O kol kas visi tik spėlioja, koks galėjo būti šio reto ir iškalbingo vizito tikslas. Viena iš versijų, kad taip amerikiečiai perspėjo rusus nekišti nagų prie Baltijos šalių, ar NATO.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
CŽA vadovo vizitas Rusijoje – kodėl?
Praėjusią savaitę amerikiečiai surengė neįprastai dideles ir iš anksto neanonsuotas pratybas – dešimtys įvairių šalių karinių orlaivių suko ratus aplink Kaliningradą. Į orą pakelti buvo ir moderniausia elektroninės kovos lėktuvai. Kai kurie apžvalgininkai tai vadino perspėjimu Rusijai – Amerika parodė jėgą ir leido aiškiai suprasti, kad prireikus, NATO pajėgos galėtų greitai sunaikinti rusų pajėgas Kaliningrade.
„Parodyti ryžtą, kad mes žinome, galime ir, jeigu Rusija šiuo atveju turėtų kažkokius prastus ketinimus, turime galimybę sukoncentruoti tokius pajėgumus vienoje vietoje, kurie toliau veiktų kaip atgrasymas“, – aiškino Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
O kai vakar į Maskvą nuskrido amerikiečių Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Johnas Ratcliffe‘as, iškilo klausimas – su kokia žinia jis nuvyko, jeigu prieš tai Kremliui buvo parodyti NATO raumenys.
„Tai nėra kasdienybė, Centrinės žvalgybos agentūros vadovas taip toli dėl 9 valandų, dažnai neskrenda, tai rodo, kad situacija buvo pakankamai svarbi, kad prezidentas Donaldas Trumpas deleguotų vieną svarbiausių savo administracijos pareigūnų“, – tikino Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Galbūt šiai dienai tik CŽA vadovas ir pats prezidentas Vladimiras Putinas žino, apie ką jie šnekėjo, kol nėra pareiškimų, bet galėjo bet kurios temos būti“, – svarstė Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras.
Oficialiai nei pati CŽA, nei Baltieji rūmai nekomentuoja šio vizito. V. Putino atstovas, Dmitrijus Peskovas, iš pradžių aiškino, kad neva Kremlius nežino apie Ratcliffe‘o vizitą, kas mažai tikėtina. Todėl kiek vėliau D. Peskovas paskelbė, bet CŽA direktorius susitiko su Rusijos žvalgybos – SVR vadovu Sergejumi Naryškinu. Viena iš vizito versijų – perspėti rusus, net negalvoti apie išpuolius prieš NATO valstybes.
„Tokiose situacijose Vašingtono algoritmas labai nuosekliai jau daug metų yra tas pats. Didinti atgrasymo lygį. Labai aiškiai pasiųsti signalą potencialiam priešininkui, agresoriui, šiuo atveju grėsmę keliančiai Rusijai, kad bet koks toks veiksmas sulauktų tiesioginio atsako. Tai šitą vizitą tokioje interpretacijoje galėtume traktuoti, kaip preventyvų“, – aiškino politologas L. Kojala.
Nei Lietuvos, nei Latvijos prezidentai nieko neatskleidžia
Vis tik visos versijos, kodėl CŽA vadovas skrido į Maskvą ir ką ten kalbėjo, kol kas tik gandai ir prielaidos. Tiesa, kurį laiką jis praleido ir Rygoje. Bet Latvijos prezidentas apie šį vizitą iš esmės tyli.
„Mūsų bendradarbiavimas, tiek diplomatinis, tiek ir žvalgybos institucijų lygmenyje, yra labai glaudus. Tačiau bet kokius komentarus apie šį vizitą pateiks JAV sąjungininkai tiek, kiek jie patys manys, kad reikalinga. Nei aš, nei kuri nors iš Latvijos ministerijų, ar valstybės institucijų, šiuo metu nepateiksime jokių komentarų“, – patikino Latvijos prezidentas Edgars Rinkvičs.
„Mes buvome informuoti iš mūsų partnerių, kad informacija apie šį susitikimą, jo turinį, tikslus bus pateikta mums nedelsiant, tai yra praktiškai, jau turbūt kitą savaitę. Aš tik galiu manyti, kad vis dėlto šitas susitikimas tikrai yra skirtas tam, kad geopolitinė įtampa mūsų regione sumažėtų. Ir tai mane nuteikia pozityviai“, – teigė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Amerikiečiai aiškiai mato ir Rusijos hibridinių išpuolių kampaniją Europoje. Štai visai neseniai Amerikos Kongresui buvo pateiktas specialus raportas, apie Rusijos išpuolius Europoje.
Iškalbingas ir žemėlapis, kuriame pažymėti įvykę sabotažo aktai. Tokių taškų – daugybė. Tad klausimas, ar amerikiečiai nesugalvojo perspėti rusų, kad šie iki šiol negavę rimto atsako, nesugalvotų žengti dar toliau.
„Jeigu atvyksta CŽA vadovas, turbūt jis kažkokią žinią atveža. Tikėtina, gal ir perspėjimo žinią, kad mes žinome apie jūsų ketinimus, kas neseniai ir spaudoje buvo pasirodę, kad bet koks jų veiksmas, kuris bus nukreiptas turbūt į mūsų pusę, gali būti kažkokiu vienokiu ar kitokiu veiksmu atoveiksmis“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras.
„Neabejotinai Maskva labai rimtai vertina JAV žvalgybos agentūrą, ypač siejant tai su tiesioginiu priėjimu prie prezidento. Tai nebuvo institucinis vizitas. Tai buvo su dideliu politiniu svoriu įvykęs vizitas“, – teigė L. Kojala.
Atvyko Europos Vadovų Tarybos vadovas
Svečio sulaukė ir Lietuva, tik žymiai nereikšmingesnio. Į Vilnių šiandien atskrido Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Paprasčiau tariant, A. Costa yra Europos šalių vadovų susitikimų sekretorius – veda posėdžius, sutinka šalių lyderius ant raudono kilimo, spaudžia jiems rankas ir šypsosi. Bet iš esmės jis mažai ką sprendžia, visi svarbiausi sprendimai būna padaromi pačių šalių vadovų.
O ir pats vizito tikslas neišskirtinis – A. Costa kiekvienais metais daro vadinamąjį turą po Europos sostines. Vilniuje jam priminta, ką reiškia gyventi šalia Rusijos.
„Pastarųjų metų patirtis rodo, kad hibridinės grėsmės, oro erdvės pažeidimai, GPS trikdžiai, kritinės infrastruktūros sabotažas, ar nelegalios migracijos instrumentalizavimas nebėra pavieniai incidentai. Tai nuolatinė mūsų saugumo aplinkos dalis“, – teigė G. Nausėda.
„Visi puikiai suvokiame, su kokiomis grėsmėmis susiduriame. Ir mes susiduriame ne tiktai su hibridinėmis grėsmėmis. Bet suvokdami apie tas hibridines atakas, turime planą būti pasiruošę iki 2030-ųjų. Kad turėtume tinkamą atsaką į šias grėsmes“, – patikino EVT pirmininkas A. Costa.
Tiek mūsų, tiek ir kitų šalių žvalgyba sako, kad Rusijos plataus masto karas prieš Baltijos, ar kitas NATO šalis – mažai tikėtinas. Tačiau nemaža rizika išlieka dėl toliau vyksiančių hibridinių išpuolių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
