Kaip pranešė teismas, kaltinamieji Romas Jablonskas, Andrius Šarkauskas, Audrius Rutė ir A. Kandrotas nuteisti už tai, jog apgaule panaikino prievolę mokėti didelės vertės mokesčius į valstybės biudžetą bendrininkų grupėje, už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Nors asmenys kaltais neprisipažino, tačiau teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs liudytojų, specialistų parodymus, konstatavo, kad šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino.
Teismas nustatė, kad R. Jablonskas, būdamas bendrovės „X“ (pavadinimas neįvardijamas – BNS) direktoriumi, o A. Kandrotas, būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu ir akcininku, veikdami bendrininkų grupėje 2014 metais tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.
Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje tų pačių metų birželio-rugpjūčio mėnesiais Kaune iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą – įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, bei dalį įsigytų naftos produktų realizuoti panaudojant fiktyvius bendrovės „X“ PVM sąskaitas faktūras, dokumentuose parodant neva dalis įsigytų naftos produktų yra parduoti Rumunijos įmonei.
Bendrovės „X“ vardu pagal sąskaitas faktūras iš Vokietijos įmonės apmokant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pinigais asmenys įsigijo per 257 tonas naftos produktų už beveik 231 tūkst. eurų sumą su nuliniu PVM ir juos pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems ūkio subjektams be jokių apskaitos dokumentų už nenustatytą sumą.
Buhalterei buvo nurodyta, kad produktai parduoti Rumunijos įmonei, tad Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) buvo pateikti neteisingi duomenys ir nesumokėta 48,4 tūkst. eurų PVM.
Kaip skelbia teismas, neteisingi duomenis VMI buvo pateikti ne kartą. Nustatyta, kad bendrovė 2014 metais buvo įsigijusi naftos produktų už 654 tūkst. eurų nepateikusi jų pardavimą ES šalies firmoms pateisinančių dokumentų. Įvežusi naftos produktus į Lietuvą įmonė privalėjo paskaičiuoti ir deklaruoti 137 tūkst. eurų PVM, šią sumą privalėjo sumokėti į biudžetą.
Tais pačiais metais nebuvo sumokėti ir dar 53 tūkst. eurų akcizo mokesčio už Vokietijoje įsigytą alyvą.
Analogiškos nusikalstamos veikos buvo padarytos ir pasinaudojant ir kitos bendrovės, teismo įvardijamos „Y“, vardu. Už tai nuteisti A. Kandrotas ir A. Rutė. Nustatyta, kad į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti apie 860 tūkst. eurų.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgė į tai, kad padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, jos buvo baigtos.
Kaltinamasis A. Kandrotas pripažintas padaręs tris sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus. Jis yra teistas, baustas administracine tvarka, bausmės neatlikęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas jam skyrė galutinę subendrintą ketverių metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nematė pagrindo atidėti bausmės vykdymą.
Teismas taip pat nenustatė nei R. Jablonsko nei A. Šarkausko, nei A. Rutės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Visi jie nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupėje.
R. Jablonskui skirta subendrinta dviejų su puse metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jis įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.
Įvertinęs, kad A. Šarkauskas ir A. Rutė neteisti, dirba, gauna pajamas, teismas jiems skyrė subendrintas baudos bausmes – A. Šarkauskui – 22,6 tūkst. eurų baudą, o A. Rutei – beveik 17 tūkst. eurų baudą.
Teismas iš dalies tenkino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius ir priteisė iš A. Kandroto ir jo bendrininkų atlyginti apie 1,5 mln. eurų mokesčių. Didžiausia finansinė našta teks A. Kandrotui, kuris buvo įmonės vadovas.
Nuosprendis gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo paskelbimo.
Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, skelbė eisiąs į prezidentus
Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose dar spalį paskelbė prieštaringai vertinamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Nuolatinis įvairių mitingų dalyvis šiuo metu teisiamas riaušių prie Seimo byloje, o anksčiau už finansinius nusikaltimus pabuvojo ir kalėjime.
„Pasyviosios rinkimų teisės apribojimas dėl teistumo kartu su kitais apribojimais numatytas Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kur nurodyta, kad jeigu asmuo likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, jis negali būti renkamas“, – komentavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
Dainius Žalimas: A. Kandrotas bus išbrauktas
Teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pažymi: neatlikę teismo paskirtos bausmės asmenys negali kandidatuoti.
„Jeigu jį per tą laiką nuteis ir jis bus neatlikęs bausmės, jis bus išbrauktas. Čia kas nori gali kelti savo kandidatūrą, bet tam yra procedūros, reikia ir 20 tūkst. [gyventojų] parašų surinkti“, – komentuoja D. Žalimas.
Šiuo metu A. Kandrotas-Celofanas yra teisiamas ir riaušių prie Seimo byloje.
Verslo planas – Celofanas: iš žlugusių ar bankrutuojančių jo įmonių valstybė neteko 250 tūkst. eurų
Antanas Kandrotas prisistatinėja įmonių supirkinėtoju ar net kolekcionieriumi. Tačiau po kaip pats A. Kandrotas sako, „hobiu“, slepiasi keisti bankrotai, netikėtai pradingstantys įmonių finansiniai dokumentai ir didelės skolos valstybei.
Naujausias „Sienos“ tyrimas parodo, kaip veikė ir tebeveikia nemažas būrys Celofano valdomų ir valdytų įmonių. Duomenų neteikimas, staiga išaugančios skolos ir bankrotas – dažnas vaizdas A.Kandroto versluose.
Šis reiškinys Celofano įmonių kreditorius paprastai palieka tuščiomis. Taip pat – ir valstybę, kuri dėl iš žlugusių A. Kandroto įmonių neatgavo daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Visą tyrimą skaitykite čia.
Buvo nuteistas už finansinius nusikaltimus ir šmeižtą
Už finansinius nusikaltimus kalintis vienas žinomiausių protestuotojų prieš koronaviruso pandemijos valdymą ir kitus Vyriausybės sprendimus Antanas Kandrotas praėjusių metų lapkričio mėnesį nuteistas ir dėl šmeižto.
Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai jam skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Subendrinus už finansinius nusikaltimus paskirtą bausmę, A. Kandrotui, visuomenėje žinomam Celofano pravarde, paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Byloje taip pat išnagrinėtas ir iš dalies priteistas nukentėjusio civilinis ieškinys, kaunietis įpareigotas nukentėjusiajam sumokėti 400 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė.
Ji teismo prašė pripažinti A. Kandrotui skirti septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis, Celofanas sistemingai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri galėjo paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą kitu asmeniu.
Iš viso byloje, laikotarpiu nuo 2020-ųjų rugpjūčio mėnesio iki 2021 metų vasario, nagrinėtos keturios tęstinės veikos. Trimis atvejais kaltinamasis, siekdamas apšmeižti kitą asmenį, „Youtube“ tinkle viešai patalpino filmuotą medžiagą, kurioje skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjusįjį vadindamas korumpuotu, nepagrįstai kaltindamas jį reketu, klastojimu bei kitais tikrovės neatitinkančiais veiksmais.
A. Kandrotas tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą tuo pačiu nukentėjusiu asmeniu skleidė ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Už finansinius nusikaltimus Apeliacinis teismas vasarį jam skyrė beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
