nerimas

Lietuvius užvaldė nerimas. Nors pavasaris, daugiau saulės ir bunda gamta, du trečdaliai apklaustų žmonių jaučia įtampą ir stresą. Ypač išaugo nerimas dėl karo – dėl jo jaudinasi kas antras tautietis. Palyginus su praėjusiais metais, nerimaujančiųjų dėl karo padaugėjo tris kartus. Vis dėlto dauguma tautiečių dėl įtampos nelinkę kreiptis į specialistus. Nors gresia nemiga ir depresija, ją žmonės bando įveikti ne padedant psichologui, o svaigindamiesi arba lošdami.

Nerimas – būsena, kuomet jaučiama įtampa, baimė, dirglumas. Su ja susiduria kiekvienas, tačiau ilgą laiką užsitęsusi nerimastinga būsena gali trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė. Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški. „Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą.

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

Besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje kyla nerimas, kad ginklo gali tekti griebtis ir mums. Viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms. Ko griebtis, kad nerimas ir baimė dėl Lietuvos ateities nesutrukdytų gyventi dabar, paaiškino psichologė. Psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, perception.lt įkūrėja ir mokymų lektorė dr.

Panikos ataka – staigus intensyvios baimės epizodas, kuris pasireiškia įtemptomis fiziologinėmis kūno reakcijomis, nors tikro pavojaus ar akivaizdžios priežasties baimei nėra. Patiriant panikos ataką žmogui gali atrodyti, jog jis visiškai praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta. Nors pačios panikos atakos grėsmės žmogaus gyvybei nekelia, tačiau jos gali ne juokais išgąsdinti ir priversti sunerimti.

Sapnai, kuriuose dantys išlūžta arba iškrenta, yra dažni ir turi daugybę psichologinių interpretacijų.  Kiekvienas, kuris sapnavo, kad jam iškrito dantys, gali patvirtinti, kad tai gali kelti stresą ir net nerimą. Gali būti, kad atsibudę paskubomis bėgsite į vonios kambarį, norėdami įsitikinti, ar visi dantys dar sveiki. Šis sapnas iš tiesų gali kelti nerimą. Todėl natūralu, kad kyla klausimas, ką jis gali reikšti, juo labiau jei jis kartojasi.

Miegas yra labai svarbus žmogaus gyvenime. Nuo to, kaip miegojome naktį priklauso ir visa tolimesnė mūsų diena, tačiau nemiga kamuoja daugelį žmonių, dėl kurios vėliau atsiranda įvairių sveikatos problemų. Tačiau nereikėtų kankintis, jei naktimis būna sunku užmigti, nes nemigą galima išsigydyti įvairiais pratimais. Kuksando meistrė Toma Kumžienė papasakojo, kas yra kuksando, kaip tai gali išgydyti nemigą ir netgi nerimą bei kokie yra ilgalaikiai nemigos padariniai žmogaus sveikatai.

Kiekvieną dieną mes rūpinamės savo sveikata – sportuojame, vartojame vitaminus, lankomės pas gydytojus ir panašiai. Tačiau gydytojas refleksoterapeutas Mindaugas Liškauskas ragina nepamiršti ir natūralių būdų, kaip nesunkiai namie galima pagerinti savo sveikatą, naudojant akupunktūrą: randant tam tikrus taškus savo kūne, kuriuos pamasažavus, galima pagerinti sveikatą ar miegą. Taškus savo kūne galima rasti apčiuopos būdu, atsižvelgiant į kūno anatominį reljefą.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės. Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.