psichologinė sveikata

Šiomis dienomis itin dažnai viešojoje erdvėje skamba terminas „daddy issues“. Jis apibūdina mergaičių psichologinius požymius, kurios augo be tėčių arba jų tarpusavio santykiai buvo probleminiai. Norint panagrinėti šį reiškinį, naujienų portalo tv3.lt žurnalistė pakalbino psichoterapeutą-seksologą Vitalijų Žuką. Jis papasakojo, kokį vaidmenį mergaitės gyvenime užima tėtis ir kaip mergaitę gali paveikti tėviškos figūros nebuvimas.

Pyktis yra užkrečiamas. Ar neatrodo, kad aplinkiniai žmonės yra piktesni nei įprasta, kuomet jūs susierzinate? Ar dėl to jus užplūsta dar didesnis įniršis ar bent jau susierzinimas? Gali būti, kad jums neseniai teko susidurti su pykčio proveržiu ir priepuoliu – arba jį surengėte pats, arba kažkas kitas. Kol nepradėjote gailėtis savo elgesio ar sprendimų, priimtų pykčio protrūkio metu, išmokite nors kažkiek suvaldyti pyktį.

Kam yra tekę susidurti su panikos priepuoliais, tas žino, kad jausmas nekoks: širdis spurda, prakaitas pila, galvoje sukasi niūrios mintys. Sveikatos specialistų teigimu, nors panikos priepuolis nekelia realios grėsmės gyvybei, jo simptomai dažnai „kopijuoja“ rimtas ligas, todėl nenuostabu, kad tokių priepuolių ištikti žmonės kviečia greitąją pagalbą ar patys skubiai vyksta į ligonines.

Nors kasdienybėje retas kuris galvoja apie mirtį, tačiau susidūrus su netekties skausmu ar per plauką išvengus nelaimės, gyvenimas prabėga pro akis. Tuomet imama svarstyti apie gyvybės trapumą ir mirtingumą. Apie mirties baimės ištakas ir iliuzijas, kuriomis vadovaujamės, papasakojo psichologijos mokslų daktaras, profesorius Rimantas Kočiūnas. Mirtis, anot profesoriaus, yra pati universaliausia baimė. Labiausiai gąsdina ne mirtis, o neapibrėžtumas, neaiškumas, kas laukia po jos.

Šeštadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie Klaipėdoje pro langą išmestą penkių mėnesių kūdikį, kurį, kaip įtariama, išmetė vaiko tėvas, 25-erių klaipėdietis, anksčiau teistas už nužudymą. Medikai kovojo už kūdikio gyvybę, tačiau nesėkmingai – vakar kūdikis mirė.

Psichologinės ligos dažnai visuomenėje būna ne tokios svarbios kaip fizinės. Žmonės per mažai atvirai kalba apie savo psichologines problemas ir todėl vėliau kenčia. Dizaineris Mantas Mackevičius su psichologiniais sunkumais kovojo labai ilgą laiką, kol galiausiai juos įveikė. Manto gyvenimas pastaruosius metus buvo labai įvairus. Prieš dvejus metus jis pasiėmė verslui nemenką paskolą, daug dirbo ištisomis dienomis ir naktimis ir taip stipriai perdegė.

Patyčių mastas Lietuvoje nemažėja: su jomis iki šiol susiduria net 2 iš 3 vaikų. Kovoti su patyčiomis padeda žinios, laiku suteikta pagalba ir viešumas. Psichologė Karolina Gurskienė akcentuoja, kad tikslas – gyvenimas be patyčių – sunkiai įmanomas. Tai pripažinus jau galima dirbti ir prevenciškai, ir veikti su jomis susidūrus. Kuo garsiau ir dažniau apie patyčias bus kalbama, kuo anksčiau stabdant patyčias įsitrauks mokyklų bendruomenės ir įvairūs specialistai, tuo padėti vaikams bus lengviau.

Iš fronto grįžtančių Ukrainos karių dėl psichologinių traumų dažnai nebeatpažįsta jų šeimos. Specialistai atviri – šalies gynėjams būtina psichologinė pagalba. Nuo okupantų besiginančioje šalyje populiarėja neįprastas karių reabilitacijos būdas – hipoterapija, kitaip – žirgų terapija. Tačiau vyrai sako neturintys ilgiems atsigavimams laiko ir ruošiasi vėl stoti ginti savo šalį.  Penkiametė Zlata pirmąkart jodinėja žirgu. Mergaitė džiaugiasi, o jos tėvai atidžiai stebi savo dukrą.

Šiais laikais vis dažniau ir garsiau yra kalbama apie savo vidinio pasaulio rūpinimosi svarbą. Galima paskęsti tarp įvairiausių meditacijos rūšių, dvasinių paieškų ar įvairiausių stovyklų – nuo tylos iki garsaus vidinio savęs išrėkimo. Iš tiesų galime tik pasidžiaugti, kad šiandieniniame kontekste ypatingai daug dėmesio yra skiriama ir būsimoms mamytėms. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas ne tik nėščiųjų fizinei, bet ir sveikai emocinei būklei palaikyti.