Draudimas priimtas Europos Komisijos iniciatyva ir įsigalios visose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvoje draudimas įsigaliojo po to, kai birželio mėnesį Seimas pritarė uždrausti kaitinamąjį tabaką, turintį pridėtinio kvapą ar skonį.
Nuo šiol legaliai prekiauti bus galima tik natūralaus tabako kvapo ir skonio rūkalais, ant kurių turės būti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai – tai iki šiol nebuvo numatyta.
Vis dėlto naujasis draudimas negalios rūkymui skirtiems produktams, kurių sudėtyje nėra tabako. Vadinasi, bus galima prekiauti gaminiais, kuriuose yra kitokių kaitinamųjų augalų, pavyzdžiui, raudonosios arbatos.
Nori atgrasyti jaunimą
Kaitinamojo tabako vartojimo paplitimas Lietuvoje viršija ES vidurkį, rodo 2020 m. atlikto Eurobarometro tyrimas. Kaitinamo tabako gaminius bent kartą gyvenime bandė 10 proc. apklaustųjų (16 vyrų ir 6 proc. moterų), kai ES vidurkis – 6 proc.
Labiausiai kaitinamąjį tabaką mėgsta jaunimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NAKD) 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, kaitinamuosius tabako gaminius bent kartą gyvenime buvo išbandę 17,9 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo paplitimas buvo didesnis tarp vyrų nei moterų, taip pat tarp 15–34 m. amžiaus gyventojų (32,2 proc.).
Todėl vienas iš pagrindinių naujojo draudimo tikslų yra mažinti rūkančių jaunų žmonių skaičių.
„Tikslas yra mažinti kaitinamojo tabako gaminių patrauklumą ir jų vartojimą – ypač jauno amžiaus žmonių tarpe iki 24 metų. Kadangi atlikti tyrimai rodo, kad būtent šioje amžiaus grupėje tas vartojimas yra ženkliai padidėjęs“, – TV3 Žinioms aiškino NAKD atstovas Gintaras Karanda.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pernai atliktas tyrimas parodė, kad veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti elektronines cigaretes arba kaitinamojo tabako gaminius, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų pavyzdys (30,6 proc.) ir galimybė įsigyti įvairių skonių ir kvapų gaminius (28,3 proc.).
Gamintojai: jaunimo draudimai nepaveiks
Šiuo metu kaitinamojo tabako gaminius Lietuvoje siūlo „Philip Morris Baltic“ (IQOS), „British American Tobacco“ („Glo“) ir „Japan Tobacco International“ („Ploom“).
Šių įmonių atstovai tvirtina, kad uždrausti kaitinamojo tabako gaminius su skoniais, siekiant sumažinti jaunų „kaitintojų“ skaičių, yra neefektyvu. Mat jaunimas dažniau renkasi ne kaitinamojo tabako gaminius, o kitas priemones, rodo Europos Sąjungos valstybėse atlikti tyrimai.
Japonijos įmonės „Japan Tobacco International“ Lietuvos padalinio „Ploom Lietuva“ atstovas Renaldas Vaisbrodas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad dažniausiai „Ploom“ ar kitas technologijas renkasi suaugę asmenys, kurie arba pereina prie „kaitinimo“ atsisakę tradicinių tabako gaminių, arba yra pakeitę savo kaitinamojo tabako technologijos gamintoją.
„Tikėtina, kad pasirinkta reguliacinė priemonė neturės esminio poveikio nepilnamečių kaitinimui, nes jis itin retas, ir netaps paskata suaugusiems vartotojams pasirinkti galimai mažesnę žalą turintį produktą“, – komentavo R. Vaisbrodas.
Jo teigimu, geresnis būdas kovoti su jaunimo rūkymu – prevencija, taip pat bausmės tabako gaminių pardavėjams.
„Užtikrinti veiksmingą amžiaus ribojimų įgyvendinimą gali jaunimo prieigos prevencinės programos, griežtos bausmės už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams arba pirkimą pagal įgaliojimą nepilnamečiams“, – teigė R. Vaisbrodas.
„British American Tobacco“ vadovas Baltijos šalyse Marcinas Mielcarzas pritarė, kad naujieji draudimai nepadės sumažinti rūkančiųjų ir kaitinančiųjų skaičiaus.
„Draudimai yra nefektyvūs nei šeimoje, nei reguliacinėje aplinkoje, nes tai nesprendžia problemos, o ir einama tik pačiu lengviausiu keliu“, – teigė M. Mielcarzas.
Pašnekovo manymu, reikėtų sekti skandinavų pavyzdžiu ir problemą spręsti alternatyviomis priemonėmis, o ne ribojimais ar bausmėmis.
„Švedija šiais metais pasiekė mažiausią rūkančiųjų skaičių Europoje, ir rūkančiųjų skaičius šalyje sumažėjo net iki 5,6 proc. Švedija rūkymą sumažinti sugebėjo tik būdama atvira alternatyvoms, tačiau Lietuvoje einama tik vadovaujantis botago principu ir toliau plečiant neveikiančius draudimus“, – komentavo M. Mielcarzas.
Gali padidinti nelegalios prekybos mastą
Gamintojai vieningai sutaria, kad draudimas ne tik nesumažins „kaitintojų“ skaičiaus, bet ir prisidės prie nelegalios tabako gaminių su skoniais prekybos ar net kontrabandos.
„Tikėtina, kad šis draudimas paskatins tam tikrą dalį vartotojų, kurie rinkosi kaitinamuosius tabako gaminius su skoniais, ieškoti alternatyvų šešėlinėje rinkoje ar kitose šalyse“, – pažymėjo „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims Liudas Zakarevičius.
„Kaitinamo tabako gaminiai be Lietuvos akcizų žymėjimo, tikėtina, bus dažniau matomi šalyje. Jau dabar juos galima neteisėtai įsigyti socialiniuose tinkluose arba atsivežti iš kaimyninių valstybių, kur toks pridėtinio skonio draudimas nėra įgyvendintas. Pasiūla jau dabar yra, ar augs paklausa, parodys laikas“, – antrino „Ploom Lietuva“ atstovas R. Vaisbrodas.
Anot „British American Tobacco“ vadovo Baltijos šalyse Marcino Mielcarzo, gyventojai uždraustų produktų šiuo metu aktyviausiai ieško Lenkijoje, kur dar neįgyvendinta EK direktyva.
„Girdime, jog šiuo metu lietuviai aktyviai Lenkijoje perka kaitinamojo tabako gaminius su skoniais, kur šis draudimas dar nėra įsigaliojęs“, – komentavo M. Mielcarzas.
Lenkijoje kaitinamojo tabako su skoniais lietuviai perka ne tik dėl pas mus įsigaliojusių draudimų. Tarp šalių yra ir kainų skirtumų – Lenkijoje kaitinamasis tabakas dėl akcizų politikos yra pigesnis. Tuo metu Lietuvoje dėl didelių mokesčių kaitinamajam tabakui produktas yra brangesnis.
Vis dėlto Lietuvoje draudžiami gaminiai mūsų šalį gali pasiekti ne tik iš ES narės Lenkijos. Gamintojai įspėja, jog dėl draudimų gali išaugti kontrabanda iš Rytų.
„Papildomas įsigaliojęs draudimas dėl kaitinamojo tabako gaminių su skoniais bus taikomas visose ES šalyse narėse, tačiau jau dabar matome, jog Lietuva yra išskirtinė dėl besiribojančių kaimynių: Rusijos ir Baltarusijos“, – pažymėjo M. Mielcarzas.
Šiuo metu nelegali tabako rinka mūsų šalyje siekia beveik 20 procentų. Tam įtakos turi šalies geografinė padėtis, bendra ekonominė situacija, augančios kainos.
Siūlo alternatyvas
Nors kai kurie kaitinamojo tabako produktai nebegaminami, verslai ieško alternatyvų ir jau dabar klientams siūlo naujus gaminius. „Ploom Lietuva“ dar prieš įsigaliojant draudimams pranešė apie „alternatyvias naujienas“.
„Norime informuoti, kad nuo š. m. spalio 23 dienos, įgyvendinant Europos Komisijos deleguotąją direktyvą, iš prekybos bus išimti kaitinamojo tabako gaminiai, pasižymintys aiškiai išreikštomis skoninėmis savybėmis.
Tai reiškia, kad nuo nurodytos datos CAMEL kaitinamojo tabako asortimente nebeliks produktų su aiškiai išreikštu mėtiniu ir vaisiniu skoniu.
Kartu su ateinančiais pokyčiais atnaujinsime CAMEL kaitinamojo tabako asortimentą ir pasiūlysime kelias alternatyvias naujienas“, – prieš kurį laiką socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė „Ploom Lietuva“.
Bendrovės atstovas R. Vaisbrodas patikino, kad įsigaliojus draudimui „Ploom Lietuva“ pristatė naujų kaitrių, kurios neturi draudžiamo pridėtinio skonio ir kvapo.
Tiesa, vartotojai atsisveikinti su skoniais neskubėjo. „Stebėjome prieš draudimui įsigaliojant vartotojų norą įsigyti didesnį kiekį pridėtinį skonį turinčių Camel kaitrių“, – pažymėjo R. Vaisbrodas.
Savo ruožtu „Philip Morris Baltic“ iš prekybos išėmė 10 produktų su mentolio skoniu. Šie gaminiai buvo itin populiarūs – anot bendrovės atstovo L. Zakarevičiaus, juos rinkosi apie pusę „Philip Morris Baltic“ kaitinamojo tabako vartotojų. Kokius naujus produktus pasiūlys, bendrovė neįvardijo, bet patikino įsidiegę savireguliacijos mechanizmus ir dedantys „visas pastangas, kad jokie tabako ar nikotino produktai nebūtų prieinami nepilnamečiams“.
Dėl draudimų kai kurių produktų atsisakė ir „British American Tobacco“. Bendrovės atstovas M. Mielcarzas teigė, kad kapsulių ir pridėtinių skonių kaitinamojo tabako nebeliko „Neo“ ir „Kent“ gaminiuose, tačiau atsirado „veo“ – suaugusiems nikotino vartotojams ir rūkantiems asmenims skirtas gaminys be tabako.
Kita vertus, Lietuvoje jau kurį laiką buvo galima įsigyti įvairių ne kaitinamojo tabako produktų: nikotino pagalvėlių be tabako, snuso su tabaku, rūkomųjų žolinių gaminių, kurie neturi tabako, ir elektroninių cigarečių su skoniais, kurie yra ypač populiarūs tarp nepilnamečių.
„Tenka tik apgailestauti, jog ne visi šie produktai yra įsigijami legaliose prekybose vietose ir tik sulaukus pilnametystės, o per internetines svetaines, „Telegram“ grupes ar per socialinius tinklus, neatsižvelgiant į amžių“, – pabrėžė M. Mielcarzas.
Prieš įsigaliojant draudimui gyventojai šlavė parduotuves
Kaitinamojo tabako gaminiai su skoniais šiuo metu sudaro pusę viso kaitinamojo tabako asortimento, o juos renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų.
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, kaitinamasis tabakas sudaro trečdalį viso tabako gaminių asortimento, jo pardavimai kasmet auga. Pavyzdžiui, užpernai palyginti su 2020 m, kaitinamojo tabako pardavimai padidėjo penktadaliu – įtakos tam galėjo turėti 2020 m. įsigaliojęs draudimas prekiauti cigaretėmis su skoniais, pavyzdžiui, mėtų.
Šiemet kaitinamojo tabako paklausa ūgtelėjo kiek daugiau nei 5 proc.
„Maxima“ duomenimis, skoniniai kaitinamojo tabako gaminiai šiuo metu sudaro pusę viso kaitinamojo tabako asortimento, o juos renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų.
Pasak „Maxima“ atstovų, draudimas didelio smūgio nesuduos, mat netrukus parduotuvėse atsiras nauji gaminiai.
„Iš asortimento išimamus tabako gaminius keis nauji kaitinamojo tabako produktai, taigi plika akimi matomų pokyčių pirkėjai nepastebės – lentynos nebus tuščios. Žinoma, daliai pirkėjų kurį laiką gali tekti priminti apie šiuos pasikeitimus“, – teigė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
Be to, kaitinamojo tabako produktus su skoniais pamėgę gyventojai dar kurį laiką turės atsargų – anot prekybininkų, pastaruoju metu šiuos gaminius gyventojai pirko dideliais kiekiais.
„Kaitinamo tabako su skoniais ir kvapais suskubo įsigyti likus porai savaičių iki draudimo įsigaliojimo, netempė ir nelaukė iki paskutinės minutės. Pirko jau nebe pakeliais, o blokais“, – TV3 Žinioms sakė „Maxima“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Teigia, kad vilniečiai kaitina daugiausiai pasaulyje
Lietuvoje beveik trečdalį parduodamų rūkalų sudaro kaitinamasis tabakas, o Vilnius su 38 proc. dalimi yra labiausiai šį produktą vartojantis miestas pasaulyje, teigia JAV tabako gamybos kompanijos „Philip Morris International“ netiesiogiai valdomų bendrovių Lietuvoje ir Baltijos šalyse vadovas.
„Esame labai netoli to meto, kuomet šalyje surūkomų tradicinių cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų santykis bus lygus penkiasdešimt ant penkiasdešimt procentų“, – pernai žurnalistams sakė bendrovės „Philip Morris Baltic“ generalinis direktorius Mindaugas Dacys.
Pasak M. Dacio, didžioji dalis pasirinkusiųjų alternatyvą tradicinėms cigaretėms – žmonės nuo 20 iki 45 metų amžiaus.
„Noriu pabrėžti, kad Eurobarometro duomenimis, 80 proc. pradedančių rūkyti nepilnamečių tai daryti pradeda ne nuo inovatyvesnių produktų, o būtent nuo cigarečių“, – sakė „Philip Morris Baltic“ vadovas.
„Kad ir kaip ten būtų, Lietuvoje vis dar rūko kas ketvirtas šalies gyventojas, o didžiausią pavojų kelia cigarečių rūkymas, todėl manome, kad galimybė rinktis mažiau žalingą būdą nikotinui gauti yra kelias mažinti žalą“, – pridūrė M. Dacys.
Jis taip pat teigė, kad kompanija yra prieš rūkyti skatinančių skonių ir kvapų priedus tabako gaminiuose.
„Mes esame giežtai prieš bet kokius kvapus ir skonius, kurie gali būti patrauklūs nepilnamečiams, pavyzdžiui, visi tie apelsinai, saldumynai, kramtomos gumos ar kokakolos. Tai turi būti griežtai reguliuojama“, – sakė M. Dacys.
Ką vilniečiai rūko iš tiesų?
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ atsakė, kad neturi duomenų, jog Vilnius yra labiausiai kaitinamąjį tabaką vartojantis miestas pasaulyje, ir pateikė duomenis apie vilniečių rūkymo įpročius.
2022 m. atlikto Vilniaus miesto savivaldybės suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, kas dešimtas suaugęs vilnietis (10,1 proc.) per paskutinius 12 mėnesių kasdien rūkė elektronines cigaretes arba naudojo panašius elektroninius įtaisus rūkymui, Lietuvoje ši dalis per pus mažesnė (4,9 proc.).
Trys iš keturių (76,5 proc.) suaugusių Vilniaus gyventojų per paskutinius 12 mėnesių visai nerūkė elektroninių cigarečių arba nenaudojo panašių elektroninių įtaisų rūkymui, 13,4 proc. rūkė retkarčiais ar bent kartą.
Kalbant apie tradicinius tabako gaminius, minėto tyrimo duomenimis, ketvirtadalis vilniečių (24,6 proc.) per paskutinius 12 mėnesių kasdien vartojo tabako gaminių, Lietuvoje ši dalis – 15,9 proc. Dauguma (66,1 proc.) suaugusių Vilniaus gyventojų per paskutinius 12 mėnesių visai nevartojo tabako gaminių, dešimtadalis (9,2 proc.) vartojo retkarčiais ar bent kartą.
Remiantis turimais duomenimis, tradicinių tabako gaminių vartojimas tarp suaugusiųjų yra dažnesnis nei el. cigarečių ar panašių elektroninių įtaisų rūkymui naudojimas.
Vertinant Lietuvos mastu pagal el. cigarečių ir panašių el. įtaisų rūkymą Vilniaus miestas yra ketvirtoje vietoje, pagal tradicinių tabako gaminių vartojimą – penktoje vietoje. Vertinant didžiąsias savivaldybes, vartojimas jose yra mažesnis lyginant su Vilniaus miestu.
