidukas įtariamas dėl „2024 metų kovo sprogimo vienoje dujų skirstymo stotyje“ Kaliningrado srityje, sakoma FSB pranešime, kurį citavo naujienų agentūros.

Juodojoje jūroje budi šeši Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 23 kruizinių raketų „Kalibr“. Tai lapkričio 20 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi trys priešo laivai, visi trys yra raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 24 raketų.

Nors Rusija kare Ukrainoje patiria didžiulius nuostolius, vis dėlto Maskvos karo mašina pajėgi kompensuoti patiriamus nuostolius. Leidinys „The New York Times“ rašo, kad Maskvos verbavimo tempas pakankamas ne tik nuostoliams kompensuoti, bet ir kurti naujus dalinius.  Spalio mėnesį rusai sėkmingai veržėsi į priekį, užimdami daugiau Ukrainos teritorijų. Tačiau šie pasiekimai rusams kainavo ir didžiausius nuostolius per visą karą, rašo „The New York Times“, cituoja UNIAN.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas su Ukraina žengia į naują pavojingą etapą. Konfliktui įžengus į 1000-ąją dieną, Ukraina pasinaudojo savo naujai suteiktais ilgojo nuotolio raketų pajėgumais, kad smogtų karinei bazei Rusijos teritorijoje. Maskva, perspėjusi dėl tokių veiksmų, sustiprino branduolinio atsako į konvencines atakas grėsmę.

Rusijos Ingušijos gyventojas, kaltinamas seksualiniu ir fiziniu smurtu prieš ketverių metų mergaitę, kuri dėl patirtų sužalojimų mirė, išvengė bausmės kalėjime išvykdamas kariauti į Ukrainą.  Apie tai, remdamiesi „The Insider“, praneša „The Moscow Times“. Leidinys skelbia, kad mergaitė prieš mirtį su daugybiniais sužalojimais buvo nuvežta į ligoninę, kur gydytojai nustatė, kad ji patyrė prievartą.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, karas tebevyksta 1001-ąją dieną. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teisinosi, kodėl karas užtruko.  Apie tai rašo UNIAN. Peskovas pasiteisino Nors karas tęsiasi jau daugiau nei 1000 dienų, D. Peskovas sako, kad „prireiks daugiau laiko“.  „Kai viskas prasidėjo, viskas buvo daroma prieš Kyjivo režimą. Ir dabar viskas tęsiasi kaip karas tarp Rusijos ir NATO.

Rusijos propagandos vėliavnešys Vladimiras Solovjovas vienoje iš savo laidų pratrūko ant Baltijos šalių, kurių valstybingumą jis pavadino „niekiniu“ ir paragino „sunaikinti nacistinį režimą, išlaisvinti žemes bei atstatyti rusakalbių teises“. Vienas iš jo laidoje vešėjusių Kremliaus „kišeninių politologų“ pasakojo apie tai, jog tariamai Rusija juk jokios grėsmės Baltijos šalims ar Lenkijai nekelia ir neturi piktų ketinimų – „žvalgybos duomenys to nerodo“. Tačiau V. Solovjovas pertraukė savo sv...

Antradienį NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad negalima leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nugalėti Ukrainos. 1000-ąją karo dieną NATO vadovas dalyvauja Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų derybose. „Kodėl taip svarbu, kad Putinas nepasiektų savo? Nes prie mūsų sienų mes turėsime padrąsintą Rusiją (...) ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad ji ten nesustos“, - žurnalistams Briuselyje sakė M. Rutte.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pateikė dar vieną „savo asmeninę nuomonę“. Jo teigimu, Vakarams leidus smogti Rusijos teritorijos gilumoje tai galima vertinti kaip „NATO šalių puolimą“. „Tokiu atveju atsiranda teisė smogti atsakomąjį masinio naikinimo smūgį Kyjivui ir pagrindiniams NATO objektams, kur jie bebūtų. Tai jau Trečiasis pasaulinis karas“, – aiškino jis.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad branduolinių ginklų naudojimo taisyklių išplėtimas yra „būtinas“ atsakas į tai, ką Maskva laiko Vakarų grėsmėmis jos saugumui. „Buvo būtina priderinti mūsų principus prie dabartinės padėties“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas netrukus, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, sušvelninantį sąlygas, kurioms esant Maskva svarstytų galimybę pradėti branduolinį puolimą.

Rusijoje pirmą sykį pradėta mobiliųjų slėptuvių, kurios skirtos apsisaugoti nuo branduolinio smūgio skleidžiamos spinduliuotės radioaktyvioje vietovėje, serijinė gamyba. Modulinės apsauginės talpos žmonėms turėtų apsaugoti nuo radiacijos, tačiau kol kas nėra aišku, kiek jų gali būti pagaminta. Slėptuves Rusijoje žada gaminti Rusijos civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų mokslinių tyrimų institutas. Pačios slėptuvės, pavadinimu „Kub M“ yra gaminamos Žemutinio Naugardo srityje, Dzeržinske.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė atnaujintos branduolinės doktrinos dokumentą. Anksčiau Kremlius skelbė, kad tai – perspėjimas Vakarams. Rusija savo branduolinę doktriną keičia siekdama apriboti Vakarų pagalbą Ukrainai ir gąsdindama branduoliniu smūgiu, kaip atsaku į leidimą Kyjivui smūgiuoti Rusijos gilumoje Vakarų šalių ginkluote.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pirmadienį Pchenjane susitiko su Rusijos gamtos išteklių ministru, demonstruodamas stiprėjančius ryšius vykstant karui Ukrainoje, praneša valstybinė žiniasklaida. Turėdamas omenyje neseniai dviejų šalių sudarytą svarbią gynybos sutartį, Kim Jong-unas per susitikimą su ministru Aleksandru Kozlovu paragino „toliau skatinti tarpvyriausybinius prekybinius, ekonominius, mokslinius ir technologinius mainus“, rašo valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.

JAV sekmadienį leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.  Leidinys „The New York Times“ apžvelgė, kokie taikiniai potencialiai atsiduria Ukrainos pajėgų akiratyje, cituoja UNIAN.  Kursko sritis  Kaip teigė su leidiniu kalbėję JAV pareigūnai, raketos, bent jau iš pradžių, greičiausiai bus dislokuotos prieš jungtines Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas Ukrainos užimtoje teritorijoje Kursko srityje.

JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. „New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.

Nežinomas asmuo su kauke ant veido ir prisidengęs galvą gobtuvu užsilipo ant reklamos stendo Akademiko Sacharovo gatvėje, skelbiama „Meduza“. Rankoje jis laikė plakatą su užrašu „Putinas“, o už savęs užklijavo užrašą „Kur tu, kale, atlaisvink man vietą“. „Meduza“ kalbintas įvykio liudininkas sakė, kad vyrą su plakatu, užsilipusį ant reklamos stendo, pastebėjo apie 16 val. Maskvos laiku.

Lapkričio 15 d. Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje taikinius atakomis iš oro naikino Jungtinių Amerikos Valstijų strateginiai ilgo nuotolio bombonešiai B-52 „Stratfortress“ bei Italijos EF2000 „Eurofighter“ naikintuvai, kurie iš beveik 6 kilometrų aukščio metė lazeriu valdomas bombas bei naikino antžeminius taikinius tiesiogine pabūklų ugnimi.

Rusų badmintono trenerė iš Kalugos užfiksuota spyrusi moksleivei tarpmiestinių varžybų metu. Ji pati problemos tame nematė, pareiškė, kad tai buvo „auklėjamasis momentas“ ir teisinosi, jog mergaitės tėvai „jokių pretenzijų neturi“. Kalugos sporto mokyklos „Trud“ trenerė Svetlana Levitskaja tiesiog varžybų metu apšaukė savo auklėtinę, o šiai neskubant vykdyti nurodymų – spyrė koja. Sulaukusi tokio „motyvacinio paskatinimo“ mergaitė nuskubėjo į kitą salės pusę.

Iranui nereikalingos rusiškos oro gynybos sistemos S-400, nes jų pačių gamybos karinė technika yra daug geresnė, pareiškė Islamo revoliucinės gvardijos korpuso aukštas pareigas užimantis karininkas, rašoma „The Moscow Times“. Praėjusį mėnesį Rusijos oro gynybos sistemos nesugebėjo atremti Izraelio raketų atakos.

Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad darbą baigianti JAV prezidento Joe Bideno administracija dar labiau kursto įtampą, leisdama Ukrainai tolimojo nuotolio raketomis smogti į Rusiją.

Jekaterinburge (Rusija) užsidegė viena iš miesto ligonių – juodi dūmai, anot liudininkų, matyti visame mieste. Gaisras prasidėjo ant pastato stogo ir viršutiniuose aukštuose, bet ugnis greitai plinta visame pastate. Pranešama, kad kai kurie pacientai ir medikai šoka pro langus, bandydami išsigelbėti. Kilusį gaisrą Jekaterinburgo ligoninėje Nr. 3 gesina gelbėtojų brigados. Apie nukentėjusiuosius kol kas informacijos nėra. Skelbiama, kad vykdoma ligoninės (ir šalia esančios poliklinikos Nr.

Naktį į Rusijos sostinę lėkė nepilotuojami orlaiviai, pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.  „Gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos Ramenskio rajone atmušė į Maskvą skriejančio drono ataką, - „Telegram“ kanale parašė S. Sobianinas. - Pirminiais duomenimis, nukritusios nuolaužos žalos ar aukų nepadarė. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“. Vėliau S. Sobianinas pranešė, kad kitas dronas, taip pat skridęs į Maskvą, tariamai buvo numuštas Pavlovo-Posadskio miesto rajone.

Naujuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tapus respublikonui Donaldui Trumpui, NATO narėms kilo klausimas, ar greitai užsiplieskiantis prezidentas nesugalvos stabdyti šalies narystės NATO aljanse. Taip pat pasaulis įdėmiai stebi, kokių veiksmų Trumpas imsis dėl karo Ukrainoje, mat tuoj po pokalbio su Zelenskiu D. Trumpas kalbėjo su Putinu ir neva perspėjo jį neeskaluoti karo.

Rusijos kontroliuojamoje Abchazijoje, jos sostinėje Suchumyje, netyla neramumai: šimtai protestuotojų susirinko prie parlamento pastato, pralaužė juos skiriančią tvorą, įsiveržė į patį parlamentą ir privertė vyriausybę sustabdyti investicijų susitarimą su Rusija. Jie reikalauja valdžios atsitraukimo. „Astra“ rašoma, kad protestuotojai dienos metu pradėjo mėtyti į teisėsaugos pareigūnus lazdas ir akmenis, taip pat pranešama, kad į minią buvo mėtomi dūminiai užtaisai.