VMI

Didžiausios deklaruotos pajamos iš individualios veiklos praėjusiais metais siekė 10,36 mln. eurų – jas gavęs turinio platinimo veikla užsiiminėjęs asmuo turėjo sumokėti 1,53 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), penktadienį skelbia „Verslo žinios“. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) portalui pateiktais duomenimis, pernai individualią veiklą pagal pažymą vykdė 281,58 tūkst. asmenų – 6,8 proc. daugiau nei 2023-aisiais. Iš jų 168,46 tūkst.

Europos prokuratūra pirmadienį kreipėsi į teismą ir prašo įpareigoti buvusį „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį toliau dėvėti apykoję. Vyras įtariamas daugiau nei 42 mln. eurų pasisavinimu. Šią kardomąją priemonę prašoma pratęsti dar trims mėnesiams“, – Eltai pranešė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis. Kada vyks posėdis dėl šio prokuroro prašymo, kol kas nežinoma. Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą.

Pastaruoju metu padažnėjo kibernetinio sukčiavimo būdų, kuomet sukčiai, manipuliuodami oficialių paieškų sistemomis, apgaulės būdu įtikina gyventojus pasirinkti suklastotą interneto svetainę. Žmonės, nepastebėję, kad paieškos sistema pateikė netikrą institucijos svetainę, jungiasi prie jos ir atsidariusiame lange suveda savo banko internetinės bankininkystės duomenis, asmens kodą, ar kortelės duomenis – taip patys atiduoda šią informaciją sukčiams, rašoma SEB banko pranešime.

Gerai žinoma ir nuomonės formuotojų dažnai reklamuojama neva šviežiais vaisiais, uogomis, daržovėmis ir kitais sveikuoliškais produktais prekiaujanti parduotuvė „400 g“ (valdoma bendrovės „Donifruitas“) apgaudinėja ne tik darbuotojus, bet ir klientus. Tą oficialiai patvirtina valstybės institucijos, nors vadovas ir neigia.

Parlamentarai spręs, ar nuo sausio nustatyti baudas už informacijos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pažeidimus arba padidinti jau taikomas baudas.    Seimas ketvirtadienį balsuos dėl tokių Administracinių nusižengimų kodekso pataisų.  Už vengimą kaupti duomenis ir juos teikti VMI, kuri keičiasi informacija tarptautiniu mastu, bauda siektų 0,5–1,3 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – iki 4 tūkst. eurų.

Mažiausiai uždirbančiųjų piniginė netrukus gali papilnėti – klausimas tik, kiek. Nuo 2026 m. Lietuvoje vėl bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovams nepavyko sutarti, kokio dydžio bus šis augimas. Taigi, dėl šio dydžio vienašalį sprendimą priims Vyriausybė. Minimumo dydis tvirtinamas „popieriuje“, t.y. neatskaičius mokesčių. Suprantama, kad juos atskaičius nuo didesnės sumos, į dalis žmonių gaus daugiau pinigų.

Parduodamas beveik dešimtmetį Vilniuje, Ogmios mieste veikęs itališkos virtuvės restoranas „La Pasta makaronų namai“, praneša „Verslo žinios“. Nurodoma, kad restoranas parduodamas už 55 tūkst. eurų. Pats prekių ženklas įkurtas 2014 m., kai pirmieji makaronų namai veiklą pradėjo Klaipėdoje, restoraną Vilniuje valdo bendrovė „Žalias kotas“. Anot portalo, bendrovė „Žalias kotas“ 2020–2023 m. laikotarpiu dirbo pelningai, praėjusių metų nuostolis sudarė 5,7 tūkst.

Trečiadienį, rugsėjo 10 d., Seimas pradėjo III (rudens) sesiją. Planuose – kitų metų biudžeto tvirtinimas, įstatymas dėl karinio poligono, svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos, kasmetinių atostogų ir kiti klausimai. Pirmąjį šio rudens sesijos posėdį pradėjo demokratų lyderis Saulius Skvernelis. Pasikeitus koalicijai ir į ją pakvietus Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungą, Seimo pirmininku pasiūlytas socialdemokratas Juozas Olekas.

Pusė smulkiųjų verslininkų vis dar nenaudoja išmaniųjų kasos aparatų, nors visas verslas juos turėjo turėti nuo gegužės, skelbia LRT radijas. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), duomenis iš naujų aparatų jau teikia beveik pusė smulkiųjų verslo atstovų – 13 tūkst. mokėtojų iš 17 tūkst. kasos aparatų. Duomenų vis dar laukiama iš 14,7 tūkst. tokių verslininkų. Anot LRT, smulkieji verslininkai teigia turintys gerai veikiančius kasos aparatus, tiesiog jie neperduoda informacijos VMI.

Vyriausybei atsisakius idėjos įkurti atskirą ministerijų miestelį Vilniuje, A. Goštauto gatvėje, į vieną komplekso pastatų bus perkelta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Vyriausybė.  Anot jos, šiuo metu VMI padaliniai veikia aštuoniuose pastatuose skirtingose sostinės vietose, o perkėlus juos į vieną vietą 760-770 darbuotojų turės geresnes darbo sąlygas.

Pasakyti, kiek kainuos automobilio remontas, praktiškai neįmanoma – kiekvienas servisas gali pateikti sąmatą, kuri nuo konkurentų skirsis net kelis kartus. Nors dalį skirtumo lemia natūralūs veiksniai, didžiausia problema slypi didžiuliame šešėlinės ekonomikos mastelyje. Natūralu, kad remonto kaina priklauso nuo naudojamų detalių (originalios ar pakaitalai) ir darbų įkainio. Autorizuoto serviso valandinis tarifas gali siekti 100 eurų, o „garažiuke“ dirbantis meistras gali paprašyti vos 30 eurų.

Finansų ekspertai nuolat ragina gyventojus atsidėti pinigų juodai dienai. Tačiau pasirodo, kad ne visada paprastas taupymas grynaisiais yra patogus – ypač tada, kai santaupas norima įnešti į banką. Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi, kaip ilgus metus taupė grynuosius pinigus, o dabar turi sukaupęs net 7 tūkst. eurų. Jis teigė, kad dažniausiai pinigus gaudavo įvairiomis progomis – gimtadienių ar Kalėdų metu, taip pat kitomis šventėmis.

Antrą kartą su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas teigia, kad atsakė į visus papildomai šalies vadovo iškeltus klausimus. „Klausimai buvo susiję su manimi, kaip asmeniu labiau.

 Opozicijai keliant klausimų dėl politiko valdomo nekilnojamojo turto (NT) vertės, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas sako, kad butą įsigijo už šeimos santaupas, nors viešuose šaltiniuose šios informacijos patikrinti negalima, rašo portalas „15min“. „Paaiškinimas paprastas – (...) viskas yra mano ir mano žmonos pajamos ir santaupos. Būstas yra įsigytas iš mūsų šeimos uždirbtų ir deklaruotų lėšų“, – portalui sakė E. Grikšas.

Klaipėdos apylinkės teismą pasiekė baudžiamoji byla, kurioje buhalterė iš Palangos kaltinama dokumentų klastojimu, sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, pranešė prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 iki 2022 metų, dirbdama buhaltere penkiose privačiose įmonėse, kaltinamoji įtraukė į įmonių buhalterinę apskaitą fiktyvias paslaugų sutartis ir netikras sąskaitas faktūras, pagal kurias keturi fiziniai asmenys neva teikė įmonėms paslaugas ir gavo už tai užmokestį.

Sukčiai toliau švarina gyventojų bankų sąskaitas. Tačiau rudenį bankai griebsis papildomų saugumo priemonių, kurias pajus ir klientai, vykdydami įprastus mokėjimus. Vis dėlto, panašu, tai ne vienintelė naujovė – bankų klientai gali tikėtis ir kompensacijų, jei pateko į sukčių pinkles. Gudravimo būdų, kuriuos pasitelkia sukčiai, norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų, yra ne vienas. Pervedus pinigus sukčiams, dažniausiai išsaugoti gyventojų santaupų nepavyksta.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE ketvirtadienį pranešė, kad „Startuok“ paskolų priemonėje įsigaliojo pakeitimai, tarp kurių – susijusių įmonių vertinimo tvarkos patikslinimas. Nuo šiol įmonės veiklos laikotarpį ir finansinių rodiklių vertinimą bankas skaičiuos ne tik pagal įmonių grupę, bet ir pagal visas įmones, kuriose klientas kaip fizinis asmuo yra akcininkas ar savininkas.

Opozicijoje esančių konservatorių frakcija Seime prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atlikti kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvino Grikšo mokestinį patikrinimą dėl pinigų kilmės įsigyjant nekilnojamąjį turtą.

 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl jiems klausimų sukėlusių Edvino Grikšo turto deklaracijų. Kaip anksčiau skelbė LRT, kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus turto ir pajamų deklaracijoje už 2023-iuosius metus nekilnojamojo turto (NT) vertė išaugo 6 kartus, lyginant su 2021-ųjų duomenimis.  2021 m. turto deklaracijoje E. Grikšas nurodė turėjęs 20,2 tūkst.

Klaipėdos „Neptūno“ direktorius Martynas Mažeika prieš sezono startą apžvelgė klubo finansinę padėtį. „Girdėjome labai daug komentarų, kad mūsų biudžetas viršys net keturis milijonus eurų. Būtų labai smagus skaičius, bet šiai dienai tokio neturime. Mūsų biudžetas bus apie 2,8 milijono eurų, didžiąją dalį sudaro savivaldybės lėšos. Turime padėkoti savivaldybei ne tik už finansinę paramą, bet ir už einamuosius klausimus, tikrai didelis jų indėlis. Toliau vyksta iniciatyvios rėmėjų paeiškos.

Klaipėdos „Neptūnas“ pasitinka naują sezoną, kuriame varžysis ne tik Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), bet ir sugrįš į Europos taurę. Klubo direktorius Martynas Mažeika prieš sezono startą apžvelgė klubo finansinę situaciją, įvardindamas konkrečius biudžeto skaičius. „Girdėjome labai daug komentarų, kad mūsų biudžetas viršys net keturis milijonus eurų. Būtų labai smagus skaičius, bet šiai dienai tokio neturime. Mūsų biudžetas bus apie 2,8 milijono eurų, didžiąją dalį sudaro savivaldybės lėšos.

Gyventojų sąskaitas bankuose tuština sukčiai. O apgaulių mastas atsiradus dirbtiniui intelektui tik didėja. Tačiau bankų atstovai sako – jau nuo rudens įsigalios naujovė vykdant mokėjimus. Tad nenustebkite, jei pinigų į kitą sąskaitą pervesti iškart gali ir nepavykti. Apgavikai prasimano įvairiausių būdų, kaip išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Šiam tikslui pasiekti sukčiai taip pat dažnai apsimeta įvairių institucijų atstovais, gyventojams į telefonus ar el.

Vos 28-erių metų Benas iš Šiaulių už grotų atsidūrė dėl narkotikų platinimo. Kaip teigia jis pats – norėjosi susitvarkyti finansinę situaciją, todėl prireikė greitų ir lengvų pinigų, bet lazda visada turi du galus. Beveik šešerių metų laisvės atėmimo bausmės sulaukęs ir šių metų pradžioje į Šiaulių kalėjimą atvežtas vyras atviras: „Visas tas, sakykime, uždarbis po to išsileido teismams, advokatams.

„Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai nustatė įmones, kurios galėjo nesąžiningai nurodyti mažesnius atlyginimus, nei faktiškai mokėjo savo darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokia praktika ne tik mažina valstybės biudžeto pajamas, bet ir gali tiesiogiai pakenkti žmonėms – sumažinti jų socialines garantijas: pensijas, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas.

Šių metų sausį-liepą dyzelino pardavimams toliau krentant, degalinių tinklai skaičiuoja nuostolius ir yra priversti imtis drastiškų priemonių – uždaryti degalines pasienyje, trumpinti darbuotojų darbo laiką, pranešime skelbia Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA). Jei kitais metais dyzelino akcizas kils, kaip numatyta, 2025-2026 m. bendras akcizo didėjimas sieks 47,5 proc.

Įmonės, prekiaujančios grindų danga ir jos priedais, direktorė, turinti parduotuves Klaipėdoje ir Vilniuje, kaltinama bandžiusi išvengti daugiau nei pusės milijono eurų mokesčių sumokėjimo valstybei. Verslininkė bus teisiama dėl galimo finansinės apskaitos tvarkymo bei neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Prokuratūra Klaipėdos apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vienos įmonės direktorė kaltinama apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir slėpusi mokesčius, galimai padaryta daugiau nei 0,5 mln. eurų žala valstybės biudžetui. Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, grindų danga ir jos priedais prekiaujančios įmonės direktorė, turinti parduotuves Klaipėdoje ir Vilniuje, kaltinama apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino darbų programą rugsėjo 10 d. prasidėsiančiai Seimo rudens sesijai. Vienas svarbiausių parlamentą pasieksiančių klausimų – kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurį žadama pateikti spalio mėnesį. Taip pat bus svarstomi Seime kelią jau besiskinantys įstatymai dėl priemokų už sveikatos paslaugas naikinimo, parlamentą turėtų pasiekti ir įstatymas dėl naujo karinio poligono.

Nuo šiandien prasideda pereinamasis laikotarpis: rinkliavos už stovėjimą nesusimokėjusiems vairuotojams po automobilio valytuvu ir toliau bus paliekami įprasti „geltonieji lapeliai“, tačiau nuo šiol jie gaus ir pranešimą el. paštu. Ateityje „geltonieji lapeliai“ bus visiškai pakeisti skaitmeniniais pranešimais apie nesumokėtą vietinę rinkliavą, apie popierinių pranešimų naikinimą bus informuojama atskirai.

Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą bendrovei „Jungtinės maitinimo pajėgos“, kuri valdė sostinės senamiestyje dirbusį „Wok to Walk“ restoraną, skelbia „Verslo žinios“. Azijietiško maisto restoranas Vilniaus gatvėje veikti pradėjo 2009 m. ir dirbo po Amsterdamo tinklo „Wok to Walk“ franšizės sparnu.  Teismas tenkino „Jungtinių maitinimo pajėgų“ vadovo pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Būsto rinkos aktyvumas neslopsta. Tačiau jei nusprendėte atsisveikinti su nekilnojamuoju turtu (NT), turite žinoti, kad kai kuriais atvejais teks pasidalinti gautais pinigais. Pagausėjus šeimai, norint uždirbti ar tiesiog atsinaujinti, gyventojai nusprendžia parduoti turimą būstą.

Per pirmą šių metų pusmetį daugiausiai mokesčių mokėjo degalinių tinklas „Orlen Lietuva“, skelbia „Verslo žinios“. Sausio-birželio mėnesiais į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaita įmonės pervedė 8,92 mlrd. eurų mokesčių – 8 proc. daugiau nei 2024 m. antrą pusmetį. 100 mln. eurų sumą peržengė 6 įmonės – prekiautojai degalais „Orlen Lietuva“ (198,7 mln. eurų), „Circle K Lietuva“ (170,9 mln. eurų mokesčių) ir „Okseta“ (166,9 mln.

Savininko deklaravimo kodas (SDK), Lietuvoje įvestas prieš ketverius metus, buvo svarbus žingsnis siekiant skaidresnės naudotų automobilių prekybos. Tačiau rinkos ekspertai vieningai sutaria – vien šios priemonės nepakanka. Nors SDK padidino atskaitomybę ir apribojo šešėlinę prekybą, jis nesprendžia esminių problemų: klastojamos ridos, slepiamos avarijos, fiktyvūs sandoriai ir neskaidrūs piniginiai atsiskaitymai vis dar lieka realybe, rašoma pranešime spaudai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prašys Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įvertinti su suimtu verslininku Vilhelmu Germanu susijusios įmonės „Exawatt“ galimus mokesčių pažeidimus.   Įmonė veikė Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) teritorijoje.

Didžiausia mokesčių mokėtoja šalyje jau daugiau nei 10 metų išlieka naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pirmajį pusmetį pervedusi 198,7 mln. eurų – 30,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtas 500 daugiausiai mokesčių sumokėjusių įmonių sąrašas. Įmonė jame pirmauja nuo 2013 metų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad į viešojoje erdvėje keliamą klausimą, ar 200 tūkst. eurų iš savo įmonės „Emus“ pasiskolinęs Gintautas Paluckas tokiu būdu bandė išvengti mokesčių, turi atsakyti specialistai. „Turbūt čia jau reikia ne politikos patarėjo, o gero mokesčių specialisto. Jeigu iš tiesų paskola paimta už 8 proc., tai kiek ten ko galima nuslėpti ir kas iš to, tai nežinau.

Tūkstančiai lietuvių kasdien pervedinėja pinigus, jungiasi prie bankų, „eSveikatos“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar „Sodros“. Tačiau užtenka vos vieno karto, kad visi jūsų pinigai tiesiog dingtų ir atitektų sukčiams. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje žmonės dalijosi skaudžiomis patirtimis, kai tiesiog prisijungę prie valstybinių institucijų tinklapių, kurie, kaip po to išaiškėjo, buvo netikri, prarado savo pinigus. Pvz.

Premjeras Gintautas Paluckas iš jo kontroliuojamos įmonės „Emus“ 200 tūkst. eurų paskolą gavo už 8 proc. metų palūkanas, sako ministro pirmininko atstovas.  „Paskola buvo suteikta su 8 proc. metinėmis palūkanomis. Už 2024 metus deklaruota konsoliduota skola – tai bendra finansinė prievolė, kurią sudaro paskolos likutis ir priskaičiuotos palūkanos. Paskolos grąžinimas vykdomas pagal sutarties nustatytas sąlygas“, – komentare BNS pirmadienį teigė Tadas Vinokuras.

Premjeras Gintautas Paluckas yra gavęs 200 tūkst. eurų paskolą iš savo dalinai valdomos įmonės „Emus“, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Jų surinkti duomenys rodo, kad pirmoji 180 tūkst. eurų paskola ministrui pirmininkui suteikta 2023 m., tačiau praėjusių metų pradžioje ji buvo padidinta iki 200 tūkst. eurų. „Sprendimas skolintis iš „Emus“ buvo priimtas dėl lankstumo, kurį suteikia skolinimosi iš savo įmonės procedūra.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paviešino įvairių įstaigų vadovų turto deklaracijų išrašus. Iš jų galima pamatyti, kiek turto bei lėšų yra sukaupę ir Lietuvos švietimo įstaigoms vadovaujantys asmenys kartu su sutuoktiniais. Sprendžiant iš išrašų, tarp švietimo įstaigų vadovų ar jų šeimų yra ir milijonierių, turinčių prabangaus nekilnojamojo turto, automobilių.

Beveik dvi dešimtys šalies įmonių, kurių pajamos užpernai viršijo 100 mln. eurų, dar nėra pateikusios finansinės ataskaitos už praėjusius metus, nors tai privalėjo padaryti vėliausiai iki gegužės pabaigos, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.  Pirmame aštuntuke – įmonė „Bleiras Logistics“, kurios pardavimo pajamos 2023 metais siekė 431,1 mln. eurų,  „BTL Group“ – 409,7 mln. eurų, „VMG Wood Invest“ – 325,1 mln. eurų, „Transorloja“ – 268,1 mln. eurų, „Nordex Lithuania“ – 186,6 mln.

24 metus Kaune gyvavusi reklamos agentūra „Dizerga“ Užimtumo tarnybai (UŽT) pranešė, kad skelbia bankrotą ir atleidžia 21 darbuotoją. UŽT duomenys rodo, kad reklamos agentūra liepos 16 d. pranešė, kad atleis 21 darbuotoją. Tiesa, bendrovėje iš viso dirbo 27 asmenys. Darbuotojus numatoma atleisti Darbo kodekso 63 str. nurodytomis sąlygomis, t. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.

Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ ir „Laisvės TV“ paskelbus, kad premjeras Gintautas Paluckas galutinai priteistą žalą vadinamojoje „žiurkių byloje“ atlygino tik šių metų liepą, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ragina prezidentą įvertinti, ar Vyriausybės vadovas gali tęsti darbą.

Skandalų epicentre pastaruosius mėnesius figūruojantis premjeras Gintautas Paluckas galutinai priteistą žalą vadinamojoje „žiurkių byloje“ atlygino tik šių metų liepą, skelbiama naujausiame tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrime. Sekmadienio vakarą pasirodžiusioje publikacijoje nurodoma, kad bene trečdalį dar 2012 m. priteistos sumos – apie 4,9 tūkst.

Seime daugėja milijonierių. Jų dabar priskaičiuojama net 13. Turtingiausias tarp valstybės vadovų – praeities verslų skandale įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas su 2 milijonais eurų. Milijonu mažiau turi prezidentas Gitanas Nausėda, o tarp jų įsiterpia Remigijus Žemaitaitis.  Didžiausius turtus susikrovė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – 60 milijonų eurų, kurių apie pusę yra paskolinęs.

Naujoji mokesčių pertvarka Lietuvoje kursto nerimą. Gyventojai ieško būdų, kaip išvengti didesnės mokestinės naštos. Nors pokyčiai įsigalios tik nuo 2026-ųjų, ekspertai įspėja, kad dalis verslių gyventojų jau kraunasi lagaminus arba planuoja veiklą perkelti į užsienį.

Sukčiai iš lietuvių išvilioja didžiules sumas ir dažniausiai jų taikiniu tampa senjorai. Policija primena – perduokite žinią vyresniems giminaičiams, įspėkite apie naudojamas sukčių aferas. Paprastas pokalbis gali padėti apsisaugoti. Saugoti savo artimuosius ir prisėsti su jais pokalbiui socialiniame tinkle „Facebook“ ragino Anykščių policijos rėmėjai – bendruomenės pareigūnai.

Liepos 17 dieną vykusiame Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje komisija svarstė gautą „Redakcijos“ žurnalistų, atlikusių žurnalistinį tyrimą dėl „Nemuno Aušros“ politinės kampanijos finansavimo, raštišką kreipimąsi į VRK, rašoma VRK pranešime. Komisijos nariai aptarė tiek pavasarį pačios VRK atlikto tyrimo, tiek praėjusią savaitę „Redakcijos“ žurnalistų paskelbto žurnalistinio tyrimo metu išryškintus politinės partijos „Nemuno Aušra“  politinės kampanijos finansavimo aspektus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paviešino politikų, valdininkų ir įvairių įstaigų vadovų turto deklaracijų išrašus. Iš jų galima pamatyti, kiek turto ir lėšų yra sukaupę ir Lietuvos gydymo įstaigoms vadovaujantys asmenys kartu su sutuoktiniais. Iš to, kas paviešinta, galima matyti, kad tarp gydymo įstaigų vadovų ar jų šeimų yra ir milijonierių, turinčių prabangaus nekilnojamojo turto ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.