Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi didelio masto tyrimu, paskelbtu Rusijos opozicinio leidinio „Projektas“ interneto svetainėje.
Per pastaruosius šešerius metus Rusijoje tiesioginės represijos taikytos daugiau kaip 116 tūkst. žmonių, iš jų 11,4 tūkst. žmonės patraukti baudžiamajai atsakomybei ir apie 105 tūkst. patraukti administracinei atsakomybei už tai, kad reiškė savo nuomonę ir dalyvavo mitinguose.
Putinas jau pralenkė Chruščiovą ir Brežnevą
Tyrimo autoriai palygino duomenis su analogiškais statistiniais duomenimis sovietmečiu.
Rusijoje, valdant V. Putinui, valdžios institucijos už „ekstremizmą“ ir kritiką nuteisė daugiau žmonių nei už „antisovietiškumą“ Nikitos Chruščiovo ir Leonido Brežnevo valdymo laikais.
2018–2023 m. teismai gavo bylas prieš 5613 asmenų, kaltinamų represiniais straipsniais (ekstremizmu, terorizmo pateisinimu, netikromis naujienomis, kariuomenės diskreditavimu). Tai yra daugiau nei 1956–1961 m., N. Chruščiovo valdymo laikotarpiu, kai, Valstybinio archyvo duomenimis, pagal straipsnius „Antisovietinė agitacija ir propaganda“ ir „Sąmoningai melagingų prasimanymų platinimas“ buvo nuteisti 4883 asmenys.
Per visus kitus metus iki perestroikos (1962–1985 m.) pagal šiuos straipsnius Rusijos TFSR buvo nuteisti 3234 asmenys.
Opozicijos žurnalistų skaičiavimais, 2018–2023 m. Rusijos teismai gavo 5829 bylas pagal straipsnius dėl nusikaltimų prieš valstybę (šnipinėjimas, valstybės paslapčių atskleidimas, bendradarbiavimas su užsienio organizacijomis ir t.t.), taip pat straipsnius, susijusius su karo Ukrainoje smerkimu.
Nuo Kremliaus pajėgų įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Rusijoje prieš teismą stojo 4642 žmonės, kurie atsisakė kariauti Ukrainoje.
Dažniausias straipsnis, pagal kurį kaltinami kariškiai, yra neteisėtas karinio dalinio palikimas – 2023 m. pagal šį straipsnį kaltinimai pateikti 4373 asmenims. Palyginimui, 2021 m. teismai nagrinėjo 527 tokias bylas.
Pagal antrą pagal dažnumą straipsnį – įsakymo nevykdymą – 2023 m. teismai išnagrinėjo bylas 289 asmenims, o per ankstesnius penkerius metus tokių bylų buvo tik devynios.
Už tariamą šnipinėjimą Rusijoje teisiama daugiau žmonių nei per Šaltąjį karą
„Telegram“ kanalas „Agentūra“ (šalutinis „Projekto“ projektas) skelbia, kad per pastaruosius šešerius metus Rusijoje už valstybės paslapčių atskleidimą ir šnipinėjimą buvo teisiama daugiau žmonių nei per Šaltąjį karą.
2018-2023 m. šnipinėjimu buvo apkaltinti 39 žmonės, t.y. per metus vidutiniškai šiek tiek daugiau nei šeši asmenys. O 1967–1974 m. sovietų teismai vidutiniškai nuteisdavo ne daugiau kaip po du asmenis per metus.
Per pastaruosius šešerius metus Rusijoje už valstybės paslapties atskleidimą buvo nuteisti 329 asmenys, o tai yra vidutiniškai 54 asmenys per metus, o 1967–1974 m. Rusijos RSFSR – vidutiniškai šiek tiek daugiau nei po keturis asmenis per metus.
Leidinio „Projektas“ autoriai savo tyrimą skyrė opozicionieriui Aleksejui Navalnui, „projekto draugui, kurį nužudė Putinas“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusių metų rugpjūtį Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič-Burič pareiškė, kad Rusijos valdžia prieš opoziciją naudoja vis žiauresnes represijas.
JT ekspertė: represijos Rusijoje pasiekė precedento neturintį lygį naujausioje istorijoje| Visą straipsnį galite
Nuo tada, kai Maskva beveik prieš du metus pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, represijos Rusijoje smarkiai sustiprėjo ir pasiekė tokį lygį, kokio nėra buvę nuo stalinizmo laikų, perspėjo aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) ekspertė
„Represijos prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai visus nesutinkančius balsus pasiekė naujausioje istorijoje precedento neturintį lygį“, – žurnalistams Ženevoje perneai metų rugsėjį sakė Mariana Katzarova.
Pristatydama savo pirmąjį pranešimą, JT specialioji pranešėja apie teisių padėtį Rusijoje apgailestavo dėl „didžiulio susidorojimo“ su kritikais, Maskvos vykdomo nuo karo pradžios 2022 m. vasarį.
„Rusijos valdžia užčiaupė burną piliečių visuomenei“, – sakė ji žurnalistams ir pridūrė, kad „represijos labai įmantrios“, nauji įstatymai pristatomi beveik kiekvieną savaitę, kad būtų „nuslopinta“ bet kokia kritika ar nepritarimas.
„Tai labai rimta“, – sakė M. Katzarova.
Jos teigimu, padėtis dar neprilygsta represijų lygiui Sovietų Sąjungoje stalinizmo laikais, kai gulaguose žuvo milijonai žmonių.
„Tačiau dabar yra galimybė (...) neleisti padėčiai Rusijoje pablogėti iki ankstesnių istorinių stalinistinių represijų lygio šioje šalyje“, – sakė ji ir paragino imtis tarptautinių veiksmų.
2022 m. balandį M. Katzarova buvo paskirta pirmąja JT žmogaus teisių padėties stebėtoja Rusijoje arba bet kurioje iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos valstybių narių.
Rusija neįsileido jos į savo teritoriją ir net nepripažino jos mandato bei atsisakė šią savaitę dalyvauti debatuose apie jos pranešimą JT Žmogaus teisių taryboje. Jos darbas buvo plačiai įvertintas, išvados sukėlė daugelio ambasadorių susirūpinimą, tačiau Maskva sulaukė ir daugybės šalių, įskaitant Kiniją, pasmerkusią „žmogaus teisių politizavimą ir instrumentalizavimą“, palaikymo.
