Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai D. Peskovui penktadienį perspėjo, kad Lietuvos teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti joje branduolinį ginklą.
Šiuo metu Seime svarstomas siūlymas išbraukti Konstitucijos straipsnį, draudžiantį mūsų šalyje masinio naikinimo ginklus.
Ragina žiūrėti oriai
Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas D. Peskovo pareiškimą pavadino politinio ir psichologinio spaudimo priemone.
„Tikrai reikia žiūrėti oriai ir ramiai į tokias šnekas, tikrai to buvo galima tikėtis“, – Eltai sakė jis.
Politiko teigimu, tokia Rusijos taktika nėra nei nauja, nei išskirtinė. Jis pabrėžė, kad visas NATO yra Rusijos taikinys, todėl Konstitucijos nuostatos pakeitimas savaime nepakeistų Lietuvos statuso.
„Visas NATO yra Rusijos Federacijos taikinys“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, Lietuva turi užtikrinti, kad jai būtų taikoma visa NATO atgrasymo sistema, įskaitant branduolinį skėtį. Politiko vertinimu, branduolinis atgrasymas yra viena iš pagrindinių priemonių, leidžiančių užtikrinti taiką.
„Rusai nepuola stiprių“, – sakė L. Kasčiūnas, pabrėždamas, kad Lietuvos saugumas priklauso ir nuo šalies gebėjimo visapusiškai išnaudoti NATO suteikiamas gynybos galimybes.
Negalime būti silpnąja NATO grandimi
Valdančiosios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos bei parlamento NSGK narys Dainius Gaižauskas taip pat pabrėžė, kad Lietuva potencialiu Rusijos taikiniu tapo dar įstojusi į NATO.
Jo teigimu, Kremliaus perspėjimai apie galimą branduolinę ataką nėra nauji. Anot politiko, D. Peskovo žinutė skirta Rusijos vidaus auditorijai parodyti, kad Maskva gali daryti spaudimą Vakarams, taip pat NATO šalių gyventojams įbauginti.
„Mes tapome branduolinio aljanso valstybe įstoję į NATO. Tik tiek, kad mes patys to ginklo neturime“, – sakė D. Gaižauskas.
Politiko vertinimu, Konstitucijos pakeitimas reikalingas tam, kad Lietuva galėtų visapusiškai pasinaudoti NATO teikiamomis gynybos galimybėmis. Anot jo, priešingu atveju šalis rizikuotų tapti silpnąja Aljanso grandimi.
„Jeigu mes neturime infrastruktūros, teisinio pagrindo, kad, pavyzdžiui, į Lietuvą galėtų atskristi F-35 ar kiti moderniausi orlaiviai, mes tampame silpnąja grandimi“, – akcentavo D. Gaižauskas.
Geriausia reakcija – ignoravimas
Valdančiosios Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas D. Peskovo pareiškimą taip pat vertino kaip psichologinio ir politinio spaudimo priemonę. Jo teigimu, panašiai Rusija anksčiau gąsdino ir NATO narystės siekusias valstybes – Suomiją bei Švediją.
„Aš manau, kad tai yra psichologinis ir politinis spaudimas“, – Eltai sakė R. Motuzas.
Jo vertinimu, Rusija tokiais pareiškimais siekia daryti spaudimą šalia jos esančioms valstybėms, kad šios nestiprintų savo gynybos ir neturėtų atsako į galimas grėsmes.
Politikas ragino į Maskvos pareiškimus nereaguoti, nes, anot jo, reakcijos Rusijai yra naudingos.
„Ignoravimas yra pati geriausia laikysena šioje situacijoje“, – teigė jis.
Tikisi priimti dar šią Seimo sesiją
ELTA primena, kad Seimas rudens sesijoje ketina apsispręsti dėl siūlymo išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Šiuo metu Konstitucija numato, kad šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
D. Peskovas, komentuodamas planuojamus Konstitucijos pakeitimus, perspėjo, kad Lietuva taptų Rusijos branduolinių ginklų taikiniu, jei jos teritorijoje būtų dislokuoti į šalį nutaikyti branduoliniai ginklai. Kremliaus atstovas tokį sprendimą pavadino labai rimtu žingsniu eskalacijos link.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
