Vis dėlto nuo Kremliaus įtakos tolstanti Moldova siutina Maskvos režimą, tad tikėtina, kad rusai bandys šioje šalyje rengti perversmą.
Šeši šimtai nepripažintos Padniestrės vadinamųjų deputatų prašėsi Rusijos pagalbos: esą Moldova Padniestrei taiko ekonominę blokadą.
Nuo Naujųjų Moldova nusprendė nebetaikyti muitų lengvatos rusų okupuotos Padniestrės įmonėms, kurios 70 procentų savo produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungos šalis.
Padniestrės pseudovaldžia dejuoja: regiono ekonomika žlunga ir taip Moldova eskaluoja konfliktą, todėl sušaukė neeilinį deputatų suvažiavimą. Žinant, kaip elgiasi Rusija, įvykiais Padniestrėje susirūpino Vakarai.
„Mes labai atidžiai stebime šį procesą. Nenoriu kalbėti apie hipotetinius dalykus, kurie gali nutikti ateityje. Tačiau akivaizdu, kad Rusija ėmėsi daugybės neįtikėtinai neapgalvotų ir destabilizuojančių veiksmų regione. Tai nėra nieko naujo“, – teigė valstybės departamento atstovas Matthiew Milleris.
Metinį pranešimą skaitęs Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas į Padniestrės pseudodeputatų pagalbos šauksmą viešai nesureagavo. Tad nors kai kas manė, kad gali atsinaujinti karinis konfliktas, bent kol kas to neįvyko.
Nors Padniestrė formaliai yra Moldovos dalis, ten dislokuota pusantro tūkstančio Rusijos karių, Rusijos pilietybę turi beveik kas antras gyventojas iš maždaug 400 tūkstančių žmonių.
Prieš daugiau nei 30 metų rusai, sukėlę isteriją nepriklausomybę skelbiančioje Moldovoje, įžiebė karą siaurame šalies ruože palei Ukrainą, ir taip atskėlė pramoninį regioną nuo Moldovos.
Nepaisant Moldovos raginimų trauktis, Rusijos kariai Padniestrėje lieka ir toliau apsimeta taikdariais. Taigi konfliktas įšalo, ir Rusija gali jį bet kada atnaujinti. Apie Rusijos grėsmę visai Europai įspėja ir Ukrainos prezidentas.
„Manau, kad mes visi turime ruoštis. Kam? Tiesiog būti stiprūs. Ar karas, ar taika – nesvarbu. Reikia pasiruošti tolesniems Putino žingsniams“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Moldova siekia nutolti nuo Rusijos
Zelenskis įvardijo ir konkrečias valstybes, kurioms pirmiausia gresia pavojus, anot jo, tai yra Baltijos šalys, Moldova ir Balkanų regiono valstybės.
„Moldova šiandien saugi dėl Ukrainos karių drąsos, už tai jiems labai dėkojame. Moldova yra pasiryžusi taikiai išspręsti užsitęsusį konfliktą. Ką šiandien daro mūsų vyriausybė, tai žengia mažais žingsneliais šalies ekonominei reintegracijai. – Ar bijote, kad Padniestrėje kils karas? – Šiandien Moldova yra saugi“, – tikino Moldovos prezidentė Maia Sandu.
Kol kas Moldovos prezidentės ramybė turi pagrindo. Ukraina rusams neleidžia užimti visos Juodosios jūros pakrantės ir susijungti sausuma su Padniestre. Todėl ir rusų galimybės įžiebti karą Padniestrėje yra gana ribotos, o Moldova gali rezultatyviai bandyti susigrąžinti Padniestrę politiniu ir ekonominiu būdu.
Padniestrė – etniškai margas regionas, kuriame gyvena po maždaug trečdalį moldavų, ukrainiečių ir rusų. Beje, nors daugiau nei 200 tūkstančių pasų gyventojams išdalijo Rusija, Moldovos pasus Padniestrėje turi beveik 350 tūkstančių žmonių, nes jie turi giminių Moldovoje arba tiesiog nori turėti galimybę keliauti į Europą.
Gruodį derybas dėl narystės Europos Sąjungoje pradėjusi Moldova šiemet nori visiškai pasitraukti iš Nepriklausomų valstybių sandraugos, kuri buvo įkurta kaip paguoda Rusijai, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Šiandien Moldovos parlamentas atšaukė tris susitarimus su sandrauga. Moldovos politikai tikisi visiškai iš sandraugos pasitraukti iki šių metų pabaigos. Tačiau Kremlius vargu ar nuleis rankas – tikėtina, toliau pinigais maitins įvairius veikėjus, kad šie rengtų mitingus siekdami nuversti valdžią.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
