nobelio chemijos premija
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „nobelio chemijos premija“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „nobelio chemijos premija“.
Lietuviai netyla dėl Šikšnio: turėsime širdžių Nobelio premijos laimėtoją
Šių metų Nobelio chemijos premiją atsiims prancūzų ir amerikiečių mokslininkės, tačiau Lietuvoje girdėti gilus atodūsis – įvertintas turėjo būti ir Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys. Lietuvių mokslininkas panašiu metu kaip apdovanotosios kūrė genų žirklių technologiją, o prieš tai dalijosi kitą prestižinį apdovanojimą.
„Profesorius V. Šikšnys nuo pat pradžių buvo vienoje gretoje su šiandieninėmis laimėtojomis, todėl yra labai apmaudu.
Pakelbti Nobelio chemijos premijos laureatai
Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A. Doudnai „už genomo redagavimo technologijos sukūrimą“.
Šios mokslininkės sukūrė vieną tiksliausių genų inžinerijos įrankių: genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis „žirklėmis“ – galima iškirpti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.
Nobelio chemijos premija skirta dviem mokslininkams
2012 metų Nobelio chemijos premija skirta mokslininkams Robertui Dž. Lefkovicui (Robert J. Lefkowitz) ir Brajenui K. Kobilkai (Brian K. Kobilka) už G baltymo receptorių tyrimus, pranešė tinklalapis „Nobelprize.org“.
Ilgą laiką buvo paslaptis, kaip ląstelės gali jausti savo aplinką. Mokslininkai žinojo, kad hormonai, tokie kaip adrenalinas, turi didžiulį poveikį - padidina kraujo spaudimą ir paspartina širdies darbą.
Nobelio chemijos premija – kvazikristalų atradėjui
Švedijos Nobelio premijos komitetas 2011 m. Nobelio chemijos premiją paskyrė Izraelio Technologijų instituto mokslininkui Danieliui Shechtmanui.
Taip buvo įvertintas 1982 m. padarytas jo atradimas: tirdamas kietą medžiagą elektroniniu mikroskopu, D. Shechtmanas pastebėjo, kad jo nagrinėjamame kristale atomai išsidėstę ne simetriniais periodiškai pasikartojančiais „raštais“, kaip įprastiniuose kristaluose. Mokslininkas atrado, jog šiame kristale atomų išsidėstymo pobūdis nesikartojo.
REKLAMA
REKLAMA