Redakcija rekomenduoja

„Apie nusikaltimą nenoriu kalbėti. Įkalinimo įstaigoje esu jau daugiau kaip 10 metų. Viskas susiję su gaisru, per kurį žuvo žmonės. Nesinori šios temos liesti. Yra sistema – reikėjo žmogų nuteisti, tai ir nuteisė. Būtų daug lengviau, jei žinotum už ką sėdi“, – pokalbį su tv3.lt žurnalistu pradėjo nuteistasis Artūras, kuris prisiminė prieš kelis metus vykusius įvykius.

Nelegalios psichoaktyviosios medžiagos šiandien medikams kelia vis daugiau iššūkių – skaičiuojama tūkstančiai įvairių rūšių, kurios atsiranda taip greitai, kad kartais net specialistams sunku nustatyti, ką žmogus pavartojo ir skirti gydymą. Prieš savaitę mirus garsaus advokato Vytauto Zeliankos 29-erių sūnui Jurgiui, kovojusiam su įvairiomis ligomis ir priklausomybėmis, specialistai įspėja, apie kokius pavojus dažnas nė nesusimąsto.

29-erių Jurgio Zeliankos mirtis sukrėtė ne tik artimuosius, bet ir net vaikino nepažinojusius žmones. Jurgio tėtis, advokatas, buvęs teisėjas  Vytautas Zelianka naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie sūnaus ilgus metus trukusią kovą su psichikos sveikatos sunkumais, vaistais ir priklausomybėmis.

Taršiems automobiliams Lietuvos keliuose ruošiama griežtesnė kontrolė. Valstybė planuoja didinti baudas už transporto priemones su neveikiančia ar sąmoningai išderinta išmetamųjų dujų valymo įranga, o tokių nustatomų pažeidimų pastaraisiais metais daugėja. Problema ta, kad pašalintą DPF filtrą ar katalizatorių, išjungtą „AdBlue“ sistemą ir kitas manipuliacijas įprastų patikrinimų metu pavyksta aptikti ne visada.

Ši kraupi 2003 metų istorija gyva dar iki šiol ir tokio žiaurumo dar reikėtų paieškoti. Ypač ciniškai skamba žudiko paaiškinimas, kad dvi 18-metes jis nužudė esą dėl „užgaulių žodžių“, greičiausia, pagautas įsiūčio priepuolio ir visiškai nesusimąstydamas apie savo veiksmų padarinius. Dovydas buvo jauniausias bausmės iki gyvos galvos Lietuvoje sulaukęs asmuo. Nusikaltimą jis įvykdė praėjus vos mėnesiui po jo 18-ojo gimtadienio.

Senatvės pensijų dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo ar žmogaus sumokėtų įmokų – kasmet jos yra indeksuojamos, atsižvelgiant į šalies darbo rinkos ir atlyginimų pokyčius. Įstatyme numatyta, kad pensijų indeksavimui įtakos turi ankstesnių metų darbo užmokesčio augimas bei ateities prognozės. Paskelbus naujausius skaičiavimus jau aiškėja, kiek pensijos kitąmet turėtų didėti mažiausiai. Penktadienį Finansų ministerija kaip tik paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų.

Apie milžinišką slaugytojų trūkumą kalbama jau ne vienus metus, tačiau, panašu, problema jau netrukus gali pasiekti kritinį tašką. Ministras Linas Kukuraitis sako, kad jau 2029–2030 metais į sveikatos sistemą gali palikti daugiau slaugytojų, nei į ją ateiti. Nors žadama ieškoti galimybių didinti jų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, patys slaugytojai entuziazmu netrykšta.

Gyventi daugiabutyje dažnu atveju yra paprasčiau nei nuosavame name, kadangi įvairiais remontais ar kitais atnaujinimais pasirūpinama už jus. Tereikia susimokėti ir toliau nebereikės niekuo rūpintis. Visgi neretai kyla kėblumų, kai su planuojamais pokyčiais sutinka ne visi gyventojai. Paprastai tariant, gyvenant daugiabutyje gali tekti susimokėti už pokyčius, kurių net nenorite.

Per aukštas daugelio lietuvių „blogasis“ cholesterolis – viena dažniausiai gydytojų įvardijamų problemų. Jie ne vienus metus taip pat priekaištavo dėl riboto naujausių cholesterolį mažinančių vaistų prieinamumo Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė gerą žinią – šie vaistai pagaliau taps kompensuojami. Tiesa, pažangus gydymas bus skiriamas tik pagal aiškiai nustatytus kriterijus.

Naujieji metai daliai gyventojų atneš ne tik didesnį atlyginimą, bet ir naujų galimybių sutaupyti ar gauti didesnes išmokas. Nuo 2027-ųjų didės minimali alga, vaikus auginantiems tėvams atsiras nauja mokestinė lengvata, kai kurioms moterims ilgės motinystės išmokų mokėjimo laikotarpis, o dirbantys keliose darbovietėse turės daugiau socialinių garantijų.

Kone kiekvieną dieną šalies teismuose sprendžiamos girtų vairuotojų bylos. O viena iš pagrindinių jiems pritaikomų baudžiamojo poveikio priemonių – automobilio konfiskavimas. Transporto priemonės netenkama ir dėl kitų nusikalstamų veikų, tačiau girti vairuotojai, vis dėlto, yra dominuojanti grupė.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Teisiamųjų suole vilnietė Regina atsidūrė dėl smurto protrūkio Vilniaus oro uoste. Ten moteris atsidūrė vedama nuojautos, kad dukros sutuoktinis yra neištikimas. Lėktuvas nusileido, o Reginos žentas iš tiesų paskrido iš atostogų su kita moterimi. Nepatenkinta tokia situacija, uošvienė susikibo su žento meiluže. Moteris jai išrovė kuokštą plaukų. Toks Reginos padarytas sužalojimas ekspertų buvo įvertintas kaip fizinio skausmo sukėlimas.

Leistiną greitį stipriai viršijęs Mantas sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo niekuo dėta BMW vairuotoja. Teisme paaiškėjo, kad per šį tragišką incidentą mamos neteko du nepilnamečiai. Vilniuje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl mirtino eismo įvykio Galvės plente teismas kaltu pripažino „VW Sharan“ vairuotoją Mantą. Byloje nagrinėtas dar 2023-siais balandį įvykęs susidūrimas. Per šį incidentą žuvo BMW vairuotoja, o „VW Sharan“ keleivei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Planuojant vestuves bažnyčioje, ne vienai porai kyla klausimas, ar skirtingas tikėjimas gali tapti kliūtimi santuokai. O ką daryti, jeigu vienas iš būsimų sutuoktinių yra pakrikštytas, o kitas – ne? Ar tokiu atveju galima tuoktis Katalikų bažnyčioje, ar tam reikalingas specialus leidimas? Ne mažiau svarbu ir tai, kokius įsipareigojimus prisiima abu žmonės bei kaip sprendžiamas būsimų vaikų auklėjimo klausimas.

Nemokate baudų? Netrukus tokiems gyventojams gali tekti susitaikyti su kur kas rimtesnėmis pasekmėmis. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo iš esmės keisti baudų išieškojimo tvarką ir griežčiau spausti sistemingus pažeidėjus. Tarp siūlomų priemonių – administracinis areštas, vairuotojo pažymėjimo ar transporto priemonės registracijos ribojimai, didesnės rinkliavos ir net pinigų išskaičiavimas iš nedarbo išmokos.

Žinia apie į Lietuvą žengti ketinantį naują prekybos tinklą „Marytė retail“ iškart iškėlė klausimą – ar pirkėjai pagaliau sulauks mažesnių kainų? Tačiau ekspertai sako, kad vien naujas pavadinimas ant parduotuvės durų rinkos nesupurtys, nes tikrosios problemos slypi kur kas giliau. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir „Pricer.

Kardiologai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – pacientai paprastai cholesterolio nejaučia, tad per daug nesuka galvosi ir pas gydytojus neskuba. Deja, pirmas jo padidėjimo simptomas kitą kartą gali būti negailestingas – ištikęs infarktas. „Kai cholesterolis pasireiškia katastrofa, tada jau būna per vėlu“, – konstatavo Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė.

Pažyma dėl barzdos neskutimo, sauskelnių dėvėjimo ar leidimo greičiau susituokti – iš tokio absurdiško biurokratizmo vis negalintys išsivaduoti šeimos gydytojai siekia tam padėti tašką. Jie pabrėžia, kad tokios medicininės vertės neturinčios pažymos ne tik gaišina brangų gydytojo laiką, bet ir užkerta galimybę greičiau patekti tiems pacientams, kuriems pagalbos reikia labiau.

Spalį Lietuvoje įsigalios ne vienas gyventojams ir verslui aktualus pokytis. Kai kuriems žmonėms atsivers galimybė pasinaudoti milijonine parama, kai kuriems brangs šildymas, keisis ir komandiruočių dienpinigių skaičiavimo tvarka. Pokyčių bus ir energetikos, aplinkosaugos bei žvejybos srityse. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kuriuos verta žinoti artėjant spalio mėnesiui.

Vasaros pabaigoje šalį nusiaubusi audra dalį gyventojų savaitei ir ilgiau paliko be elektros. Žmonės gelbėjosi masiškai pirkdami ir jungdamiesi elektros generatorius. Deja, neišvengta nelaimių. Ugniagesiams teko skubėti gesinti kelių gyvenamųjų namų, kuriuose gaisrai kilo tuo metu, kai buvo įjungti generatoriai. Tad specialistai pabrėžia – dingus elektrai, neužtenka nusipirkti generatorių. Labai svarbu juo tinkamai naudotis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Savitarnos kasos daugeliui pirkėjų tapo įprasta apsipirkimo dalimi – prekes nuskenuojame patys, susimokame ir keliaujame namo. Tačiau prekybininkams tokio patogumo kaina gali būti nemenka: būtent savitarnos zonose fiksuojama daugiau nuostolių, o dalis prekių iš parduotuvių iškeliauja už jas nesumokėjus. Todėl Lietuvoje siūloma griežtinti atsakomybę už pasikartojančias smulkias vagystes ir net riboti galimybę lankytis tam tikrose parduotuvėse.

Antradienį įsigaliojo Seimo balandžio mėnesį priimtos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, leisiančios gyventojams gauti pensiją už ilgesnį praleistą laikotarpį.  Parlamentarai, tiksliau reglamentuodami pensijų skyrimo tvarką, išsprendė praktikoje pasitaikančią situaciją, kai dėl senatvės pensijos skyrimo žmogus kreipėsi pavėluotai, t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo.

Praėjo beveik du mėnesiai nuo tragiškos avarijos Žirmūnuose, kai automobilis rėžėsi į apšvietimo stulpą, skilo pusiau ir užsidegė. Ši kraupi avarija nusinešė dviejų jaunų žmonių gyvybes – 19-metė mergina ir 21-erių jaunuolis tragiškai žuvo iškart avarijos vietoje. Šiuo metu įtariamoji laisvėje ir laukia teismo sprendimo. Prokuratūra pateikė naujausią informaciją apie tyrimą ir atskleidė, kokios kardomosios priemonės šiuo metu taikomos 19-metei vairuotojai bei kas jai gali grėsti.

Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvoje nemažai pokyčių – keičiasi kai kurios kainos, finansinės sąlygos bei galimybės gauti paramą. Vieniems gyventojams už paslaugas teks mokėti daugiau, kitiems atsivers galimybė gauti papildomų pinigų, o daliai žmonių svarbu nepraleisti naujų reikalavimų ir terminų. Pokyčiai palies ir mokinius bei studentus, verslininkus bei ūkininkus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kuriuos verta žinoti prieš prasidedant rugsėjui.

Rugsėjo pradžia atneš ne tik naujus mokslo metus. Nuo rugsėjo 1-osios dalies Lietuvos gyventojų laukia ir svarbūs finansiniai bei kiti pokyčiai. Vieniems keisis privalomojo sveikatos draudimo tvarka, kiti galės mokėti mažiau už elektrą, o studentams ir ūkininkams atsivers galimybės gauti finansinę paramą. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keičiasi nuo rugsėjo 1-osios ir ką svarbu žinoti gyventojams.

Naujų mokslo metų pradžia – jau visai ant nosies, kartu artėja ir terminas, iki kada ugdymo įstaigoms reikia pateikti galiojantį mokinio sveikatos pažymėjimą. Dalis gydytojų neslepia, kad šiuo metu tenka suktis kaip bitėms, mat į poliklinikas plūsteli iki paskutinės akimirkos laukiantys pacientai. Deja, jiems gali tekti „nusvilti“, mat pažymos iškart gauti gali ir nepavykti.

Integruota slaugos ir globos sistema, dėmesys vaikų sveikatai ir sistemos tinklo valdysenos pokyčiai – tokius prioritetus pristatydamas pagrindinius naujosios Vyriausybės darbus išskyrė naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.  Jis teigė, kad būtent įgyvendinus pokyčius šiose srityse kadencijos pabaigoje jaustųsi padaręs tuos žingsnius, kurie reikšmingai galėtų pakeisti situaciją ir gerinti sveikatos sistemos rezultatus.

Įprasti brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių netrukus gali tapti praeitimi. Parduotuvėse vis dažniau kalbama apie perėjimą prie dvimačių, į QR kodus panašių kodų, kurie leistų ne tik identifikuoti prekę kasoje, bet ir suteiktų prieigą prie gerokai didesnio informacijos kiekio. Nuskenavęs tokį kodą telefonu pirkėjas galėtų sužinoti daugiau apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimą ar net jo kilmę.

Vienas svarbesnių rūpesčių artėjant naujiems mokslo metams tėvams būna pasirūpinti kasmetine vaiko sveikatos patikra. Ji reikalinga ne tik siekiant įvertinti vaiko sveikatos būklę – nepateikus šios pažymos gali būti apribotas jo dalyvavimas ugdymo procese. Tiesa, nuo lapkričio 1 dienos laukia pokyčiai – pažymos ne visais atvejais kaip iki šiol galios visus metus.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai primena, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Visuomenę sudrebinus pedofilijos skandalui, žmonės kelia klausimą: ar nusikaltimai prieš vaikus turėtų būti baudžiami griežčiau? Ekspertas atsakė, kaip yra iš tiesų ir kokia problema kiltų taikant griežtesnes bausmes. Lietuvą purtant pedofilijos skandalui, daliai žmonių kyla klausimas – ar už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus žmonės neskiriamos per mažos bausmės? „Kaip galima tokius anksčiau paleisti?“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė vienas internautas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė įrašas apie nerimą sukėlusį įvykį Vilniuje, Naujininkuose. Autoriaus teigimu, nepažįstamas vyras bendravo su maždaug 10–12 metų mergaite, kuri vėliau patvirtino vyro nepažįstanti. Mergaitės šeima kreipėsi į policiją. Mergaitė atrodė išsigandusi Pasak vyro, situaciją jis pastebėjo rugpjūčio 18-osios vakarą, apie 19.30 val., važiuodamas takeliu palei geležinkelį oro uosto kryptimi.

Netekus darbo, tam tikrą laiką galima gauti nedarbo išmoką, tačiau jos dydis kiekvienam žmogui skiriasi. Jis priklauso nuo ankstesnių gyventojo draudžiamųjų pajamų, todėl daugiau uždirbę žmonės paprastai gali tikėtis ir didesnės išmokos. Beje nuo 2026 m. liepos pasikeitus nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarkai pasikeitė ir tai, kiek pinigų gali gauti bedarbiai. Tačiau nedarbo išmokų dydžiai skiriasi ne tik tarp žmonių, bet ir skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Antradienį žiniasklaidoje pasirodė premjero Mindaugo Sinkevičiaus komentarai apie gimstamumo krizę. Ministro pirmininko nuomone, gimstamumo skatinimo planas turi būti toks geras, kad net ir ministrai norėtų turėti daugiau vaikų. Antradienį premjeras M. Sinkevičius LRT.lt naujienų portalui kalbėjo apie gimstamumo krizę. Ministras pirmininkas pabrėžė, kad klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai.

Degalų kainos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse neretai skiriasi. Pavyzdžiui, dalis gyventojų kuro į Lietuvą parsiveža iš Lenkijos. Tad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai primena, kada gali atsirasti prievolė už įvežamus degalus susimokėti.

Daugelis gyventojų tikisi, kad skaičiuodama pensiją „Sodra“ įvertins visą sukauptą darbo stažą bei sumokėtas įmokas ir pensiją apskaičiuos teisingai. Visgi pasitaiko atvejų, kai pirmosios pensijos sulaukę gyventojai būna nemaloniai nutebinti. Pasirodo, kartais pasitaiko klaidų, pavyzdžiui, dalis įgyto stažo nebūna įvertinta, todėl gyventojas sulaukia mažesnės pensijos, nei ji turėtų būti. Taigi, kaip elgtis tokioje situacijoje.

„Atšilo oras, pakilo noras“ – pasak dermatovenerologo Tado Raudonio, šis pasakymas taikliausiai apibūdintų lietuvių seksualinį aktyvumą vasarą ir potraukį ieškoti meilės nuotykių. Deja, ne visi jie pasibaigia sėkmingai – „dovanų“ gyventojai gali pasigauti visą puokštę lytiškai plintančių infekcijų (LPI), kurios ilgą laiką gali net nerodyti simptomų. Gydytojas pasakojo, kad pacientų, kurie kreipiasi dėl venerinių ligų, pagausėja dar pavasarį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino atnaujintą dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką, kuri įsigalios nuo Naujųjų metų. Tai reiškia, kad kartu iš naujo apibrėžti ir kriterijai, kada iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galės būti finansuojamos itin populiarios kojų venų operacijos. Jų neatitinkant už norimą operaciją teks susimokėti iš savo kišenės.

Lietuva per tris mėnesius pati pasigamino tiek elektros, kad jos užteko 94 proc. viso šalies poreikio – tokio rezultato nebuvo nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad kuo daugiau elektros pasigaminame patys, tuo mažiau už ją turėtume mokėti. Tačiau taip nėra. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi. „Litgrid“ duomenimis, saulės elektrinių gamyba per metus išaugo 45 proc.

Daugiau nei 100-ą tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose turinti asmeninė sporto trenerė Vaida Vaserė nepalieka abejingų – žemaitiškai turinį kurianti mergina žavi atvirumu, nuoširdumu ir šmaikštumu. Tinklalaidėje „Pasikalbėkim“ išgirsite, kaip ji tapo įtakinga nuomonės formuotoja ir kokį svarbų vaidmenį čia atliko Vaidos sutuoktinis. Taip pat trenerė dar atviriau prakalbo apie skaudžius išgyvenimus, susijusius su seksualiniu išnaudojimu.

Kokie orai bebūtų, daug lietuvių vasarą vyksta poilsiauti prie Baltijos jūros. Nors daug kas drąsiai brenda į vandenį, nedažnas žino, kad maudynės šiame vandenyje gali turėti ir neigiamų pasekmių. Baltijos jūroje gyvenančios bakterijos gali sukelti žaizdų, kraujo ar virškinamojo trako infekcijas. Nors šiemet vasara ir šykštėjo karštų dienų, Baltijos jūra šiemet jau buvo įšilusi daugiau nei 20 laipsnių. Plūstelėjus karštiems orams šiuo metu Baltijos jūros vandens temperatūra taip pat šoktelėjo.

Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs. Tačiau kaip naujus reikalavimus vertina nekilnojamojo turto atstovai ir ką tokie pakeitimai apskritai reikš visiems gyventojams? Apie naujus iššūkius NT rinkoje ir tai, ar nuosavas būstas netaps tik turtingųjų privilegija, diskutuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevičius.

Geopolitinė įtampa ir augančios verslo sąnaudos verčia įmones ieškoti būdų, kaip išlikti konkurencingoms. Vieni verslai investuoja į technologijas, kiti optimizuoja savo veiklą, tačiau spcialistai vis dažniau kalba ir apie darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, žemės ūkyje. Ūkininkai sako, kad kvalifikuotų specialistų regionuose trūksta, o sezono metu be jų nuimti derlių tampa itin sudėtinga.

Greitas patekimas ypač pas tam tikrų sričių gydytojus Lietuvoje neretai ima prilygti loterijai – galbūt pavyks nugvelbti atsilaisvinusį „talonėlį“, bet gali tekti laukti ir mėnesius ar metus. Vienas tokių specialistų – gydytojas dermatovenerologas. Naujasis sveikatos apsaugos ministras net užsiminė, kad galbūt reikia keisti patekimo pas juos tvarką. Vis tik patys gydytojai akcentuoja, kad problemų reikia ieškoti ne čia ir laukia situaciją bent kiek turinčių pagerinti permainų.

Lietuvoje vėjo jėgainės dygsta viena po kitos, o specialistai žada, kad tai padės sumažinti elektros kainas biržoje. Vis dėlto, nors energetinę nepriklausomybę pasieksime jau greitai, gyventojai mažesnes sąskaitas pamatys ne iškart – tam reikės ne tik modernių tinklų, bet ir išmaniau vartoti pačią elektrą.

Nesiliauja gyventojų skundai, kad eilėje pas gydytoją tenka laukti ištisus mėnesius, o atvykus konsultacijai poliklinikose pasitinka tušti koridoriai. Jiems susidaro įspūdis, esą gydytojai iš tiesų nedirba, o eilės išpūstos dirbtinai.  Pastarosiomis dienomis socialinėje erdvėje pasirodė ne vienas toks skundas – žmonės stebėjosi, kodėl gydymo įstaigoje koridoriuje laukia tik jie patys. Negana to, dar ir gydytojas nepriima numatytu laiku.

Degalų kainoms Lietuvoje laikantis apie 2 eurų už litrą ribos, Vyriausybė kol kas neskuba aktyvuoti pagalbos priemonių, tačiau pripažįsta, kad vienas svarstomų scenarijų – laikinas akcizo mažinimas. O 2,2–3 eurų kaina už litrą degalų riba, pasak ministro, galėtų būti pirmieji signalai, rodantys, kad jau yra laikas įsikišti valdžiai į mokestinę sistemą.

Lietuviai gauna ne tik senatvės, bet ir kitas įvairių rūšių pensijas, pavyzdžiui šalpos, negalios, našlių, našlaičių ar valstybinės pensijas. Šių išmokų dydis svyruoja nuo 46 iki 2 tūkst. eurų, tačiau tam tikrais atvejais gyventojai gali jų netekti. „Sodra“ primena, kas turi teisę gauti šias išmokas, kokia jų mokėjimo tvarka bei dydis, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.