Pirmadienį prie Seimo palaikyti vyrą susirinko būrelis protestuotojų – trečiadienį byla bus nagrinėjama apeliaciniame teisme. Bet apie viską nuo pradžių.
21-erių verslininkas Martynas Simanynas kartu su kolegomis dar 2022 m. balandžio 20 dieną Kauno stoties turguje atidarė nedidelę parduotuvę. „LamaKush“ pavadinta parduotuvė prekiavo kanapių produktais bei jų priedais. Tarp šių produktų – rūkymo priedai, sukimo reikmenys, kanapių maistas, žiedai, arbata ir CBD aksesuarai.
Parduotuvės atidarymo data, matyt, buvo pasirinkta simboliškai – balandžio 20 dieną pasaulyje minima kanapių diena.
Jau tuo metu skeptikams kilo abejonių dėl šio verslo legalumo. Tačiau, įmonės įkūrėjas M. Simanynas naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog „visi „LamaKush“ parduodami CBD produktai turi sertifikatus, patvirtinančius tetrahidrokanabinolio (THC) kiekį bei kitų cheminių medžiagų sudėtį“.
O pagal 2021 metų birželio 10 dieną įsigaliojusias pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, THC kiekis CBD produktuose gali siekti ne daugiau 0,2 proc. – didesnis numatomas kiekis gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Tad jei verslininkas pardavėjo itin mažos THC koncentracijos produktus, kodėl gi jam gresia dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė?
Policija nustatė didesnį koncentracijos kiekį
Pasirodo, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. jaunuolio parduotuvėje apsilankė policija ir paėmė dalį parduodamų produktų patikrai.
Policija nustatė, jog dalis parduodamos produkcijos turėjo didesnę nei 0,2 proc tetrahidrokanabinolio (THC) koncentraciją. Iš viso buvo paimta apie 30 g medžiagų – jų THC koncentracija siekė nuo 0,26 iki 0,53 proc.
O jeigu produkto THC koncentracija viršija 0,2 proc., tokia kanapė yra laikoma narkotine, už jos prekybą baudžiama itin griežtai.
Tiesa, reikėtų pažymėti, jog net ir 0,53 proc. koncentracija yra itin maža – gatvėje parduodama „žolė“ rūkymui gali turėti dešimtis kartų didesnę koncentraciją. Anot kriminologo, Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto mokslo darbuotojo Mindaugo Lankausko, ryškaus skirtumo tarp 0,2 ir 0,5 proc. THC koncentracijos kanapių produktų nėra.
„Teoriškai įstatymas numato, kad jeigu koncentracija viršija 0,2 proc., kanapės iš pluoštinių tampa narkotinėmis. O tas skirtumas gali būti minimalus. Pati medžiaga kokybiškai netampa itin pavojinga, nieko panašaus“, – komentavo kriminologas.
Šalyse, kuriose leidžiama prekiauti rūkymui skirtomis kanapėmis, leidžiama parduoti gaminius, kurių THC koncentracija siekia ir 14 proc. ar dar daugiau. Taigi, šių medžiagos „narkotinėmis“ pripažįstamos teisine prasme, bet ne pagal jų sukeliamą poveikį.
Netrukus vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl prekybos narkotikais, pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 260 str. 1 dalį – už tai numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, be galimybės laisvės atėmimo bausmės atlikimą atidėti.
Pripažintas kaltu, numatoma laisvės atėmimo bausmė
Teismo posėdžių metu jaunasis verslininkas teigė, jog tyčia pardavinėti narkotinių medžiagų nesiekė, o jo pateikti laboratorijų sertifikatai bylojo, jog THC kiekis produktuose neviršijo 0,2 proc.
Vis dėlto, tokia argumentacija neįtikino Kauno apylinkės teismo teisėjų, mat pagal Europos Sąjungos reglamentą, THC koncentraciją būtina matuoti dujų chromatografijos būdu, o jaunuolio pateiktuose sertifikatuose matyti, jog THC koncentracija buvo taikant skysčių chromatografijos metodą – o naudojant šį metodą, laboratorijoje gali būti aptinkami mažesni skaičiai.
Be to, A. Purvainis konstatavo, jog M. Simanynas buvo susipažinęs su laboratorinių tyrimų sertifikatais bei juose esančia informacija, taip pat su teisės aktų reikalavimais, keliamais gaminių su pluoštinėmis kanapėmis prekybai, konkrečiai dėl leidžiamo tetrahidrokanabinolio kiekio, ką pats parodė.
Šių parodymų Kauno apylinkės teismui užteko, norint įrodyti, kad M. Simanynas padarė tyčinį nusikaltimą, be to M. Simanynas savo kaltės nepripažino. Dėl šių aplinkybių, Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis vyrui paskyrė 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, be galimybės laisvės atėmimo bausmę atidėti.
Nors ši bausmė yra artima minimaliai numatomai pagal įstatymą, būtina pažymėti, jog BK taip pat numatomos aplinkybės, pagal kurias bausmė galėtų būti švelninama.
Pagal Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, gali numatyti švelnesnę bausmę jeigu „nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą“.
O štai bylą įvertinti sutikęs kriminologas M. Lankauskas atkreipė dėmesį į Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 dalį, pagal kurią teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, jei būtų prieštaraujama teisingumo principui. Tiesa, kriminologas pabrėžia, jog švelnesnės bausmės taikymas iš esmės priklauso nuo teisėjo malonės.
„Pagal įstatymą, buvo viršytos tam tikros ribos, „raudonosios linijos“. Jeigu yra viršijamos tos ribos, tuomet traktuojama, jog yra padarytas sunkus arba labai sunkus nusikaltimas, už kurį numatomos tik laisvės atėmimo bausmės. Čia yra ir Baudžiamojo kodekso problema, kad nėra tų alternatyvų.
Jeigu teismas nenori skirti laisvės atėmimo bausmės, teismas gali taikyti numatomas Baudžiamojo kodekso normas. Bet tai yra teisėjo prerogatyva. Jis gali taikyti normas, arba to nedaryti, priklausomai nuo to, ar jam veika atrodo pavojinga“, – paaiškino kriminologas.
O šios bylos atveju, Kauno apylinkės teismas nenustatė nei aplinkybių, leidžiančių sušvelninti bausmę, nei prieštaravimo teisingumo principui. Taigi, paskirta laisvės atėmimo bausmė galioja iki šiol.
Kilo pasipiktinimas
Netrukus po nutarties, sprendimu piktinosi ne vienas visuomenėje žinomas žmogus – anot jų, paskirta neproporcinga bausmė.
Štai humoristas Paulius Ambrazevičius atkreipė dėmesį, jog manekenės Dovilės Didžiūnaitės išžaginimu kaltinami Ričardas Pinikas ir Aivaras Miltenis susilaukė vos didesnės – dviejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės.
Susiklosčiusia situacija piktinosi ir Seimo narė Morgana Danielė.
„Vokietija nuo balandžio 1 d. atidaro legalią kanapių rinką, Lietuvoje jaunas žmogus nuteisiamas 2 metams kalėjimo už ... šieną. Ar mūsų valstybė taps sėkmingesnė, saugesnė, gal turtingesnė, kai įkalinsime šį jaunuolį? Ne. Tam, kad pasuktume narkotikų politikos vairą pagalbos priklausomiems žmonėms ar žalingai vartojantiems jaunuoliams keliu, Seime pritrūko 5 balsų. Tačiau narkotikų politikos suadekvatinimui Lietuvoje reikia ne tik dekriminalizavimo, reikia daug daugiau. Kada tai bus? Nežinau“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo narė.
O bene daugiausiai palyginimų susilaukęs atvejis – liūdnai pagarsėjusi išpuolio Jurbarke byla. Merginai žandikaulį sulaužęs ir ją išprievartauti bandęs jaunuolis galiausiai buvo paleistas lygtinai.
Apie šią bylą netruko priminti ir vakar prie Seimo M. Simanyną palaikyti susirinkę protestuotojai. Pirmadienį jie susirinko neatsitiktinai, mat šį trečiadienį M. Simanyno byla bus nagrinėjama Apeliacinio teismo posėdyje.
Susirinkusieji rankose laikė plakatus su užrašais „Sodinkime medžius, o ne jaunimą“, „Palikit žmones ramybėje“, „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“, „Legalize CBD“, „Laisvė Martynui“.
Renginio dalyviai taip pat buvo vaišinami ir pluoštinių kanapių arbata. Protesto akcijoje dalyvavo ir visuomenininkas Olegas Šurajevas.
„Mes susirinkome tam, kad pasakytume, kad nesutinkame su sprendimais dėl jaunuolio, kuris Kaune turi atsidaręs kanapių parduotuvėlę. Jis už pluoštines kanapes, kur (THC – ELTA) riba buvo viršyta labai nedaug, gavo 2 metus ir 2 mėnesius realios laisvės atėmimo bausmės“, – Eltai sakė vienas iš protesto organizatorių Nerijus Vitkauskas.
„Mes su tuo nesutinkame, atėjome pasakyti, kad tam prieštaraujame ir sprendimas turi būti pakeistas“, – pridūrė jis.
M. Vitkauskas piktinosi ne tik šiuo Kauno apylinkės teismo sprendimu, bet ir itin griežta Baudžiamojo kodekso numatoma baudimo tvarka. Visgi protesto dalyvis pripažino, neturįs vilties, jog dabar galiojantys įstatymai artimiausiu bus sušvelninti.
„Mes dirbame, kad būtų įgyvendintas dekriminalizavimas, bet su dabartine Seimo dauguma labai sunku surinkti tiek parašų, keik reikia. Kol kas šis klausimas stringa ir mes bandome visais kitais būdais kovoti, kad bent jau tokių absurdiškų situacijų, kaip šiuo atveju, nebūtų daugiau“, – pažymėjo N. Vitkauskas.
Kad Lietuvoje už narkotinių medžiagų platinimą baudžiama per griežtai, sutiko ir kriminologas M. Lankauskas.
„Nuo naujojo Baudžiamojo kodekso priėmimo 2003 metais, yra numatytos labai griežtos bausmės už narkotikus. Palyginimui – už apiplėšimą baudžiama iki šešerių metų, išžaginimą – iki septynerių, bet kokio kiekio narkotinių medžiagų platinimas – nuo 2 iki 8 metų. Vaizdžiai darant, pasidalijimas suktine yra laikomas gerokai sunkesniu nusikaltimu, nei apiplėšimas ar išžaginimas, nors šiek nusikaltimai gali rimtą grėsmę asmens sveikatai, ar net gyvybei.
Toks buvo padarytas pasirinkimas prieš 20 metų – buvo numatytos labai griežtos sankcijos ir labai siauros ribos. Pavyzdžiui, už didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą, numatoma nuo 8 iki 10 metų laisvės atėmimo. Turėtų tos ribos būti platesnės. Na, tarkime Vokietijoje už nedidelį kiekį yra skiriama nuo rodos 1 iki 10 metų – tada teismas gali gerai atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, bausmę individualizuoti“, – įstatymų tvarką komentavo M. Lankauskas.
Kriminologui užkliuvo dar viena byla
Komentuodamas M. Simonynui iškeltą baudžiamąją bylą, kriminologas M. Lankauskas teigė, jog kauniečiui paskirta bausmė yra neproporcingai didelė, atkreipdamas dėmesį į kitą bylą, kuomet gerokai sunkesnius nusikaltimus padaręs asmuo išvengė įkalinimo bausmės.
Praėjusių metų pabaigoje Kauno apygardos teismas padėjo tašką prodiuserio, dainininkės Džordanos Butkės vyro Elegijaus Strasevičiaus byloje. Žinomas vyras buvo nelegaliai įsigijęs milžiniškus kiekius psichotropinių vaistų – apie 1500 tablečių „Xanax“. Už tai pagal Baudžiamojo kodekso 260 str. jam grėsė 10-15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, galiausiai Kauno apygardos teismas E. Strasevičiui skyrė dviejų metų laisvės apribojimo bausmę – vyrui kalėjimo išvengti pavyko.
Tuo metu teismas pasirėmė įstatymų suteikiama išimtimi ir sušvelnino bausmę.
„Žmogui laisvės atėmimo bausmė nebuvo paskirta, nors teisėsauga suskaičiavo labai didelį kiekį įsigytų medžiagų. Pagal įstatymą ir teismų praktiką, jam priskaičiavo labai didelį kiekį, pagal kurį yra skiriama nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismui net nereikėjo įrodinėti, kad jis platino – net jeigu psichotropines medžiagas įsigijo sau, vis tiek galiotų tokia bausmė. Bet galiausiai teismas pasirėmė įstatymų suteikia išimtimi – netaikė laisvės atėmimo bausmės. O šio kanapių kiosko atveju, ji buvo pritaikyta“, – skirtumus tarp šių dviejų bylų aiškino M. Lankauskas.
M. Lankausko nuomone, jaunuolis gali tikėtis panašios aukštesnių instancijų teismų malonės.
„Jeigu nuteistasis toliau eis per instancinę sistemą, jis turės neblogus šansus, kad reali laisvės atėmimo bausmė nebūtų paskirta“, – pridūrė M. Lankauskas.
Kriminologo nuomone, aukštesnės instancijos teismo posėdžių metu, M. Simonyno gynėjas galėtų argumentuoti, jog įtariamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, tad reikėtų atsižvelgti į teisingumo principą.
„Tai galėtų tapti argumentu, ginčijant bausmės reikalingumą. Kyla klausimas, kokio pavojingumo yra pati veika – ar ji kelia kažkokią didžiulę grėsmę“, – svarstė kriminologas.
