ekonomika

Ekonomistai iš bankų pasiskolinusiems lietuviams turi gerų žinių: įmokos už būsto paskolas turėtų dar labiau sumažėti. Mat Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas, pasak ekspertų, toliau turėtų mažintį gruodį. Jau dabar ekonomistai skaičiuoja, kad per metus EURIBOR susitraukė maždaug procentu, dėl to 600 eurų mėnesinė įmoka už būsto paskolą sumažėjo iki 530 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

​​​​​​Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) visuomeniniam elektros energijos tiekėjui UAB „Ignitis“ nustatė 0,913 ct/kWh (be PVM) elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2025-iems metams buitiniams vartotojams. 2025 m. (palyginti su 2024 m.) planuojamas patiekti didesnis elektros energijos kiekis, dėl ko tiekimo kainos riba mažėja 5,29 proc.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie ekonomiką. Šįkart studijoje svečiuojasi Taikos koalicijos lyderis Viktoras Uspaskich. Apie tai, ar reikėtų džiaugtis, ar nerimauti dėl Lietuvos ekonominės ateities, jis kalba naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje traukiasi vidurinioji klasė. Ir ne todėl, kad žmonės daugiau uždirba ar gyvena turtingiau, o todėl, kad apie 30 tūkst. viduriniajai klasei priklausiusių lietuvių tapo bedarbiais. Viduriniosios klasės santaupos nuvertėjo dėl infliacijos, dėl išaugusių kainų ir palūkanų sunku įpirkti būstą. Tad vidurinioji klasė reikalauja bent 50 proc. didesnių algų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kalvarijos miestelio gyventojai svajoja apie didesnes algas.

„Nord Pool“ elektros biržoje trečiadienio rytą prognozuojamas elektros kainos pikas – nuo 10 iki 11 valandos kilovatvalandė (kWh) kainuos 60,5 cento (su PVM), o megavatvalandė (MWh) – 500,08 euro (be PVM), antradienį skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Tokie kainų pokyčiai ypač aktualūs su birža susietas elektros tiekimo sutartis turintiems buitiniams vartotojams ir verslo klientams. „Nord Pool“ biržos duomenimis, 8–9 val.

Rusija planuoja kitais metais padidinti karines išlaidas maždaug 30 proc., skirs daugiau išteklių puolimui Ukrainoje finansuoti, rodo pirmadienį paskelbti biudžeto planų projektai. Įvykdžius planuojamą išlaidų padidinimą 2025 m. Rusijos karinis biudžetas išaugs iki 13,5 trilijono rublių (145 mlrd. JAV dolerių), rodo parlamento svetainėje paskelbtas dokumentas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir kiti aukščiausio rango šalies politikai ketvirtadienį pripažino, kad antra pagal dydį pasaulio ekonomika susiduria su naujomis problemomis, ir pažadėjo išspręsti užsitęsusią būsto sektoriaus krizę. Šią savaitę Pekinas pristatė daugybę priemonių, siekdamas atgaivinti sunkumų patiriančią ekonomiką, iš kurios šiais metais tikimasi 5 proc. augimo. Analitikai teigia, kad šis tikslas yra optimistinis.

Švedijos centrinis bankas trečiadienį ketvirčiu punkto sumažino savo lyginamąją palūkanų normą ir užsiminė, kad, politikos formuotojams akylai stebint ekonominės veiklos aktyvumą, jos šiais metais galės būti mažinamos dar du kartus. Banko „Riksbank“ vykdomoji valdyba sumažino politikoje numatytą normą 25 punktais iki 3,25 proc. Palūkanos šiemet buvo sumažintos jau trečią kartą.

Susitarimą dėl Visagino laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimo pasirašęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis tikina, kad potencialių investuotojų neatbaidys panaudotos radioaktyvios atliekos, laikinai saugomos savivaldybėje esančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) teritorijoje. „Manau, kad visi klausimai investuotojams gali būti atsakyti.

Keičiantis turizmo rinkai mažėja užsakomųjų skrydžių, o didieji kelionių organizatoriai pradeda konkuruoti su mažaisiais, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.  „Mes turėjome tris pagrindinius žaidėjus, kurie planavo keliones užsakomaisiais skrydžiais. Ryškiausi iš jų buvo „Novaturas“, „Tez Tour“, „Coral Travel“. (...) Ką mes matome dabar, kad užsakomųjų reisų skaičius labai susitraukė.

Kaip valdžią gavę politikai tvarkysis su ekonomika ir finansais? Ar pažadai kelti algas, pensijas ir tuo pat metu nedidinti mokesčių yra realūs? Kam duoti ir iš ko paimti? Apie tai plačiau – artėjančių rinkimų kandidatai į Seimą „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ su Edmundu Jakilaičiu.

Latvija praėjusią savaitę tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 600 mln. eurų, pirmadienį pranešė Valstybės iždas. Septynerių metų trukmės obligacijų emisija išplatinta už 3,138 proc. pajamingumą, 3 proc. dydžio fiksuotą kupono normą. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa siekė beveik 5 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei aštuonis kartus viršijo emisijos dydį, o šis santykis Latvijos valstybei kaip emitentei buvo rekordinis.

Mažmeninės benzino kainos per pastarąją savaitę nukrito Lietuvoje ir Latvijoje, pakilo Estijoje, o dyzelinas pabrango Lietuvoje ir Estijoje, atpigo Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Brangiausi degalai Estijoje, pigiausias benzinas - Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas - Latvijoje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama Ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį vėliau rengiamas kitų metų biudžetas, teigė, kad ateinančiais metais senatvės pensijos turėtų augti ne mažiau kaip 10 proc. Kaip užtikrinti, kad pensijos augtų nuolat, ne tik kitąmet, ir pasiektų Vakaruose įprastą lygį? „Žinių radijo“ laidoje Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos tarybos narys Vaidotas Rūkas apibendrino pensijų kaupimo sistemos brandą Lietuvoje.

Tolesnio JAV palūkanų normų mažinimo perspektyvoms paskatinus aukso paklausą, šio tauriojo metalo kaina penktadienį pasiekė naują rekordą. Kaip pranešama, aukso kaina šoktelėjo iki 2 609,74 JAV dolerių už unciją. Šuolis užfiksuotas praėjus dviem dienoms po to, kai JAV Federalinė rezervų sistema pirmą kartą nuo pandemijos pradžios sumažino skolinimosi išlaidas ir užsiminė apie tolesnių apkarpymų tikimybę.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie ekonomiką. Šįkart studijoje svečiuojasi Tautos ir teisingo sąjungos atstovas Artūras Orlauskas ir Lietuvos žaliųjų partijos lyderė Ieva Budraitė.

Vakar susitikau su senu Lietuvos pramonininkų konfederacijos partneriu, Estijos darbdavių konfederacijos (Eesti Tööandjate Keskliit) generaliniu direktoriumi Arto Aas. Aptarėme gana skaudžią temą: kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai iš Estijos politikų mokysimės, ko tikrai negalima daryti.

589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė . Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus. „Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ši statistika nelabai keičiasi nuo įstojimo į Europos Sąjungą. 20,6 proc.

Per pirmąjį pusmetį Rusijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 4,7 proc. didesnis nei to paties laikotarpio pernai, pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“). Patikslintas, tačiau negalutinis įvertis – 0,1 procentinio punkto solidesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Ekonomikos metinio prieaugio vien tik antrąjį metų ketvirtį įvertis padidintas nuo 4,0 proc. iki 4,1 proc., tačiau augimas sulėtėjo nuo 5,4 proc. pirmąjį ketvirtį.

Artėjant rinkimams, valdantieji ir opozicija vis garsiau kalba apie tragišką kelių būklę ir dalija pažadus. Esą regionus prikeltų naujam gyvenimui būtent sutvarkyti keliai ir tiltai. Tačiau tam valdantieji niekaip nesukrapšto pinigų, nors pirkdami degalus vairuotojai kasmet sumoka apie milijardą eurų akcizo. Tad politikai jau siūlo pačius įvairiausius receptus, kaip sutvarkyti kelius, tiltus ir žvyrkelius. Tarp siūlymų – ir mokami keliai bei nauja Regionų ministerija.

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje realizuota 666,1 tūkst. tonų degalų – 1,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didmeninė prekyba degalais sumenko 0,3 proc., mažmeninė – paaugo 0,7 procento. Prekyba ženklintais degalais sunyko 47,3 proc., o kitokio degalų įsigijimo apimtys sumažėjo 22,8 procento. Dyzelino parduota 454,4 tūkst. tonų, ženklinto dyzelino – 51,4 tūkst. tonų, benzino – 13 tūkst. tonų, benzino su biopriedais – 67,9 tūkst.

Finansų ministerijai pasiūlius įvesti dalies draudimo sutarčių mokestį, būsto paskolas turintiems gyventojams bus siūloma penkeriems metams jį atidėti, jei būstas naudojamas gyventi, sako finansų viceministrė.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, atnaujintas vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektas, numatantis dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., Vyriausybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi tarptautinė energijos prekybos ir turto valdymo bendrovė „Centrica Energy“ iš Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ supirks pernai Lietuvoje jos pastatytuose dviejuose vėjo ir viename saulės parke pagamintą elektrą.

Okupuotos palestiniečių teritorijos, anot Jungtinių Tautų (JT) ataskaitos, dėl Izraelio karinių operacijų patiria beprecedentį ekonomikos nuosmukį. To padariniai yra didėjantis nedarbas ir skurdas. Gazos Ruože bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį 2023 m. ketvirtį smuko 81 proc. Tai reiškia 22 proc. sumažėjimą per visus metus.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad jos pirmtako Mario Draghi parengta ataskaita, kurioje raginama imtis didelių reformų ES ekonomikai skatinti, yra „griežta“, bet „teisinga“. „Tai įspūdinga ataskaita, nes joje pateikiama diagnozė, kuri yra griežta, bet, mūsų nuomone, teisinga“, – sakė Ch.

Finansų ministerija didina kitų metų infliacijos prognozę – kainos kils daugiau nei anksčiau prognozavo. Tiesa, ministrė Skaistė žada, kad algos ir pensijos didės sparčiau ir esą lietuviai gyvens geriau. Visgi žmonės skundžiasi, kad infliacija per didelė, o ir verslininkai pripažįsta, kad didinant algas darbuotojams teks branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, verslas nerimauja, kaip reikės išgyventi kitąmet, kai šalys aplink Lietuvą stagnuoja.

Visoje Vokietijoje sutriko atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos, o dėl problemos atsakingas IT paslaugų teikėjas. Nuo ankstyvo ryto sutrikdę mokėjimai debeto ir kredito kortelėmis, nors bankomatai veikia normaliai. Remiantis turimomis žiniomis, kibernetinės atakos galimybę galima atmesti, sakė Vokietijos bankininkystės sektoriaus komiteto (asociacijos) atstovas spaudai.

Finansinių technologijų įmonė „Paysera“ laimėjo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (buvusio Informacinės visuomenės plėtros komiteto) konkursą ir laikinai pakeis teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusią fintech įmonę „Foxpay“. „Paysera“ apdoros gyventojų ir verslo įmokas už valstybės paslaugas, kol agentūra išrinks nuolatinį konkurso laimėtoją, trečiadienį pranešė įmonė.

Metų infliacija Ukrainoje rugpjūtį spartėjo iki 7,5 proc. nuo 5,4 proc. liepą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Rugpjūtį užfiksuota 0,6 proc. mėnesio infliacija, po nulinės liepą. Per aštuonis šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 4,9 procento. Ukrainos nacionalinio banko naujausiomis prognozėmis, per visus šiuos metus vartojimas šalyje brangs 8,5 procento. Pernai infliacija Ukrainoje siekė 5,1 procento.

Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas. „Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą.

Finansų ministerija gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) projekciją – 2024 m. jis turėtų augti 2,3 proc. Taip pat, kaip teigiama naujajame institucijos Ekonominės raidos scenarijuje, infliacija toliau sparčiai lėtės ir šiemet sieks 1 proc. „Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų stiprėti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatys naujausią Lietuvos ekonominės raidos scenarijų. Atnaujintomis bendrojo vidaus produkto ir kitų svarbiausių ekonomikos sričių prognozėmis remiamasi rengiant 2025 metų valstybės biudžetą.

Latvija elektros gamybą iš visų atsinaujinančių šaltinių pernai, palyginti su 2022-aisiais padidino 30 proc. iki 4963 gigavatvalandžių (GWh), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės gamybą padidino 38 proc. iki 3794 GWh, saulės jėgainės – 3,2 karto iki 239 GWh, vėjo jėgainės – 42,6 proc. iki 271 GWh, tuo tarpu biomasės ir kogeneracinės elektrinės – sumažino 13,6 proc. iki 477 GWh, o biodujas deginančio – 27,2 proc. iki 182 GWh.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus, biudžetas papildomų pajamų iš jų gautų tik 2026 metais.  „Visi mokestiniai sprendimai, kurie daro įtaką ateinančių metų biudžeto pajamoms, jau priimti.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija atnaujino oficialiąsias makroekonomines prognozes, kurias tvirtina vyriausybė, skelbia šalies žiniasklaida. Ankstesnės prognozės skelbtos balandžio mėnesį. Ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozė pagerinta nuo 2,8 proc. iki 3,9 proc., 2025 metais – nuo 2,3 proc. iki 2,5 procento. Investicijų į ilgalaikius aktyvus didėjimo prognozės atitinkamai padidinta nuo 2,3 proc. iki 7,8 proc. ir apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 2,1 procento.

Eidamas 85-uosius metus penktadienį mirė ekonomistas, Kovo 11-osios Akto signataras Vladas Terleckas, pranešė Seimas.  V. Terleckas gimė 1939 metų rugsėjo 13-ąją, mokėsi Vilniaus universitete, vėliau jame ir dėstė, buvo Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie ekonomiką ir mokesčių reformą.

SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas visų Nekilnojamojo turto (NT) kategorijų objektų pardavimų augimas. Registrų centro duomenimis, šiais metais pagal NT objektų pardavimų skaičių geresnis mėnuo buvo tik gegužė. „Rugpjūtis buvo antras mėnuo iš eilės ir trečiasis šiais metais, kai NT rinka peržengė simbolinę 10 tūkst. įregistruotų NT sandorių ribą. Paskutinysis vasaros mėnuo kartu sumažino ir atsilikimą nuo bendro praėjusių metų rezultato.

Airija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 1,0 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Tai tapo netikėtumu analitikimas, kurie pranašavo augimą, nurodo „Trading Economics“. Patikslintais duomenimis, per pirmąjį metų ketvirtį ekonomika paaugo 0,7 proc., po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio.

Užsakymų Vokietijos gamykloms liepą daugėjo antrą mėnesį iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys – rezultatas nustebino analitikus, kurie pranašavo sumažėjimą. Nauji užsakymai, atidžiai stebimi kaip būsimo verslo aktyvumo rodiklis, liepą per mėnesį augo 2,9 proc., po šuolio 4,6 proc. birželį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“. Analitikai prognozavo kritimą vidutiniškai 1,5 procento.

Pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos ir toliau mažėjo: benzinas ir dyzelinas atpigo po 1,3 proc. Skaičiuojama, kad nuo liepos vidurio benzino litro kaina šalyje vidutiniškai sumažėjo 8, o dyzelino – 9 centais.

18-kai Lietuvos pramonės įmonių, kurios planuoja perdirbdamos atliekas kurti inovatyvius, aplinkai palankius produktus ir technologijas, skirta 7,6 mln. eurų parama, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, artimiausiu metu, sulaukus Europos Komisijos (EK) pritarimo, dar trims projektams bus skirtas papildomas 800 tūkst. eurų finansavimas.

Šių metų „Citadele“ banko duomenys rodo, kad vidutinė vartojimo paskolos suma Lietuvoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 proc. ir siekė 6180 eurų. Pranešama, kad vidutinė vartojimo paskolos suma išaugo ir Estijoje. Skaičiuojama, kad iš visų Baltijos šalių gyventojų estai linkę imti didžiausias paskolas. Jų imamų paskolų vidutinė suma šiais metais siekia 8408 eurus. „Palyginti su praėjusiais metais, šiemet matome stipresnį žmonių perkamosios galios atsigavimą.

Lietuvos bankas (LB) siūlo bankams be klientų sutikimo neleisti į pagrindinių mokėjimų krepšelį įtraukti papildomų nesusijusių paslaugų ir taip didinti jo kainą.  Centrinis bankas ketvirtadienį pranešė Finansų ministerijai pasiūlęs tai numatančius Mokėjimo įstatymo pakeitimus.

Verslo aktyvumas euro zonos paslaugų sektoriuje rugpjūtį auga sparčiausiai nuo balandžio mėnesio, parodė agentūros „S&P Global“ skaičiuojamas atitinkamas indeksas.

Lenkija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 3,2 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Rezultatas geriausias nuo 2022-ųjų trečiojo ketvirčio. Ekonomikos metinis augimas spartėjo nuo 2,0 proc. sausį-kovą ir pranoko lūkesčius nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų, pranašavusių plėtrą 2,8 procento.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Čekija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,3 proc. didesnės vertės nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Trečią metų ketvirtį iš eilės fiksuotas augimas spartėjo nuo 0,2 proc. sausį-kovą. Anot tarnybos, ekonomiką skatino aktyvesnė vidaus paklausa, ypač atsigaunantis namų ūkių vartojimas. Priešingą poveikį ir toliau formuoja išorinė paklausa.