Visuomenėje pirmosios diskusijos apie Gyvenimo įgūdžių programą kilo dar rugsėjo pradžioje – tuo metu socialiniuose tinkluose plito melagiena, kurioje teigiama, esą moksleiviai kartą per savaitę bus privalomai mokomi „lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus“, teigiama, jog Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP) parengta pagal Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Visai netrukus, Gyvenimo įgūdžių programa tapo bene pagrindiniu diskusijų visuomenėje klausimu – rugsėjo 28 dieną prie Seimo buvo organizuojami du protestai. Viename jų LBGTQ bendruomenės atstovai protestavo prieš turinio cenzūrą, o tėvų bendruomenė – dėl mokyklose šį rudenį startavusios gyvenimo įgūdžių programos.
Kaip pranešė Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija, nevyriausybinės organizacijos, ginančios šeimų ir tėvų interesus ugdymo procese, rengė piketą prieš gyvenimo įgūdžių ugdymo programą ir jos įgyvendinimą. Anot asociacijos, programoje įtvirtinamas visuomenei ir tėvams nepriimtinas požiūris į lytiškumą ir žmogaus asmenį, nepasiruošta jos įgyvendinimui, nėra parengtų mokytojų.
Reaguodama į visuomenės nuotaikos, nesnaudė ir Seimo opozicija. Opozicijos Seimo narys Mindaugas Puidokas kvietė tėvus pasirašyti peticiją pavadinimu „Dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos pašalinimo iš bendrųjų dalyko sąrašo“. Peticijos apraše buvo teigiama, jog „Gyvenimo įgūdžių“ bendroji programa yra „ir nepagrįstai, ir neteisėtai patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa“.
M. Puidokas taip pat teigė, jog bus svarstoma galimybė kreiptis į vyriausiąjį administracinį teismą. Tiesa, tokio kreipimosi jis taip ir nepateikė.
„Kaip matome iš švietimo ministro ir valdančiųjų reakcijų, kol kas noro ir pasiryžimo dialogui nėra. Todėl būtina imtis teisinių veiksmų, tiek iš visuomenės, tiek iš Seimo narių pusės. Su kolegomis tikrai inicijuosiu kreipimąsi į vyriausiąjį administracinį teismą. Toks kreipimasis bus inicijuotas artimiausiu metu“, – tuo metu teigė Seimo narys.
Kitą peticiją parengė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Peticija pavadinimu „Stabdyti Gyvenimo Įgūdžių programos dėstymą bendrojo ugdymo mokyklose“ svetainėje peticijos.lt surinko virš 16 000 parašų.
„Kol kas tikimės, kad ministerija pati sureaguos į tai, kad daug piliečių išreiškė susirūpinimą. Peticija jau perkopė 10 000 parašų ribą. Manau, kad tai yra pakankamai rimtas ženklas ministerijai pergalvoti savo veiksmus. Mokytojai irgi patvirtina, kad jie nėra pasirengę. Tą aš girdėjau iš ne vieno mokyklos vadovo. Jei atsižvelgta nebus, neatmesčiau galimybės, jog parlamentarai pasinaudos teise skųsti ministro įsakymą, tvirtinantį tokį programą, bei naudosis kitomis teisminėmis priemonėmis. Bet tikėkimės, kad to neprireiks“, – tuo metu peticijos poreikį komentavo valstiečių frakcijai priklausantis Aurelijus Veryga.
Seimo opozicija taip pat siūlė išbraukti iš Gyvenimo įgūdžių programos lytiškumo ugdymo dalį, ją integruoti į tikybos ar etikos pamokas. Tačiau po įstatymo pateikimo lapkričio 10 dieną, Seimas nepritarė tokiems siūlymams.
Klaipėdos gimnazijos direktorė – gyvenimo įgūdžių pamokos neatnešė didelių pokyčių
Nepaisant visuomenės susiskaldymo ir viešoje erdvėje sklandančių abejonių, šiemet mokyklos pradėjo vesti pamokas pagal Gyvenimo įgūdžių programos gaires. Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė teigė, jog didelių pokyčių programa neįnešė – esą daugelis programos turinio jau buvo dėstoma mokyklose.
„Didelė dalis to turinio buvo integruota į kitus dalykus, tad dabar ta pati medžiaga išdėstoma per vieno dalyko pamokas, kurių išsidėlioja apie 17-18 per metus. Tai ir narkotikų prevencijos dalykai, lytiškumo ugdymo programa, žmogaus saugos klausimai“, – teigė J. Račkauskienė.
Klaipėdos gimnazijos direktorė taip pat pateikė pamokos, kuri buvo anksčiau vykdoma atskirai, o dabar integruota į gyvenimo įgūdžių pamokas, pavyzdį.
„Mes kelerius metus turėjome socialinio ir emocinio ugdymo pamokas visų 9 ir 10 klasių mokiniams. Ten būdavo kalbama apie emocijas, konfliktus, streso valdymą, savanorystę. Dabar visa tai yra gyvenimo įgūdžių pamokose“, – paaiškino J. Račkauskienė.
J. Račkauskienės teigimu, rugsėjo mėnesį gimnazijai teko sulaukti nemažai klausimų iš tėvų, susijusių su naująja programa. Vis dėlto, tik vienas tėvas atsisakė leisti savo vaikui lankyti šias pamokas, o ir jo nuomonė vėliau pasikeitė, susipažinus su programa.
„Ažiotažas kilo dėl lytiškumo ugdymo dalies, nors tai tik nedidelė dalis programos. Manau, jog problemos dingsta tada, kai problema yra išgvildenama nuo A iki Ž. Mes taip pat buvome sulaukę vieno tėvelio klausimo, kaip atrodys gyvenimo įgūdžių pamokos. Bet kai su juo susėdome kartu ir visą programą peržiūrėjome, klausimų nebeliko. Mes sakėme: ateikite į pamokas pasiklausyti, niekas už uždarų durų nieko nedaro su jūsų vaikais“, – tikino J. Račkauskienė.
Paklausus, ar tėvus vis dar neramina lytinio ugdymo turinys, mokyklos direktorė teigė, jog šiuo metu nebesusilaukia daug su „gyvenimo įgūdžių“ pamokomis susijusių klausimų.
„Tai visiškai niekam nebeįdomu. Tėvai pamatė, jog nieko ypatingo nevyksta, kas žalotų jaunus žmones. Pačioje rugsėjo pradžioje buvo tėvų susirinkimai, kurių metu pristatinėjome pokyčius, kas yra gyvenimo įgūdžių programa. Vėliau buvo pasidalinta kiekvienos pamokos turiniu, pamokų išdėstymu. Tuo metu tėvams kildavo daug klausimų, o dabar susidomėjimas nėra didelis“, – teigė J. Račkauskienė.
Paprašius įvertinti, ar mokytojai iš tiesų buvo pasiruošę mokyti pagal naują programą, J. Račkauskienė atsakė, jog tai priklauso nuo kiekvieno mokytojo, tačiau priminė, jog programa numato galimybę vesti integruotas pamokas
„Viskas labai priklauso, nuo pamokas vedančių mokytojų pasiruošimo. Tą reikia pripažinti. Ir tikrai ne visi mokytojai gali vesti naująsias pamokas.
Vis dėlto, programoje numatoma nemažai vietos integruotos pamokoms – pavyzdžiui, kalbant apie karjeros ugdymą, mes mokykloje turime karjeros specialistų. Taigi, gyvenimo įgūdžių pamokas vedantis mokytojas gali pasitelkti karjeros specialistą. Yra galimybė kviestis darbo užimtumo specialistus, tarpininkauti su visuomenės sveikatos specialistais. Jeigu žiūrime į problemą tik formaliai – tai yra viena, tačiau žiūrint į turinį plačiau – visai kas kita“, – teigė J. Račkauskienė.
Privačios mokyklos direktorė – Gyvenimo įgūdžių programoje pasigendu kokybės
Dėl „Gyvenimo įgūdžių“ programos kilusį pasipiktinimą įvertino ir Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė Sonata Petraitienė. Pasak mokyklos vadovės, didelių pokyčių privačioje Vilniuje esančioje mokykloje taip pat nebuvo. Ji taip pat pabrėžė, jog daug dėmesio susilaukę lytinio ugdymo aspektai nėra nauji, o visada buvo aptariami ir per kitas mokyklos pamokas.
„Mes nuo penktos klasės mokiniams vedame psichologijos pamokas. Tai šita pamoka iš dalies dengia ir gyvenimo įgūdžių pamokų turinį. Galėčiau pasakyti, jog didelių pokyčių šiemet nebuvo.
O dėl lytiškumo ugdymo – jis raudonu siūlu eina ir per pasaulio pažinimo, biologijos, psichologijos pamokas. Neįmanoma pilnai atsiriboti nuo to, kas yra žmogaus dalis. Pagal tai ką girdime viešojoje erdvėje, manau, kad prie šios temos dar bus grįžtama. Juolab artėja keli rinkimai“, – sakė S. Petraitienė
S. Petraitienė taip pat sukritikavo Gyvenimo įgūdžių programos turinį – pasak jos, programoje numatytas per daug platus turinys.
„Kada į vieną pamoką bandoma sukišti kiek galima daugiau skirtingo turinio, kenčia kokybė. Į programą įeina ir socialinis-emocinis ugdymas, žmogaus sauga, lytiškumo ugdymas ir t.t. Turbūt patys suprantame, jog tai itin skirtingi dalykai. Dėl to dėl lytiškumo ugdymo laikomės tos pačios strategijos kaip ir anksčiau – užsakinėjame visos dienos ar kelių dienų mokymus, pritaikytus jų amžiui“, – paaiškino S. Petraitienė
