ekonomika

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai nepakeitė Lietuvos ekonomikos augimo šiemet ir kitąmet prognozių, palyginti su prieš pusmetį skelbtomis. Atnaujintais EBPO vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais didės 1,7 proc., ateinančiais metais – 3,1 proc., Latvijos – atitinkamai 1,8 proc. ir 2,9 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenks 0,4 proc. ir padidės 2,6 procento.

Lietuvos ekonomika šiuos metus pradėjo augimu – rodo paskelbti pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Augant perkamajai galiai namų ūkiai vis drąsiau didino išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti, o po ilgesnės pertraukos reikšmingesnis produkcijos pardavimų ūgtelėjimas didino apdirbamosios gamybos aktyvumą.

Airija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 1,1 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Ekonomikos augimas užfiksuotas po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio. Tuo tarpu metinis Airijos ekonomikos, kurią stipriai veikia joje įsikūrusių tarptautinių korporacijų svarbių padalinių veikla, nuosmukis užfiksuotas ketvirtą metų ketvirtį iš eilės.

Euro zonos bendras ekonominių nuotaikų indeksas balandį nukrito iki 95,6 proc. nuo 96,2 punkto kovą, rodo Europos Komisijos pirmadienį paskelbti duomenys. Toks rezultatas prasilenkė su ekonomistų ir analitikų prognozėmis, kurios pranašavo augimą iki vidutiniškai 96,9 punkto, nurodo „Trading Economics“. Gamintojų pasitikėjimo indeksas per mėnesį sumenko nuo minus 8,9 punkto iki minus 10,5 punkto, pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2020-ųjų liepos.

Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų. „Esami vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Visuomenėje kyla klausimų dėl karo grėsmės stebint, kaip politikai ar analitikai piešia blogiausius scenarijus – kad konfrontacija tarp Rusijos ir NATO gali įvykti, kad kliūtų Baltijos šalims. Žinių radijo laidoje „Pasiaiškinam?“ ekspertai neslėpė, kad ekonomika dėl karo baimės Lietuvoje keičiasi, nes žmonių reakcijų yra įvairių. Tačiau efektai Lietuvos ekonomikai yra ne tik neigiami, dalyje sektorių reakcija į karą rodo Lietuvos ekonominį pranašumą.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki nulio. Tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Nors gyventojai tikina, kad dėl išaugusių kainų pragyventi sunku, ekonomistai mato vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Anot jų, jau vasarą mažės palūkanų normų lygis ir didės gyventojų vartojimas. Tačiau tuo pačiu įspėja ir apie galimas rizikas dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos. Pradėdamas ekonomikos apžvalgą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia siūlė žiūrėti ne į Lietuvos, bet pasaulio ekonomiką, esą joje matoma vis daugiau gerų naujienų.