Konfiskuoti automobiliai vėliau atsiduria aukcionuose, kur jų kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų.
Tad kada automobilis gali būti konfiskuojamas ir kas nutinka po to?
Nuo automobilių konfisakvimo iki jų pardavimo
Konfiskuoti automobiliai Lietuvoje dažnai atsiduria aukcionuose, tačiau ne visi žino, kaip vyksta visas procesas.
Kaip aiškina VMI kancleris Dainius Jasiulis, pati VMI transporto priemonių nekonfiskuoja, tai daroma tik teismo sprendimu, dažniausiai už pažeidimus, pavyzdžiui, vairavimą apsvaigus.
Priėmus sprendimą konfiskuoti automobilį, jis per maždaug 10 darbo dienų perduodamas VMI, kuri perima turtą į apskaitą ir rūpinasi jo realizavimu.
Į apskaitą patenka tik tokios transporto priemonės, kurios yra tinkamos eksploatuoti ir gali būti parduotos. Kiekvienas automobilis apžiūrimas individualiai, įvertinama jo būklė, išvaizda, rinkos situacija ir kiti veiksniai, o prireikus pasitelkiami ir nepriklausomi vertintojai.
Visi konfiskuoti automobiliai parduodami tik elektroninių aukcionų būdu, o už juos gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.
Jei transporto priemonės nepavyksta parduoti, jos kaina gali būti mažinama iki 30 proc. Tokia tvarka taikoma tol, kol automobilis parduodamas arba pripažįstamas netinkamu naudoti ir sunaikinamas.
Šiuo metu parduodama 121 konfiskuota transporto priemonė, kurių bendra vertė siekia apie 0,5 mln. eurų.
D. Jasiulis nurodo, kad šiuo metu kainos gali labai skirtis. Brangiausiai 2025 m. parduotas „Porsche Cayenne“ už 31 200 eurų, o pigiausiai – „Opel Astra“ vos už 201,10 euro.
Už ką galima netekti automobilio
Kaip aiškina „Go Legal“ teisininkas, advokato padėjėjas Andrius Bubulis, automobilis gali būti konfiskuojamas tiek už administracinius nusižengimus, tiek už nusikalstamas veikas.
Dažniausiai tai susiję su vairavimu neblaiviam ar apsvaigus, taip pat atsisakymu tikrintis blaivumą. Tačiau konfiskavimas gali būti taikomas ir kitais atvejais, numatytais Administracinių nusižengimų kodekse.
Pavyzdžiui, privalomas automobilio konfiskavimas numatytas už pakartotinį chuliganišką vairavimą, net jei vairuotojas yra blaivus.
Kitais atvejais konfiskavimas gali būti skiriamas, bet nėra privalomas. Tai taikoma, kai asmuo pakartotinai vairuoja neturėdamas teisės vairuoti, nepaklūsta pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasišalina iš eismo įvykio vietos.
Tokiais atvejais kiekviena situacija vertinama individualiai, sprendžiant, ar transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas.
Gali konfiskuoti ir ne tavo automobilį
Kaip aiškina A. Bubulis, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) ir Baudžiamąjį kodeksą (BK), konfiskuojamas gali būti ne tik pažeidėjui priklausantis turtas, bet ir tas, kuris yra pas kitus asmenis, pavyzdžiui, lizinginis automobilis.
„Įstatymas numato, kad asmeniui, kuris traukiamas atsakomybėn, priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais“, – aiškina jis.
Vadinasi, automobilis gali būti laikomas pažeidimo padarymo priemone, ypač tais atvejais, kai juo vairuojama neblaiviam ar padaromas kitas pažeidimas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tokie daiktai gali būti konfiskuojami net ir tuo atveju, jei jie nepriklauso pačiam pažeidėjui.
Vis dėlto svarbu, kokiomis aplinkybėmis turtas atsidūrė pas pažeidėją. Pagal ANK ir BK, kito asmens turtas gali būti konfiskuojamas, jei:
- savininkas žinojo arba turėjo žinoti, kad jis bus naudojamas pažeidimui daryti;
- turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
- automobilis perleistas pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui;
- turtas perleistas su pažeidėju susijusiam juridiniam asmeniui;
- įsigyjant turtą buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad jis susijęs su neteisėta veikla.
Kiekvienu atveju taip pat vertinama ar konfiskavimas yra pagrįstas ir ne per griežtas.
Jei paties turto konfiskuoti neįmanoma, pavyzdžiui, jis paslėptas, sunaikintas ar priklauso tretiesiems asmenims, gali būti išieškoma jo vertę atitinkanti pinigų suma.
Galima netekti ne tik automobilio, bet ir visos jo vertės
A. Bubulis aiškina, kad pažeidimą padaręs asmuo gali prarasti tiek patį automobilį, tiek jo vertę pinigais.
Jei transporto priemonės konfiskuoti neįmanoma, pavyzdžiui, ji paslėpta, sunaikinta ar neprieinama, iš asmens gali būti išieškota visa jos vertė.
Vis dėlto galutinį sprendimą kiekvienu atveju priima teismas. Vertinamos konkrečios bylos aplinkybės ir vadovaujamasi teismų praktika.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad konfiskavimo tikslas yra ne tik nubausti, bet ir užkirsti kelią pažeidimams ateityje, t. y. atimti galimybę dar kartą panaudoti automobilį neteisėtai veiklai.
Todėl pirmiausia visada vertinama galimybė konfiskuoti pačią transporto priemonę. Tik jei tai neįmanoma arba netikslinga, sprendžiama dėl jos vertės išieškojimo.
Kartu skiriama priemonė turi būti adekvati padarytam pažeidimui ir negali būti per griežta. Galutinis sprendimas dėl konfiskavimo visais atvejais paliekamas teismo diskrecijai.
Kaip pažymi A. Bubulis, praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės patraukiami administracinėn atsakomybėn neturint tam pakankamo teisinio pagrindo.
Tokiose situacijose bylos vėliau nutraukiamos, pripažinus, kad pažeidimas nebuvo tinkamai pagrįstas.
Tiesa, anot teisininko, tokie atvejai dažniausiai nėra susiję su transporto priemonių konfiskavimu, tačiau jie parodo, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai.
