emocinis stresas

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau daugiau nei metus. Nežinomybė dėl ateities, baimė, nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos, gyvybės, darbo vargina vis labiau. Dieną jaučiamės pavargę, išsekę, nervingi, negalime produktyviai dirbti, o vakare sunkiai užmiegame, dažnai prabundame, o prabudę vėl negalime užmigti.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Lietuviai, vos prabilus apie koronaviruso grėsmę, puolė į isterinę būseną, iššlavė parduotuvių lentynas, prisipirko kruopų ir kaukių, o socialinė erdvė prisipildė sąmokslo teorijomis. Tai, pasak specialistų, rodo žmonių nesaugumą ir tai, kad tą pačią informaciją skirtingi žmonės priima skirtingai. Paniką kelią ir noras daryti taip, kaip visi, sekti bandą. O sąmokslo teorijomis tiki tik tie, kuri turi daug laisvo laiko ir tam tikrą polinkį.

Burna gali daug pasakyti apie viso organizmo sveikatą. Pastebėjote, kad pasikeitė liežuvio paviršius ar spalva? Medikai įspėja, kad tai gali būti sveikatos problemų ženklas. Sveikas liežuvis yra rožinės spalvos ir nepadengtas jokiomis apnašomis. Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba teigia, kad apsinešęs ar pabalęs liežuvis būna tuomet, kai jo paviršių yra užpuolusios bakterijos ar grybelis ir mirusios ląstelės įstringa tarp mažų liežuvio papulių.

Dėl stereotipų kylantis stresas nulemia tai, kaip mergaitės atlieka matematines užduotis, skelbia Psychology Today. Tarptautinis skaitymo ir skaičiavimo gebėjimų tyrimas (ang. International Study on Reading and Mathematics) patvirtina seną stereotipą, kad berniukams geriau sekasi skaičiuoti nei mergaitėms. Jungtinėse Amerikos Valstijose mergaitės surinkdavo 10 taškų mažiau nei berniukai.

Praėjusių metų cunamio sukeltas emocinis stresas privertė kai kurių jį išgyvenusių žmonių smegenis susitraukti. Norėdami geriau suprasti potrauminio streso sindromą (PTSS), Japonijos mokslininkai palygino 42 sveikų suaugusiųjų smegenų nuotraukas, darytas atliekant kitus tyrimus, likus dvejiems metams iki nelaimės, su naujomis nuotraukomis, darytomis praėjus trims – keturiems mėnesiams po žemės drebėjimo ir cunamio.