Spiritinių gėrimų akcizų pernai buvo surinkta 35 tūkst. eurų daugiau negu 2019 metais, vyno 42 tūkst. eurų daugiau, o alaus šiek tiek daugiau negu 2 tūkst. Eurų daugiau.
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka sutiko, kad akcizo pajamų 2020 m. palyginti su 2019 m. surinkta išties daugiau.
„Tačiau turime įvertinti tai, kad 2020 m. kovo 1 d. 10,5 proc. buvo padidintas akcizo tarifas išimtinai tik stipriesiems gėrimams. Taip pat didžiąją metų laiko dalį buvo uždarytos valstybės sienos, o tai, kaip teigia ir dauguma prekybininkų akivaizdžiai padidinimo tam tikrų produktų kategorijų, įskaitant ir alkoholio pardavimus pasienio regionuose Lietuvoje.
Kitaip tariant dėl karantino išaugo vidaus vartojimas žmonėms negalint išvykti tiek apsipirkti kaimyninėse valstybėse, kuriose mokesčiai ir kainos mažesni, tiek dalį savo numatytų kelionių ar kt. pramogų užsienyje paliekant čia Lietuvoje“, – priežastis vardijo alkoholio gamintojų atstovas.
Anot jo, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, kiekio prasme stipriųjų gėrimų bei alaus pardavimai paaugo atitinkamai po 3,3 proc. Ir 3,1 proc.
„Tad ženklaus vartojimo augimo tikrai negalime matyti. Tai minimaliai išaugęs vartojimas. Prognozuojame, kad atsidarius valstybių sienoms matysime visai kitokią situaciją alkoholio rinkoje“, – teigė M. Zakarka.
Anot jo, kontrabanda karantino metu nesumažėjo.
„Teigti, kad padidėjusios akcizų pajamos reiškia sumažėjusį šešėlį, negalime. Kontrabanda yra nelegali veikla nepaisant to, ar sienos uždarytos ar neuždarytos, ar šalyje yra karantinas ar nėra karantinas. Ji kaip vyko taip ir vyksta. 2019 m. pabaigoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto pristatytas šešėlinės ekonomikos tyrimas parodė, kad alkoholio sektoriuje šešėlis vis dar gali siekti net iki 22 proc. visos rinkos“, – aiškino M. Zakarka.
Augo ir akcizai ir vartojimas
Ekonomistai taip pat sutiko, kad akcizai stipriesiems gėrimams buvo padidinti, tad augo bendras jų surinkimas. Tačiau, pavyzdžiui, vynui akcizai nebuvo padidinti, tačiau jo akcizai vis tiek augo.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažino, kad alkoholio, ypač vyno, pardavimų dinamika nustebino. O stipriųjų gėrimų pardavimo statistiką sunkiau įvertinti, nes didėjo jų akcizų dydis.
„Tačiau bet kokiu atveju tai rodo, kad gyventojų alkoholio vartojimas pernai augo. Tai galėjo lemti keletas priežasčių. Dėl karantino ribojimų žmonės negalėjo išvykti atostogauti į užsienį. Juk jeigu gyventojai išvyksta atostogauti savaitei ar mėnesiui, tuo metu čia Lietuvoje jie nevartoja alkoholio.
Didesnį vartojimą lėmė ir išaugęs gyventojų skaičius, kuris yra dar didesnis negu skelbia statistikos departamentas. Daug žmonių grįžo į Lietuvą dirbti iš namų, jie Lietuvoje praleido keletą mėnesių, net pusę metu ar ilgiau“, – aiškino Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, kitose šalyse galime stebėti priešingą tendenciją, ten alkoholio vartojimas karantino metu sumažėjo.
„Pavyzdžiui, Azijos šalyse alkoholio pardavimai krito. Žmonės karantino metu neberengia švenčių, nebeina į vakarėlius, todėl alkoholio vartoja mažiau. Lietuvoje matome visiškai kitokią situaciją, nors švenčių vakarėlių ir pas mus nevyksta. Galbūt vis tik žmonės organizuoja pogrindinius susibūrimus, kuriuose alkoholis liejasi laisviau.
O žiūrint į ateitį tikėtina, kad vyno pardavimai augs ir toliau. O, pavyzdžiui, alaus rinkoje jau dabar vyksta pokyčiai. Jo pardavimai krenta ir ne tik Lietuvoje. Gamintojai pereina prie nealkoholinio ar kitokių gėrimų, pavyzdžiui, kombūčios gamybos“, – komentavo ekonomistas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat pastebėjo, kad pernai didėjo tiek alkoholio vartojimas, tiek ir akcizai stipriems gėrimams. Todėl iš viso akcizų buvo surinkta daugiau.
„Tačiau kalbant apie alkoholį baruose, restoranuose ar viešbučiuose dalis alkoholio nors ir buvo nupirktas, jis bus grąžintas gamintojams ir sunaikintas. Pavyzdžiui, alus, kurio galiojimo laikas yra trumpas. Tad nors alkoholis buvo nupirktas, jo niekas nesuvartojo“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, karantino metu lietuviai dėl ribojimų nebegalėjo išvykti į Lenkiją ar Latviją, kur dažnai vykdavo įsigyti alkoholio. Tad didesnį akcizų surinkimą lėmė ir ši priežastis.
„Kalbant apie kontrabandą. Ji jokios įtakos nedaro. Jokie ribojimai šios veiklos nesustabdė, kas nori įvežti nelegalų alkoholį randa būdus, kaip tai padaryti“, – sakė M. Dubnikovas.
Su išvadomis siūlo neskubėti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto doc. dr. Mindaugas Štelemėkas komentuodamas akcizų statistiką neskubėjo daryti išvadų. Pasak jo, tai, kad surinkta daugiau akcizų nereiškia, kad gyventojai vartojo daugiau alkoholio.
„Apskritai didėjo akcizai stipriesiems gėrimams, taip pat žmonės negalėjo apsilankyti kaimyninėse šalyse, kuriose buvo pratę įsigyti alkoholį. Tad gėrimus pirko Lietuvoje.
Be to, reikėtų žiūrėti ne tik į akcizų duomenis, bet ir į alkoholio vartojimo duomenis, kurių turėtume sulaukti šių metų antroje pusėje“, – aiškino mokslininkas.
Anot jo, alkoholio vartojimo problema yra kompleksinė, todėl reikia žiūrėti į keletą skirtingų rodiklių, neprisirišti vien tik prie ekonominių akcizų rodiklių.
„Jeigu matome, kad didėja alkoholio vartojimo rodikliai, tada galima žiūrėti, kokia situacija su akcizų rodikliais. Šiuo atveju gali būti, kad vartojimas išliko stabilus tiesiog akcizų buvo surinkta daugiau“, – teigė. M. Štelemėkas.
Anot jo, nuo 2007 metų Lietuvoje prasidėjo mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės vystymas.
„Nuo 2008 metų buvo pradėti didinti akcizai, imta riboti naktinę alkoholio prekybą ir alkoholio reklamą. Jeigu pačioje pradžioje, kai tik buvo pradėti vykdyti šie ribojimai alkoholio vartojimas tai mažėdavo, tai didėdavo, nuo 2016 metų galime matyti reikšmingą mažėjimą. O 2019 metais alkoholio vartojimas stabilizavosi.
Žinoma, nereikėtų atsipalaiduoti reikėtų išlaikyti alkoholio kontrolės veiksmus ir stebėti, kokius ji atneša rezultatus, ypač pandemijos metu“, – aiškino M. Štelemėkas.
