pensija

Šiuo metu gyventojai, kaupiantys pensiją papildomai, sukauptą turtą gali pasiimti tik išėję į pensiją. Dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes neleidžia žmonėms pasiimti pinigų net tada, kai kaupti netikslinga, pavyzdžiui, mirtinai susirgus. Taip nusprendus Konstituciniam Teismui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo įstatymo pataisas, kurios ir numato, kokiais atvejais sukauptus pinigus bus galima pasiimti.

Įprasta manyti, kad sulaukę pensijos daugelis gyventojų meta darbus ir džiaugiasi visu laisvu laiku – skiria jį pomėgiams ar padeda vaikams auginti anūkus. Tačiau taip toli gražu nėra. Daugybė lietuvių ir sulaukę pensijos dirba toliau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad 2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją.  Didžioji dalis (90,4 proc.

„Sodra“ jau skelbia kiekvienam darbuotojui pagal individualius duomenis perskaičiuotą sukauptą būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklausys, kokią pensiją gausite senatvėje. „Sodros“ skelbiami individualūs duomenys, kuriuos galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros, leidžia suprasti, kiek laiko dar reikės dirbti, kol bus sukauptas būtinasis stažas senatvės pensijai. Taip pat, maždaug kokio dydžio ji bus.

Gyventojai, dėl vienų ar kitų priežasčių nesukaupę pensijų stažo ir negalintys gauti įprastinės senatvės pensijos, pretenduoja į šalpos pensijas. Jos nemokamos, jeigu žmogus įsidarbina. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Tokias įstatymo pataisas oficialiai registravo Seimo narė Monika Ošmianskienė. Pensijas vieniems palieka, kitiems nebemoka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ji teigia, kad dabartinė tvarka diskriminuoja kai kuriuos gyventojus.

Vieni gyventojai savo noru, kiti automatiškai įtraukti kaupia senatvei antrojoje pensijų pakopoje. Dalis šių žmonių pensijos taip ir nesulaukia. Taigi, kur mirties atveju turi kreiptis paveldėtojai, kad sukaupti pinigai atitektų jiems, o ne valstybei? Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad prieš mėnesį palaidojo mamą. „Ji netikėtai susirgo ir greitai jos netekome. Mirtis buvo netikėta, todėl niekada nekalbėjome su mama apie palikimą ir kitus dalykus susijusius su mirtimi.

Antroje pensijų pakopoje pinigus kaupę gyventojai, kada panorėję negalėjo, jų pasiimti. Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ši sąlyga prieštarauja Konstitucijai. Taigi, netrukus gyventojai galės pasiimti savo sukauptus pinigus. Tačiau valdžios institucijos turi susitarti, kokiais atvejais galima leisti žmonėms pasiimti pinigus ir kiek pinigų jiems reikėtų atiduoti. Nes šiuo metu kaupiantiems antroje pensijų pakopoje kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo nuskaičiuojami 3 proc.

Ne vienus ir ne dvejus metus žmonės girdi įvairiausius pamokslus iš politikų bei ekonomistų, kad nebūtų kvaili, kauptų papildomai senatvės pensijai, nes kitu atveju, sulaukę pensijos, bus vargšai. Tačiau kupiškietė Nida pastebėjo, kad pensijų fonde sukauptų pinigų daug mažiau, nei ji tikėjosi.

Per beveik mėnesį Vilniaus gyvūnų globos namai senjorams atidavė du šunis ir penkis katinus. Pagal projektą „Senjoras senjorui“ paėmus gyvūną, prieglauda aprūpina pašaru ir kraiku tiek, kiek augintinis gyvena pas pensininką. Skiepai ir gydymas, jei keturkojis susirgs, – taip pat prieglaudos rūpestis. Augintinį gauti tokiomis sąlygomis nori ir kitų miestų gyventojai, bet projekte gali dalyvauti tik vilniečiai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šiemet vienišo asmens išmokoms, kurias gauna apie 230 tūkst. žmonių, numatyta skirti per 110 mln. eurų – 15,1 proc. daugiau nei pernai, penktadienį pranešė „Sodra“.  Vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms mokama išmoka šiemet padidėjo maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro.  „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič BNS nurodė, jog pernai vienišo asmens išmokoms buvo skirta 95,6 mln. eurų, jas gavo 226,6 tūkst. žmonių.