„Nežinau, ar visi supranta 5-ąjį straipsnį. Tai nėra automatinis dalykas. Tai politinis sprendimas. Gali būti, kad bus laiko tarpas – galbūt net dvi savaitės – po to, kai Rusija užpuola NATO narę. Gali užtrukti net dvi savaites, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą“, – penktadienį Seime vykstant Vilniaus saugumo forumui spaudos konferencijos metu sakė B. Hodgesas.
„Tad jeigu pagalvotumėte, kaip jūs ginsitės, galvotumėte apie visuotinę gynybą – ar lietuviai pasiruošę, blogiausiu atveju, laukti papildomo pastiprinimo?“ – retoriškai klausė jis.
B. Hodgesas pažymėjo – Lietuva privalo būti pasirengusi kovoti su priešu savo pajėgumais. Anot buvusio JAV generolo, kovinę šalies galią stiprina ir čia ketinama dislokuoti Vokietijos brigada, ir Lietuvoje esanti amerikiečių bataliono kovinė grupė.
„Turite būti pasiruošę, sakyčiau, atlaikyti bent dvi savaites, kol atvyks papildomi pastiprinimai. Tai irgi yra NATO doktrinos dalis – greitas pastiprinimas. Bet tos dvi savaitės – nežinau, ar visi supranta, ką tai reiškia. Nestovėsite pasienyje su dideliu ženklu, kad mes skiriame 3 procentus BVP gynybai. Tai nė vienos rusų transporto priemonės nesustabdys“, – pažymėjo B. Hodgesas.
„Svarbu tai, ar jūs pasiruošę“, – pridūrė jis.
Generolas taip pat akcentavo ir visuomenės pasirengimo svarbą – jo teigimu, Lietuvai reikėtų skirti daugiau dėmesio ne tik civilinei saugai, bet ir vykdyti pilietines pratybas.
„Visuotinę gynybą Lietuvoje turėtų apimti ne tik bunkerių, požeminių slėptuvių infrastruktūros (...) statybos, bet ir pilietinės gynybos pratybos. Ar buvo surengtos pratybos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, mažesniuose miestuose, kur praktikuotumėtės, kas nutiktų, jeigu Rusija smogtų raketomis?“ – kėlė klausimus jis.
Ragina prašyti NATO rengti oro gynybos pratybas Baltijos regione
B. Hodgesas atkreipė dėmesį, jog Lietuva neturi pakankamai priešraketinės gynybos pajėgumų. Todėl jis ragina Vilnių prašyti NATO rengti oro gynybos pratybas Baltijos regione.
„Jeigu Rusija priimtų tokį siaubingą sprendimą – užpulti NATO šalį – tai reiškia, kad jie bus priėmę sprendimą raketomis apšaudyti Europos gyventojus ir infrastruktūrą. Ar turime pakankamai oro ir priešraketinės gynybos? Nemanau. Tai reiškia, kad Lietuva, Latvija, Estija neturi pulti pirkti daugybės sistemų, to tiesiog negalite sau leisti, nes jos yra labai brangios“, – kalbėjo generolas.
„Bet ką Lietuva turėtų daryti – reikalauti, kad NATO vykdytų oro ir priešraketinės gynybos pratybas, rasti, kur yra spragos, problemos. Nesame surengę didelių, tarptautinių priešraketinės gynybos pratybų jau daug metų. Ir manau, kad Lietuva šiuo atveju turėtų sakyti – kad jums reikės saugoti infrastruktūrą“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad penktadienį Seime vyksta devintasis Vilniaus saugumo forumas. Šiais metais renginyje daugiausia dėmesio skiriama bendrai NATO atgrasymo strategijai – ketinama aptarti iššūkius ir būdus, kaip stiprinti Aljanso pajėgumus. Konferencijos metu nagrinėjamos kolektyvinės gynybos perspektyvos, iššūkiai transatlantinėje saugumo bendruomenėje bei geopolitinė padėtis Rytų Europoje.
