Palyginti su Pietų Europos šalimis, savarankišką gyvenimą lietuviai paprastai pradeda anksčiau – panašiau kaip šiauriečiai.
Vien ekonominėmis priežastimi to paaiškinti veikiausiai negalima. Nors Lietuvoje būsto kainos ir augo sparčiai, jos tebėra gerokai mažesnės nei Skandinavijoje. Tuo metu uždirbame daugiau nei kai kurie pietiečiai, kurie palikti tėvų neskuba.
Moterys išsikrausto greičiau nei vyrai
„Eurostat“ praėjusių metų duomenys rodo, kad Iš tėvų namų lietuviai išsikrausto sulaukę vidutiniškai 24,7 metų. Tai yra beveik 2 metais anksčiau nei vidutinis europietis (26,7 metai).
Iki 30 metų ar ilgiau jaunimas tėvų namuose gyvena Kroatijoje (vidutiniškai 33,4 m.), Slovakijoje (30,8 m.), Graikijoje (30,7 m.), Bulgarijoje ir Ispanijoje (30,3 m.), Maltoje (30,1) ir Italijoje (30 m.).
Greičiau, nei sulaukia 23 m., iš tėvų išsikrausto jaunimas iš Suomijos (21,3 m.), Švedijos (21,4 m.), Danijos (21,7 m.) ir Estijos (22,7 m.).
Beje, visoje Europos Sąjungoje moterys iš tėvų namų išsikrausto sulaukę vidutiniškai 25,4 m. o vyrai – 27, 3 m., o Lietuvoje – atitinkamai 23,7 m. ir 25,6 m.
Atrodytų, kad vaikai iš tėvų išsikrausto tuo greičiau, kuo jiems patiems būstas ar jo nuoma yra labiau įperkama. Tai yra, kai būsto išlaikymo kainos yra mažesnės, o pajamos – didesnės. Tačiau bent jau oficialūs duomenys tokios prielaidos nepatvirtina.
Pavyzdžiui, lietuviai iš tėvų išsikrausto vėliau nei estai (jie – 22,7 m.). Tačiau bent jau 2021 m. Lietuvoje būsto išlaikymo kainų lygis sudarė 46,8 proc. ES vidurkio, o Estijoje – 70,6 proc. Tuo metu vidutinės lietuvio pajamos sudarė 21,7 tūkst. eurų per metus, o esto – 21,5 tūkst. eurų.
Kitaip tariant, Lietuvoje namų išlaikymas tarsi ir yra labiau įkandamas, tačiau iš tėvų namų vis tiek išsikraustome vėliau nei estai.
Moterys greičiau subręsta ir dėl to išsikrausto greičiau?
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė mano, kad iš tiesų finansinis aspektas daugeliui nėra esminis priimant sprendimą išsikelti iš namų, nors ir svarbus.
„Nors Skandinavijos šalyse būstas tikrai brangesnis, tačiau ten ir pajamos gerokai aukštesnės, o ir įprotis rūpintis vaikų, savo ateitimis ir tam ruoštis irgi gerokai stipresnis.
Tačiau turbūt esminis kriterijus yra kultūrinis. Iš pateiktų duomenų matome, kad ilgiausiai jaunimas tėvų namuose užsibūna pietų šalyse, kuriose šeimos tradicijos kiek kitokios.
„Lietuvos jaunimas, palyginti su kitų šalių, atrodo neužsibūna tėvų namuose labai ilgai. Viena pagrindinių to priežasčių manau yra tai, kad aukštesniojo ar aukštojo mokslo įstaigos yra koncentruotos keliose vietose ir atėjus laikui paskatina keltis iš tėvų namų jaunimą“, – komentavo J. Cvilikienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp šalių, kada jaunimas išsikrausto iš tėvų, gali būti susiję ir įpročiais pirkti nuosavus namus arba nuomotis svetimus:
„Pavyzdžiui, Švedijoje gerokai įprasčiau būstą nuomoti, lietuviai labai skuba įsigyti savo. Tai gali būti dar viena priežastis lengviau išjudėti iš tėvų namų.“
Pašnekovė priminė banko iniciatyva atliktą studentų jaunimo apklausą, parodžiusią, kad du trečdaliai studentų gyvena atskirai nuo tėvų.
Dauguma jų būstu (nuomojamu butu / namu ar bendrabučiu) dalinasi su draugais ar partneriais.
Pagrindinis iššūkis pradėjus savarankišką gyvenimą yra pinigų trūkumas (dažniausiai neįvertinamos būsimos išlaidos maistui).
„Pagrindinis studentų finansinių žinių šaltinis yra tėvai. Vis dėlto penktadalis savarankiškai gyvenančių studentų jaučia šių žinių trūkumą (turi tik bazinį supratimą)“, – pastebėjo J. Cvilikienė.
Anot jos, pagrindinis jaunimo pajamų šaltinis yra tėvai, o 6 iš 10 prisiduria dirbdami. Tėvų finansinė parama studentų biudžetui gana svarbi – maždaug kas antram ji padeda bent trečdaliu sumažinti išlaidas. Tad nors ir gyvena atskirai, studijuodami jauni žmonės yra smarkiai priklausomi nuo savo tėvų paramos.
Į klausimą, kodėl moterys iš tėvų namų išsikrausto greičiau nei vyrai, banko atstovė su šypsena atsakė taip:
„Sunku pasakyti, tačiau neretai sakoma, kad mergaitės greičiau subręsta. Gal tai priežastis.“
