gazeta

Net 83 procentai Lenkijos gyventojų vienu svarbiausių įvykių nuo 1989 metų laiko popiežiaus Jono Pauliaus II (Karolio Woitylos) mirtį. Ši preferencija, kaip praneša „Gazeta Wyborcza“, lenkia garsiąją Smolensko aviakatastrofą, pražudžiusią didelę dalį šalies elito, PRL (Lenkijos liaudies respublikos) žlugimą, dalyvavimą Irako ir Afganistano karuose ir stojimą į Europos Sąjungą (ES). Pasak „Gazeta Wyborcza“, dauguma „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos, kuriai atstovavo katastrofoje žuvęs prezi...

Apžvalgininkai įvairiai vertina praėjusį savaitgalį Miunchene vykusią saugumo konferenciją ir joje pareikštas idėjas. Joje tvyrojusi optimistinė dvasia, pasklidusi iš JAV ir Rusijos pareigūnų lūpų, netelpa nei į dar vieno Miuncheno sandėrio (ar sąmokslo – pagal 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno susitarimą, kai hitlerinei Vokietijai buvo atiduotas Sudetų kraštas), nei į politinio (ar geopolitinio) sandorio rėmus.

Rusijos karinių bazių įkurdinimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kainuos maždaug 10-12 mlrd. rublių, rašo dienraštis „Gazeta“ remdamasis šaltiniais Gynybos ministerijoje. Vien bazių įkūrimas Pietų Osetijoje kainuos 5-6 mlrd. dolerių. Teigiama, kad bazės taip brangiai kainuos, nes teks statyti ne tik kareivines ar sandėlius karinei technikai, tačiau ir tiesti kelius bei įrengti visas kitas komunikacijos linijas. Pietų Osetijoje Rusijos bazės įsikurs Cchinvalyje ir Džavėje.

Rusijoje sustiprėjo cenzūra, o dabartinė situacija vis labiau primena sovietinius laikus. Be to, Rusijos užsienio politika – karas su Gruzija, po to Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimas – rodo, kad valstybė sugrįžo į Šaltojo karo būseną. Taip šiuolaikinę Rusiją apibūdina rusų disidentas, profesorius Borisas Sokolovas.

Po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto rusų žurnalistų laukia sunkūs laikai. Tiesą pasakius, ir ankščiau – nuo pat Putino eros pradžios – laikai jiems buvo ne patys geriausi. Galima konstatuoti, jog spaudos ir žodžio laisvė Rusijoje yra smarkiai suvaržyta, o ramiai ir sočiai gali gyventi tik oficialiai propagandai ir jos interesams dirbantys žmonės, vadintini ne žurnalistais, o greičiau viešųjų ryšių specialistais, įgyvendinančiais globalius valdžios projektus.

Pasaulyje jau nieko nestebina, kad ir XXI amžiuje daugelis religijų vaidina svarbų vaidmenį politiniuose procesuose, daro įtaką tarptautiniams santykiams ir net nulemia ištisas atskirų valstybių raidos kryptis. Ne išimtis ir Rusijos stačiatikių bažnyčia – galinga, autoritetinga ir vis stipresnę įtaką šios šalies vidaus bei užsienio politikai daranti religinė organizacija.

Vladimiras Putinas, po trijų mėnesių baigsiantis savo kadenciją Rusijos prezidento poste, žengė dar vieną ryžtingą užsienio politikos žingsnį: sausio pradžioje savo įsaku jis paskyrė buvusį Dūmos deputatą 44-erių metų Dmitrijų Rogoziną nuolatiniu atstovu prie NATO. Lapkričio mėnesį jo kandidatūrą slaptame posėdyje patvirtino parlamento Užsienio reikalų komitetas.

JAV prezidentas Georgas W. Bushas Maskvai pateikė staigmeną – pasisvečiuoti savo rančoje pasikvietė tris Rusijos aukščiausio rango musulmonų dvasininkus – muftijus. Praėjusį savaitgalį trijų Rusijos respublikų muftijai – Isa Chamchojevas (Ingušetija), Muratas Tavkazachovas (Šiaurės Osetija) ir Anasas Pčichačiovas (Kabardino-Balkarija) išskrido į JAV asmeniškai prezidento pakviesti.

Estija iš visko sprendžiant rado efektyvų atsaką į Rusijos įvestą neoficialią ekonominę blokadą: po to, kai Rusijos geležinkelių vadovybė sustabdė tranzitinius naftos tiekimus per jos teritoriją, Estija iš esmės užblokavo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ statybą savo ekonominėje zonoje.