„Reikalai juda. Gal tik kai kam susidaro klaidingas įspūdis, kad mes nesutariame, kad turime tik vieną pavardę, kad pokalbiai vyksta tik dėl mūsų ambasadoriaus Lenkijoje. Iš tikrųjų svarstome praktiškai visą 2024-ųjų rotaciją – keliolikos žmonių sąrašą. Ne taip paprasta priimti sprendimą“, – portalui „Kauno diena“ sakė G. Nausėda.
„Žengėme dar vieną žingsnį į priekį. Galbūt trečio susitikimo ir pakaks“, – svarstė jis.
Anot prezidento, išsprendus 2024 m. planuojamus ambasadorių paskyrimus, šis klausimas – bent jau iki dabartinio Seimo kadencijos pabaigos – bus uždarytas.
„Jeigu sutarsime dėl viso sąrašo, galėsime padėti tašką ir prie šio klausimo nebegrįžti iki dabartinio parlamento kadencijos pabaigos“, – nurodė G. Nausėda.
Kaip pranešta anksčiau, tvyrant įtampoms dėl ambasadorių kandidatūrų, praėjusią savaitę Prezidentūroje jau antrą kartą G. Landsbergis susitiko su G. Nausėda. Po jo ministras tikino, jog su šalies vadovu vyko konstruktyvus pokalbis. Tačiau susitarimo, anot URM vadovo, dar nėra.
„Konstruktyvumas buvo, situacija – dar neišspręsta“, – žurnalistams sakė jis.
Ginčai dėl ambasadorių tęsiasi nuo pernai
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias šios atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas sulaukė ir Seimo narių dėmesio – parlamente ruošiamos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo procesus.
Trintys tarp institucijų dar paaštrėjo, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
