Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.
Kas turėtų prisiimti atsakomybę už tokį dalyką?
Pirmiausia supraskime, kad šita situacija yra truputėlį nestandartinė. Ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado įskrido dronas, o iš Šengeno erdvės. Rūkas. Nebuvo aiškaus vizualaus kontakto. Radaras rodė duomenis, kad kažkas skrenda iš Šengeno erdvės, ko šiaip galima tikėtis. Ir tik kai žmonės pradėjo skambinti, kad girdi drono garsą, tiek Lietuvos kariuomenė, tiek Krizių valdymo centras, tiek visos institucijos sureagavo, kad turime grėsmę.
Bet skridus dronui po valandos tik apie pavojų pranešta.
Kadangi skridimas yra iš Šengeno oro erdvės, mes kiekvieną dieną turime atskrendančius įvairius objektus – ir civilinius, ir didelius lėktuvus. Kai žmonės pradėjo skambinti ir suvedus visus duomenis į vieną sistemą pamačius, kad tai kito pobūdžio atskridęs objektas, buvo aktyvuotos visos reikalingos pajėgos šiai grėsmei neutralizuoti.
Po to incidento priėmėte kažkokį sprendimą, ką darysite nuo šiol kitaip?
Šiuo metu konsultuojamasi su NATO vadaviete dėl galimybės ne visais atvejais turėti vizualinį kontaktą prieš priimant sprendimą neutralizuoti objektą. Tačiau šitoje vietoje turime tam tikras grėsmes. Mes esame taikos metu ir kiekvienas įskridęs orlaivis tampa radare žyme. Jeigu neturėsime aiškaus vizualaus kontakto, galime turėti civilinių aukų.
Nelabai seniai buvo panašus momentas, kai civilinis orlaivis skrido draudžiamoje Lietuvos oro erdvėje, nepalaikė ryšio su dispečeriais, o kariuomenė paskutinę akimirką nepriėmė sprendimo naikinti – ten skrido parašiutininkai.
Premjeras kreipėsi į NATO dėl to, kad būtų galima be kontakto numušti nežinomą orlaivį. Ar Lenkija jau sutaria dėl to?
Lenkija irgi yra tam tikrose procedūrose ir konsultacijose. Kiekvienu atveju galutinį sprendimą priima karys. Šiuo konkrečiu atveju naikintuvų pilotai turėjo leidimą naikinti. Tai yra jų apsisprendimo klausimas. Bet kiekvienas karys, kiekvienas žmogus, prieš priimdamas sprendimą paleisti raketą į objektą, kurio jis tiksliai nemato, pagalvoja. Šiuo atveju objektas nebuvo vizualiai matomas, todėl kariai priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė. Su NATO konsultuojamės ir rasime sprendimus, kaip elgtis tokiose situacijose aiškiau.
Ką lenkai sako dėl drono, kuris įskrido iš jų teritorijos, ar jie nieko nepranešė mums?
Bendravau su Lenkijos gynybos ministru, apsikeitėme radarų duomenimis. Jie atlieka savo tyrimus, analizuoja situaciją. Yra paneigtas gandas ir melagiena, kad dronas paleistas iš Lietuvos – tai visiška nesąmonė. Lenkai atlieka savo tyrimą, o radarų duomenis mes turime aiškius.
Krašto apsaugai Lietuva skiria rekordiškai daug pinigų, bet girdime, kad šiemet išleista tik pusė. Kas čia yra kliūtis?
Šiandien Seime teikiu įstatymo pataisas, kurios leidžia ženkliai pagreitinti pirkimų procedūras – kai kuriais atvejais bus sutaupoma iki trijų mėnesių. Krašto apsaugos ministerija visada planavo galutinius mokėjimus ketvirtame ketvirtyje. Šiuo atveju turime gerą finansavimą, todėl pavesta, kad sąskaitos būtų apmokamos tolygiai per metus. Biudžeto suplanavimas yra maksimalus ir bus šiais metais įgyvendintas maksimaliai.
Kaip dabar su oro erdvės stebėjimu ir oro erdvės gynyba?
Šiandien pranešta, kad Lietuva gavo TPS-77 tipo radarus, kuriuos kariuomenė integruoja ir jie padidins mūsų matomumą. Radarai buvo užsakyti 2022 metais, laukėme ketverius metus. Šiandien ką užsakinėjame, gausime po 1–3 metų.
Dabar ministerija yra visiškai susikoncentravusi į oro gynybos sprendimus, atliekami pirkimai, mažinama biurokratija ir visos lėšos skiriamos oro gynybai, kad po kelių metų, ar net kitais metais, turėtume ženkliai geresnes galimybes pastebėti ar net numušti dronus, jei to reikės.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
Apsišaukėlis garbingo miesto vardu.
