Rusija

Rusijos informavimo priemonės skelbia, kad balandžio 1-ąją Čeliabinske neaiškiomis aplinkybėmis mirė cinko gamyklos generalinis direktorius bei bendrasavininkis ir „Vieningoji Rusija“ partijos narys Pavelas Izbrechtas. „Baza“ skelbiama, kad 46-erių oligarchas atvyko į „Carskaja ochota“ šaudyklos poligoną su savo vairuotojų ir apsauginiu.

Italijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo šnipinėjimo ir terorizmo po to, kai bepilotis orlaivis kelis kartus praskrido virš ES mokslinių tyrimų centro Italijoje, pirmadienį pranešė du šaltiniai, tiesiogiai susipažinę su šiuo klausimu, rašoma „Reuters“. Europos jungtinis mokslinių tyrimų centras (JTC) pranešė apie bepiločio orlaivio, kuris, sprendžiant iš vaizdų, kaip manoma, buvo pagamintas Rusijoje, skrydžius kovo mėnesį, sakė šaltiniai.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė iki liepos 15 d. pašaukti 160 tūkst. karių – kur kas daugiau nei anksčiau, Maskvai siekiant padidinti savo armiją.  Rusijos vyrai gali būti šaukiami į privalomąją karo tarnybą du kartus per metus. Kremlius ir Gynybos ministerija teigia, kad jie nėra siunčiami į mūšį ir kad šaukimai neturi nieko bendra su karu Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų susitikti su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi (Vang I) jo vizito Maskvoje metu, pirmadienį pranešė Kremlius. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino Wang Yi ir V. Putiną senais gerais draugais ir partneriais, sakė, kad tikimasi dvišalio susitikimo per Kinijos atstovo vizitą Maskvoje, truksiantį nuo pirmadienio iki trečiadienio. Wang Yi pirmadienį išvyko į Maskvą derybų su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

Branduolinių ginklų naudojimas yra sudėtinga daugiapakopė sistema, kurioje vien tik paspaudus mygtuką raketos nebus paleistos. Mitas apie „raudonąjį mygtuką“, kuris akimirksniu sukelia branduolinį smūgį, jau seniai įsišaknijęs visuomenėje, tačiau realybėje šis procesas yra daug sudėtingesnis, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Heraščenko“. JAV kiekvienas prezidentas turi pareigūną, kuris sekioja paskui jį su lagaminėliu, vadinamu „branduoliniu futbolu kamuoliu“ arba „sausainiu“. Šis prietaisas ...

Britų generolas Richardas Shirreffas, kurio karinė karjera truko beveik keturis dešimtmečius, mano, kad esame ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio. Buvęs britų kariuomenės karininkas perspėjo, jog karas išorėje gali kilti jau po dvejų metų, rašoma „Mirror“. Generolas R. Shirreffas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik pasinaudos paliaubomis Ukrainoje, dėl kurių susitarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Per Rusijos ir Ukrainos derybas dėl paliaubų JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas piešė šviesios ir pelningos ateities perspektyvas. D. Trumpą tenkina JAV sankcijų Rusijai panaikinimo perspektyva, kuri leistų šalims vėl bendradarbiauti.

Jungtinės Valstijos Saudo Arabijoje susitiko su Rusijos ir Ukrainos delegacijomis, didindamos spaudimą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau Ukraina nerimauja, kad Donaldo Trumpo administracija, skubėdama sudaryti susitarimą, vengs patraukti Rusiją į atsakomybę už karo nusikaltimus, rašoma „Politico“. „Dabartinė JAV administracija vietoj spaudimo Rusijai renkasi nuolaidžiavimą, pataikavimą ir derybas“, – sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Vokietijos žvalgybos duomenimis, Vladimiras Putinas ruošiasi dideliam karui su NATO, praneša BILD. Naujoje Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos ir Bundesvero ataskaitoje teigiama, kad Rusijos valdžia, atrodo, rengiasi dideliam karui su NATO. Ataskaitoje teigiama, kad Kremlius santykius su Vakarais vertina kaip sisteminį konfliktą ir yra pasirengęs panaudoti jėgą savo tikslams pasiekti.

Kovo 28-osios naktį rusai surengė aštuntąją nuo metų pradžios  Ukrainos kompanijos „Naftogaz Group“ objektų ataką.  Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba. „Dar vienas apšaudymas – tai ne tik mūsų infrastruktūros puolimas, bet ir mėginimas pakirsti šalies energetinį stabilumą. Mūsų specialistai jau dirba, jie likviduoja padarinius ir vertina padarytą žalą.

Rusijos ir Turkijos prezidentai penktadienį aptarė galimybę atkurti 2022-ųjų susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti saugų Ukrainos krovininių laivų plaukiojimą Juodojoje jūroje, ir panaikinti Vakarų sankcijas Maskvai, penktadienį pranešė Kremlius. Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas „pasikeitė nuomonėmis dėl saugios laivybos Juodojoje jūroje iniciatyvos atnaujinimo ir kliūčių rusiškų maisto produktų ir trąšų eksportui pašalinimo“, nurodė Kremlius.

Nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje oficialiai užregistruota daugiau kaip 170 tūkst. karo nusikaltimų. Tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoja Iryna Mudra, praneša „Ukrinform“. „Iki šios dienos Ukrainoje užregistruota daugiau nei 170 tūkst. karo nusikaltimų“, – pabrėžė pareigūnė. Ji priminė, kad rusų įvykdyti tarptautiniai nusikaltimai tiriami ne tik Ukrainoje, bet ir dar 20-yje šalių, kurios turi visuotinę jurisdikciją.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas pasiūlė Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui išgerti tablečių smegenų veiklai aktyvinti. Taip jis pakomentavo Rusijos prezidento idėją laikinai perduoti Ukrainą valdyti Jungtinėms Tautoms, kad šalyje būtų galima surengti rinkimus.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai vėl atakavo Rusijos Engelso regioną, praneša „Kanal 24“. Praėjo vos daugiau nei savaitė nuo galingo ukrainiečių dronų smūgio Engelso oro bazei, kurios metu rusai patyrė 960 mln. siekiančius nuostolius. Anot leidinio, Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimai apie sprogimus Engelse ir visoje Saratovo srityje. Uždarytas oro uostas Vidury nakties Saratovo srities gubernatorius pranešė, kad regione iškilo dronų atakos grėsmė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų planus aneksuoti Grenlandiją laiko „rimtais“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant perimti šios Danijos salos kontrolę. „Kalbame apie rimtus Amerikos pusės planus dėl Grenlandijos. Šie planai turi senas istorines šaknis“, – Arkties forume šiauriniame Murmansko mieste tvirtino V. Putinas.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas įsivėlė į konfliktą su Kremliumi, o jo santykiai su prezidentu Vladimiru Putinu pašlijo, pranešė projektas „Važnyje istoriji“, remdamasis savo šaltiniais Rusijos saugumo tarnybose.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį pareiškė, kad geriausias būdas padėti Ukrainai pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką – toliau taikyti sankcijas Rusijai. Taip jis kalbėjo Europos lyderiams Paryžiuje susitikus deryboms dėl Ukrainos saugumo. „Geriausias būdas padėti Ukrainai – nuosekliai siekti teisingos ir ilgalaikės taikos. Tai reiškia, kad reikia išlaikyti spaudimą Rusijai taikant sankcijas, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.

Ukraina ir Rusija neapšaudė viena kitos energetikos objektų nuo antradienio – dienos, kai Baltieji rūmai paskelbė susitarimus, pasiektus per derybas Saudo Arabijoje, naujienų agentūrai AFP sakė aukštas Ukrainos pareigūnas.  „Nuo kovo 25 d. nematėme tiesioginių Rusijos smūgių į energetikos sektorių, todėl ir jiems nesmogėme“, – ketvirtadienį sakė pareigūnas, turėjęs omenyje taikinius Rusijoje.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai dėl ugnies nutraukimo Maskvos kare prieš Ukrainą yra tušti. K. Starmeris kalbėjo Kyjivo sąjungininkams renkantis į viršūnių susitikimą Paryžiuje. „Ne taip kaip (Ukrainos) prezidentas (Volodymyras) Zelenskis, V. Putinas parodė, kad nėra rimtas žaidėjas šiose taikos derybose.

Trečiadienį Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą pažeidžiant Jungtinių Valstijų sudarytas paliaubas dėl smūgių į energetikos objektus, o Europos Sąjunga pareiškė, kad nesilaikys Rusijos nustatytų sąlygų dėl planuojamų paliaubų Juodojoje jūroje, rašoma „Reuters“. Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė apie atskirus susitarimus su Ukraina ir Rusija sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje ir viena kitos energetikos objektams, tačiau Maskvos ir Kyjivo retorika rodė, kad jos ir toliau lieka toli vien...

JAV ir Rusijos susitarimuose dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo ir paliaubų jūroje yra nenumatyta atsakomybė už jų pažeidimus. Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas teigė, kad dėl šio esminio punkto nebus įmanoma priversti Rusijos vykdyti susitarimų, rašoma „Unian“. Jis pažymėjo, kad derybose su rusais amerikiečiai stengiasi būti kuo atsargesni, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau suprato, jog Kremlius sąmoningai vilkina derybas. „Tai yra svarbu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį valstybinei televizijai pranešė, kad vyksta Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl nenaudojamo dujotiekio „Nord Stream“, kuris jungia Rusiją ir Vokietiją Baltijos jūra, ateities. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, S. Lavrovas teigė esą būtų įdomu pamatyti, „ar amerikiečiai pasinaudos savo įtaka Europai ir privers ją neatsisakyti rusiškų dujų“. Išsamesnės informacijos apie derybas S. Lavrovas nepateikė.

Rusijos pareiškimai apie neva nuo kovo 18 d. nutrauktus išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą neatitinka tikrovės, „X“ rašė prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas. Jo teigimu, „Maskva yra miestas, pastatytas ant melo, ir tai Ukrainoje nieko nestebina“. „Nuo kovo 18 d. jie smogia mūsų energetikos objektams bombomis, atakuojančiais bepiločiais orlaiviais. Jau patvirtinti mažiausiai 8 smūgiai“, – pažymėjo jis.

Naujojo Urengojaus oro uoste, Sibire, 55 metų senumo „Antonov An-12“ krovininis lėktuvas turėjo leistis avariniu būdu dėl, kaip įtariama, sugedusios orlaivio važiuoklės.  Dramatiškas lėktuvo nusileidimas buvo nufilmuotas. Vaizdo įrašuose matyti, kaip lėktuvas slysta nusileidimo taku, staiga pasisuka ir galiausiai sustoja atsitrenkdamas į sniego krūvą.

Varšuvoje viešintis NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį perspėjo, kad Aljansas atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį prieš Lenkiją ar kitą sąjungininkę. NATO narės Lenkija bei kaimyninės Baltijos šalys ženkliai sustiprino gynybos išlaidas ir karinius mokymus nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022-aisiais. Kyla nuogąstavimų, jog jei Maskva nepralaimės Ukrainoje, toliau ji gali taikytis į jas.

Pietų apygardos karinis teismas Rusijos Rostovo prie Dono mieste nuteisė 24 į nelaisvę paimtus „Azovo“ brigados karius kalėti nuo 13 iki 23 metų. Tai „Telegram“ kanale pranešė portalas „Grati“, remdamasis teismo spaudos tarnyba, rašo „Ukrinform“. Kariai ir karės buvo sulaikyti, kai mėgino palikti Mariupolį, per filtravimo operacijas mieste ir mūšius, po sužeidimų.

Per laikinai okupuotą Krymą rusai permeta į frontą Šiaurės Korėjos karinę techniką. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusija permeta Šiaurės Korėjos karinę techniką į frontą per aneksuotą Krymą“, – sakoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali bandyti vilkinti paliaubas su Ukraina, antradienį pripažino JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „Politico“. Vis dėlto prieš tai D. Trumpas pridūrė, kad dar tiki, jog Maskva galiausiai nori užbaigti karą. Kol JAV siekia suderinti Kyjivo ir Maskvos taikos sutarties sąlygas, Ukraina ir jos sąjungininkės apkaltino Kremlių, kad šis stabdo derybas.

Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė, kad praėjusią savaitę rusų vadovo Vladimiro Putino paskelbtos 30 dienų Maskvos ir Kyjivo paliaubos energetikos srityje taikomos vamzdynams, elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms, antradienį pranešė Kremlius. Kremlius teigė, kad taip pat nebus smogiama elektros energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūrai.

Garsus britų aktorius Jude'as Law, kuris filme „Kremliaus burtininkas“ vaidins Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, pirmą kartą pasirodė šiame vaidmenyje, rašo UNIAN. Paaiškėjo, kad filmas šiuo metu filmuojamas Rygoje. Leidinys „Novaja Gazeta Europa“ paskelbė pirmąsias nuotraukas soc. tinkle „X“ ir parodė Jude'ą Law Putino įvaizdyje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį paragino JAV duoti Kyjivui nurodymą sudaryti naują susitarimą dėl laivybos Juodojoje jūroje, sakydamas, kad Maskva nori susitarimo, kuriame būtų mažiau apribojimų jos eksportui. „Mes esame (...) už tai, kad tam tikra forma, visiems priimtinesniu būdu, būtų atnaujinta Juodosios jūros iniciatyva“, – Rusijos naujienų agentūros citavo S. Lavrovą.

Antrasis Ukrainos ir JAV derybų ratas Saudo Arabijoje baigėsi, antradienį pranešė šaltinis Kyjivo delegacijoje.  „Derybos baigtos. Visos detalės bus paskelbtos vėliau“, - sakė šaltinis nedidelei žiniasklaidos grupei. Antradienį Vašingtonas ir Kyjivas Saudo Arabijoje surengė trumpas derybas, kitą dieną po keliolika valandų trukusio ir be jokių proveržių pasibaigusio JAV ir Rusijos delegacijų susitikimo siekiant stabdyti kovas Ukrainoje.

Kovo 25-ąją Baltarusijoje minint Laisvės dieną diktatoriumi pats save vadinantis Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė prezidentu jau 7-ąją kadenciją paeiliui. Buvęs kolchozo Mogiliavo srityje pirmininkas ir ilgametis Komunistų partijos narys Baltarusijos valdžią uzurpavęs jau 31-erius metus.

Vienas rusų derybininkas antradienį Rusijos ir JAV pareigūnų derybas dėl dalinių paliaubų Ukrainoje pavadino naudingomis ir sakė, kad jos bus tęsiamos. „Kalbėjomės apie viską, tai buvo intensyvus dialogas, nelengvas, bet labai naudingas ir mums, ir amerikiečiams“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Grigorijus Karasinas. „Mes jį tęsime“, – sakė jis kitą dieną po to, kai prabangiame viešbutyje Saudo Arabijoje dviejų šalių komandos surengė 12 valandų trukusias derybas.

Buvęs Rusijos gynybos viceministras Timūras Ivanovas pirmadienį stojo prieš teismą, kuriame prasidėjo didelio atgarsio sulaukusios grobstymo bylos nagrinėjimas. T. Ivanovas, anksčiau vadovavęs Rusijos karinių statybų projektams, buvo sulaikytas 2024-ųjų balandį vykdant platesnio masto vajų prieš korupcija įtariamus generolus ir kariuomenės vadus.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Kaspijos dujotiekio konsorciumui priklausančią Kropotkinskajos naftos siurblinę Rusijos Krasnodaro krašte atakavo nepilotuojamasis orlaivis. Naujienų agentūros „Ukrinform“ duomenimis, įrašas apie šį išpuolį, kuriame cituojamas Rusijos gynybos ministerijos pranešimas, pasirodė platformos „Telegram“ kanale „Astra“. Ministerijos teigimu, antskrydis įvyko pirmadienį maždaug 2.00 val.

Pirmadienį Rusijos Primorsko regione sudužo Rusijos naikintuvas Su-25, rašo UNIAN. Informaciją apie tai patvirtino Rusijos gynybos ministerija. Pirminiais duomenimis, avarijos priežastis yra „techninis gedimas“. Rusijos žiniasklaidoje girdėti versija, kad sugedo abu orlaivio varikliai. Teigiama, kad Rusijos Su-25 sudužo negyvenamoje vietovėje vykdydamas „mokomąjį skrydį“, naikintuvas skrido be amunicijos. Pilotui pavyko katapultuotis ir jis liko gyvas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perdavė JAV prezidentui Donaldui Trumpui „visiškai asmenišką dovaną“, praėjusią savaitę ji buvo įteikta D. Trumpo specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui, pirmadienį pranešė Kremlius.  Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatskleidė dovanos pobūdžio, tačiau JAV žiniasklaida pranešė, kad, kaip sakė S. Witkoffas, tai – D. Trumpo portretas, nutapytas žymaus Rusijos menininko.

Rusijos Jekaterinburgo mieste prie cerkvės atsirado dujotiekio vamzdžio, kuriuo okupantai mėgino pasiekti Sudžą, maketas. Taip Rusijos stačiatikių bažnyčia populiarina karą ir ragina miesto gyventojus pereiti šiuo vamzdžiu ir „pajusti žygdarbį“. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras tai pranešė „Telegram“ kanale.

Maskvoje kilo didžiulis gaisras. Žmonės praneša, kad Rusijos sostinėje, Timūro Frunzės gatvėje, užsidegė namo stogas, praneša agentūra ASTRA. Liudininkai praneša apie tirštus dūmus ir sprogimus pastate. Šiuo metu nežinoma, kas yra šiuo adresu ir kokia gaisro priežastis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis mano, kad Rusija iki dešimtmečio pabaigos gali būti pasirengusi tolesnei agresijai.  Pirmadienį radijo stoties TOK FM laidoje Lenkijos diplomatijos vadovas buvo paklaustas apie tolesnės Rusijos agresijos galimybę, taip pat apie Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio žodžius, pasakytus interviu leidiniui „The New York Times“, jog jis „nepasitiki Vladimiru Putinu, nes yra įsitikinęs, kad jis siekia padaryti Ukrainą b...

Pasak vokiečių karo istoriko, Potsdamo universiteto profesoriaus Sönke Neitzelio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali užpulti Lietuvą jau šį rudenį, tačiau vargu, ar Vokietijos ginkluotosios pajėgos būtų tam pasiruošusios, rašoma vokiečių „Bild“.   S. Neitzelis teigė, kad 2025 m. vasara gali būti „paskutinė taiki vasara“ Vokietijai, kuri NATO šalies Lietuvos užpuolimo atveju būtų priversta stoti į karą, rašoma „Gordon“. „Matome, kad Rusija paskelbė apie didelio masto pratybas...

Rusijos Vladivostoke naktį iš sekmadienio į pirmadienį kilo didžiulis gaisras, rašo „Kanal 24“. Gaisras kilo automobilių aikštelėje, 150 kv. m. plote. Iš viso sudegė 22 automobiliai. Gaisro metu žmonės nenukentėjo. Vietos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl padegimo. Pranešama, kad padegėjas pirmiausia uždegė vieną automobilį, tačiau ugnis greitai išplito į kitus automobilius. Padegėjo ieškoma.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijoje, Rostove prie Dono užsidegė prekybos centras „Gallery Astor“. Ugnis persimetė į šalia esantį gyvenamąjį namą, rašo „Kanal 24“. Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas degantis prekybos centras. Ugnis pasiekė ir šalia esantį gyvenamąjį namą Skelbiama, kad visi prekybos centre buvę žmonės buvo evakuoti. Ugnis apėmė maždaug 500 kv. m. plotą. Dėl gaisro buvo uždarytas šalia esantis prospektas.

Jungtinės Valstijos laiko į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų grąžinimą viena iš „pasitikėjimo stiprinimo priemonių“. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Laisvės radiju“. „Trumpas kalbėjosi su abiem lyderiais apie apsikeitimą karo belaisviais. Jis taip pat kalbėjo apie šių vaikų ateitį. Tai, be abejo, pirmiausia yra tam tikra pasitikėjimo stiprinimo priemonė.

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nesitiki, jog konfliktą Ukrainoje pavyks išspręsti greitai, teigdamas, kad kalbos dar tik prasideda, o ateityje laukia „sunkios derybos“. Rusijos ir Ukrainos delegacijos per ateinančias dvi paras Saudo Arabijoje atskirai derėsis su oficialiais asmenims iš JAV, prezidentui Donaldui Trumpui siekiant skubiai užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.

Praėjus metams po atakos Maskvos koncertų salėje, kai žuvo 145 žmonės, Rusijos pareigūnai šeštadienį pareiškė, kad ataką suplanavo ir suorganizavo „vienos nedraugiškos valstybės specialiosios tarnybos“. Kaip teigiama Rusijos Tyrimų komiteto atstovės Svetlanos Petrenko pareiškime, tikslas buvo destabilizuoti padėtį Rusijoje.

Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją ir jos įgaliotinius nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje, rodo naujienų agentūros AP surinkti duomenys.  Vakarų pareigūnai mano, kad ši trikdymo kampanija yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo tąsa, siekiant skaldyti Europos visuomenes ir pakirsti paramą Ukrainai.

Į šiaurės Korėją penktadienį nuvyko ir su jos vadovu Kim Jong Unu susitiko aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu. Pranešama, kad neseniai Šiaurės Korėja nusiuntė papildomų karių į Rusiją, kad paremtų jos karą prieš Ukrainą.  Trumpame Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS pranešime teigiama, kad Rusijos saugumo tarybos sekretorius S. Šoigu per susitikimą su Kim Jong Unu perdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino žinutę. Daugiau informacijos agentūra nepateikė.