albertas skurvydas

Kaip senti lėčiau ir kuo ilgiau išlikti gyvybingam? Šis klausimas ne tik rūpi daugeliui žmonių, bet yra ir intensyvių mokslinių tyrinėjimų objektas. Profesorius Albertas Skurvydas išskiria 9 pagrindinius mokslo pagrindžiamus veiksnius, kurie ilgina žmogaus gyvenimą ir gerina jo kokybę. Bet tai gali likti tik tuščia teorija, jeigu jų praktiškai nerealizuosime savo gyvenime.

Nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, maitintis sveikai ir subalansuotai, gerai išsimiegoti, kaitintis pirtyse ar šaldytis rytiniame duše – šiandien populiarūs patarimai, kaip išlaikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Tačiau kodėl kalbama būtent apie juos? Ir kokie tikslūs veiksmai padės užtikrinti ilgaamžišką gyvenimą? Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kur link šiandien krypsta mokslas ir kodėl pradėti rūpintis sveikata verta netgi sulaukus 60-ies.

Naujausios sveikos gyvensenos tendencijos, susietos su šiandienos technologijomis, jau gerokai lenkia pasenusius stereotipus ir tradicijas, – įsitikinęs habilituotas mokslų daktaras, profesorius Albertas Skurvydas. Specialisto teigimu, svarbus ir išties naudingas yra sveikatinimo priemonių kompleksiškumas, o ne griežtas ir beatodairiškas užstrigimas prie vienos ar dviejų iš jų.

Apie sudėtingus smegenyse vykstančius procesus, jų plastiškumą ir kodėl dažnam šiuolaikiniam žmogui darosi vis sunkiau išlaikyti dėmesį, „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėtasi su profesoriumi, biologijos mokslų daktaru Albertu Skurvydu. Pradėjus pašnekesį profesorius akcentavo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų į žmogaus sveikatą siūlo žiūrėti globaliau, medikams neužsidarant vien savo srityje.

Vitamino D trūksta vidutiniškai 40 proc. europiečių, tad ne išimtis ir lietuviai. Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas pabrėžia, kad šis vitaminas itin svarbus daugeliui organų sistemų, vis tik, žmonės papildų arba nevartoja, arba vartoja juos nepasitikrinę, ar jo išties trūksta. Naujienų portalui tv3.lt profesorius teigė, kad vitaminas D yra pats seniausias hormonas. Gyvūnijos pasaulyje jis atsirado prieš 750 mln. metų, kai dar nė nebuvo žmonių.

Kaip ištverti COVID-19 pandemiją, kaip įgyti imunitetą, ar išvis įmanoma jį įgyti? Ar gali padėti vaisiai, daržovės, maudymasis eketėje ir kiti sveikatinimosi būdai? Apie tai TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuos Lietuvos sveikatos mokslo universiteto profesorius Albertas Skurvydas ir biomedicinos mokslų daktarė Vita Pašukonienė. „Dabar labai populiarėja maudynės eketėse.

Sporto pasaulio veikėja, sveiko gyvenimo būdo aktyvistė, gimnastikos trenerė Joana Bartaškienė – neišblėstančios energijos užtaisas. Nors moteris kitąmet švęs garbaus amžiaus jubiliejų, ji niekada nesiskundė jokiomis ligomis ar skausmais. Šį sekmadienį TV8 televizijos laidoje „Sveikatos medis“ žinoma moteris papasakos, kaip gi išvengti varginančių sąnarių skausmų bei išlikti kupiniems jėgų, nepriklausomai nuo amžiaus, rašoma pranešime spaudai.

Seimas antradienį ėmėsi siūlymų dėl Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų sujungimo, taip pat – Lietuvos sporto universiteto prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Nutarimo projektams pritarta po pateikimo, toliau juos svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir vėliau parlamentas balsuos dėl nutarimų priėmimo.

Posakį „sportas – sveikata“ žino visi, o ir kartoja matyt ne vienas. Tačiau ar tikrai jis visu šimtu procentu teisingas? Sportininkų treneriai, ekspertai ir akademikai turi skirtingas nuomones. Štai Lietuvos antsvorio ir nutukimo asociacijos „Lobesity“ valdybos narys Artiomas Šabajevas sako, kad sveikiausias sportas – vaikščiojimas, o bėgiojantys ir kitaip itin aktyviai sportuojantys gali sau prisidaryti labai daug žalos.

Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatyta dalis aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatų. Su jais visuomenę supažindino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ir Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atstovai. Komentuodamas pristatytas išvadas, Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas teigia, kad jas, nesulaukus galutinio patvirtinimo ir numatytų apeliacijų terminų, pateikti paskubėta.

Šiandien Akademijoje vyko tarptautinių krepšinio trenerio magistro studijų trečiosios kartos studentų pristatymas žiniasklaidai. Jame dalyvavo LKKA rektorius prof. Albertas Skurvydas, Vusterio (Anglija) sporto instituto vadovas Mickas Donovanas, Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos Garbės prezidentas Vydas Gedvilas, pirmosios ir antrosios laidos studentai Arvydas Macijauskas ir Dainius Adomaitis.

Dviem habilituotiems mokslų daktarams, profesoriams Algirdui Raslanui ir Juozui Skernevičiui penktadienį bus suteikti 75-erių metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) garbės vardai.

75-erių metų jubiliejaus proga sveikindamas Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) meras Andrius Kupčinskas linkėjo, kad ši centrinė sporto bazė neprarastų savarankiškumo ir atsilaikytų prieš visokias jai nenaudingas reformas, ypač kai nepakanka bazių aikštelių ar atkaklumo (ir lėšų) mankštinimąsi paversti visuomenės gyvenimo kasdienybe, kai nėra ir strategijos, kaip propaguoti kūno kultūrą ir masinį sportą.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prieštarauja aukštojo mokslo reformos kritikams, kad su reforma susiję pokyčiai priėmimo į menų ir sporto specialybes srityse į užsienį išginė gerokai daugiau gabių jaunuolių negu ankstesniais metais. Tačiau ministras, nors ir aiškina, kad teigiamų poslinkių šiose srityse būta, pripažįsta, kad kitąmet kai ką reikės taisyti. Būtent dėl poveikio menų ir sporto srityse šiemet startavusi aukštojo mokslo reforma ir yra labiausiai pliekiama.

Istorinėje Prezidentūroje Kaune įvykęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei ją lydinčios patarėjų komandos susitikimas su aukštųjų mokyklų rektoriais užsitęsė ilgiau nei iš anksto planuota. Mat abi pusės turėjo daugybę aptarimui tinkamų klausimų, kuriuos rimčiau žadama aiškintis Prezidentūros iniciatyva nuo rugsėjo vidurinio vyksiančiuose susitikimuose su aukštųjų mokyklų vadovais, studentų organizacijų atstovais ir visais, kurie susiję su reformų metą išgyvenančiu mokslu bei studijomis.

Valdančiųjų siūloma aukštojo mokslo reformą akademinę bendruomenę padalino į dvi stovyklas: vienų aukštųjų mokyklų vadovai paskelbė remiantys aukštojo mokslo reformą, kitų - visiškai su ja nesutinkantys. Vilniaus universitetui (VU) po aukštojo mokslo reformos gali tekti mažinti dėstytojų etatus, tačiau pačią reformą VU prorektorius Juozas Lazutka vertino palankiai. „Etatus gali teikti mažinti dėl to, kad galime nesurinkti studentų į kai kurias specialybes.

Politikai ir akademinės bendruomenės nariai aiškina, kad iš naujos aukštojo mokslo reformos naudos neturės nei universitetai, nei studentai, nei visuomenė. „Lietuvių tauta eis ubagais su tais krepšeliais“, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Asta Lapinskienė.