REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nemaža dalis gyventojų ketina atostogauti Lietuvoje. O apsistoti žmonės šiemet gali jau ne tik įprastose kaimo turizmo sodybose, bet ir keliautojų nameliuose. Už juos gyventojai mokės tiek, kiek patys norės. Tačiau po nakvynės turės juos sutvarkyti ir paruošti kitų gyventojų atvykimui.

Nemaža dalis gyventojų ketina atostogauti Lietuvoje. O apsistoti žmonės šiemet gali jau ne tik įprastose kaimo turizmo sodybose, bet ir keliautojų nameliuose. Už juos gyventojai mokės tiek, kiek patys norės. Tačiau po nakvynės turės juos sutvarkyti ir paruošti kitų gyventojų atvykimui.

REKLAMA

Viešosios įstaigos „Keliautųjų nameliai“ direktorė Karolina Želvė dar pernai portalui tv3.lt papasakojo apie idėją Lietuvoje įrengti namelius, kuriuose galėtų apsistoti keliautojai ir žygeiviai.

Šių metų kovą pirmasis namelis Ukmergės rajone jau atvėrė duris nakvynės ieškantiems keliautojams. Tačiau jis neprimena įprastų kaimo turizmo sodybų ar nedidelių namelių, kuriuos galima išsinuomoti bet kuriame Lietuvos rajone.

Keliautojų namelio nereikia rezervuoti, jame žmonės miega miegmaišiuose, o po viešnagės patys namelį ir sutvarko. Taip pat nėra nustatytos ir tikslios nakvynės kainos.

REKLAMA
REKLAMA

Kainą nustato patys žmonės

„Rekomenduojame už naktį asmeniui sumokėti nuo 10 eurų, jeigu nori žmonės gali mokėti ir mažiau ar daugiau“, – sakė K. Želvė.

REKLAMA

Anot jos, keliautojų namelis nerezervuojamas.

„Jame vienu metu gali apsistoti keli keliautojai. Namelis nedidelis, jame yra keturi gultai. Taigi, patogiai gultuose gali miegoti 4 žmonės. O kiti gali pasitiesti kilimėlius ir miegmaišius ant grindų.

Skaičiuojame, kad namelyje galėtų nakvoti dar 6–7 žmonės, iš viso apie 10. O vasarą keliautojai gali pasistatyti palapinę ir kieme“, – pasakojo K. Želvė.

Ji tikino, kad žinia apie namelį sklinda per socialinius tinklus.

„Taip pat žmonės informaciją apie namelį randa spaudoje ar išgirsta per televiziją. Dar ir per draugus išgirsta apie dar vieną nakvynės alternatyvą.

REKLAMA
REKLAMA

Mūsų turimais duomenimis, beveik kiekvieną savaitgalį kažkas namelyje apsistoja“, – sakė K. Želvė.

Anot jos, atvykę apsistoti, keliautojai patys turi atsirakinti namelį.

„Namelio durys yra užrakintos kodine spyna. Atvykę keliautojai turi nuskaityti QR kodą, tada jie yra nukreipiami į registracijos formą, ten turi pateikti savo asmens duomenis ir padaryti mokėjimą. Jo dydis nėra nustatytas. Pats keliautojas pasirenka sumą. Tačiau rekomenduojame sumokėti bent 10 eurų už naktį.

Kai žmogus įvykdo registraciją ir sumoka, jo telefono ekrane atsiranda durų atrakinimo kodas. Tokiu būdu jis ir patenka į namelį. O išvykdami keliautojai turi namelį sutvarkyti ir palikti tokį, kokį jį rado“, – pasakojo K. Želvė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keliautojų namelių daugės

K. Želvė tikino, kad po kiekvieno apsilankymo, niekas netikrina, ar lankytojai tikrai iššlavė grindis ir jį paliko tvarkingą.

„Tačiau kol kas jokių nusiskundimų neturėjome. Namelis turi prižiūrėtoją, jo kontaktai yra nurodyti namelyje. Todėl jeigu kyla kokių nors klausimų, ar nesklandumų, galima su juo susisiekti“, – patikino K. Želvė.

Ji pasakojo, kas keliautojų namelių tinklas Lietuvoje bus plečiamas.

„Šiuo metu tvarkome du namelius Rokiškio rajone. Tikimės juos lankytojams atidaryti dar šią vasarą.

O eilėje laukia ir kiti nenaudojami pastatai, kuriuos tvarkysime. Žmonės domisi ir siūlo mums namelius. Todėl važinėjame po Lietuvą, juos apžiūrime ir renkamės. Juos savininkai mums duoda naudoti panaudos sutartimis“, – sakė K. Želvė.

REKLAMA

Anot jos, namelius tvarko savanoriai, taip pat namelių tvarkymu domisi kaimo bendruomenės.

„Namelių tvarkymui naudojame lėšas, kurias mums suaukojo žmonės. Taip pat jas jau generuoja ir namelis, kuris priima keliautojus ir žygeivius.

Lėšų dar nepritrūkome, tačiau matydami, kiek daug nenaudojamų pastatų mums siūlo žmonės, raginame gyventojus aukoti, taip pat mums skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalį. Atsiranda ir geradarių, kurie nuperka reikalingų įrankių, kurių reikia remontams“, – vardijo K. Želvė.

Sodybų nuoma 

Portalas tv3.lt patikrino, kiek vasaros savaitgaliui kainuotų išsinuomoti sodybą su patogumais – vonios kambariu ir virtuve, pavyzdžiui, birželio 7–9 dienomis.

REKLAMA

Molėtų rajone, 100 kvadratinių metrų ploto sodybos su patogumais nuoma atsieitų beveik 700 eurų. Tuo metu mažesnio namelio, kurio plotas siekia apie 50 kvadratinių metrų ploto, nuoma atsieitų 160 eurų.

Plateliuose, Plungės rajone, 50 kvadratinių metrų ploto vilos nuoma birželio 7–9 dienomis atsieitų beveik 500 eurų. Tuo metu irgi Plateliuose nedidelio namelio, kurio plotas siekia 25 kvadratinius metrus ploto, nuoma atsieitų 150 eurų.

Vilniaus rajone palapinės tipo glampingo namelio, kurio plotas 35 kvadratiniai metrai ploto, nuoma atsieitų 300 eurų. O už didesnės sodybos nuomą Vilniaus rajone, kurios plotas siekia 60 kvadratinių metrų, atsieitų 660 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ieško išskirtinių vietų

Internetinio apgyvendinimo katalogo Prieezero.lt atstovė Vaida Bartninkienė pastebėjo, kad žmonės dažniausiai ieško poilsio nedidelėms grupelėms – vienai ar kelioms šeimoms, draugų kompanijai (iki 6–12 žmonių).

„Šventėms daugiausiai sodybų ieškoma aplink didžiuosius miestus įsikūrusiose sodybose – Vilniaus bei Kauno apskrityse. Dideliu populiarumu iš kitų Lietuvos vietovių išsiskiria Molėtų, Trakų, Klaipėdos bei Alytaus rajonai, taip pat – poilsinės prie Platelių ežero.

Labai svarbu, kad poilsinė ar sodyba būtų kuo arčiau vandens telkinio – ežero, upės, tvenkinio ar bent prūdo. Didelis privalumas – pirtis, kubilas, baidarių nuoma, sporto aikštelės“, – vardijo V. Bartninkienė.

REKLAMA

Anot jos, šiuo metu populiarėja glampingas arba kitaip – prabangesnis stovyklavimas palapinėse ar kupolo tipo nameliuose.

„Tokio tipo poilsinės būna labai estetiškai įrengtos, papuoštos lemputėmis, turi daugelį patogumų, tačiau išlaikomas jausmas, kad turistaujama itin arti gamtos.

Didėja ir išskirtinių, nestandartinių nakvynės vietų pasiūla – tokių kaip namelis medyje, namelis ant polių tiesiai virš tvenkinio vandens (pasiekiamas liepteliu) ar nakvynė plaukiančiame plauste su kavine ir pirtimi“, – išskirtines vietas vardijo V. Bartninkienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų