taivanas

Ramiojo vandenyno salų valstybių lyderiai, pirmadienį Palau saloje pradedantys viršūnių susitikimą, spręs tarptautinio narkotikų kontrabandos nusikalstamumo problemas. Visgi šį renginį gali nustelbti regionui svarbius klausimus, pavyzdžiui, klimato kaitą, užgožianti didėjanti įtampa tarp Taivano ir Kinijos.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso Taivano komiteto nariams atsiuntus laišką, kuriame – raginimai Lietuvai toliau ryžtingai remti šią demokratiškai valdomą salą Kinijai nuolat grasinant ją prisijungti, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad palaikymas taivaniečiams išlieka stiprus. „Kiekvienas laiškas, kiekviena informacija – ją reikia imti domėn“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.

Keturi JAV Kongreso nariai parašė laišką Lietuvos vadovams. Laiškas adresuotas Lietuvos premjerui Mindaugui Sinkevičiui, prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui Juozui Olekui, užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui, krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui. Visas JAV Kongreso narių laiškas Lietuvos vadovams Pateikiame į lietuvių kalbą išverstą neredaguotą laišką.

Pasikeitus Vyriausybei, Lietuva atnaujino derybas su Taivaniečių atstovybe dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano. Šios derybos birželį laikinai buvo sustabdytos socialdemokratams keičiant Ministrų kabineto sudėtį. „Ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimas atitinka ilgalaikius Lietuvos užsienio politikos tikslus, todėl Lietuvos pusė ir toliau siekia pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu veiksmų planą.

Nors naujosios Vyriausybės programoje nebeliko nuostatos dėl ryšių su Taivanu, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, kad Lietuva ir toliau sieks plėtoti pragmatišką ekonominį bendradarbiavimą. Tačiau kartu šalies vadovo patarėjas pabrėžia, kad iki šiol iš šių santykių nebuvo sulaukta tiek ekonominės naudos, kiek tikėtasi.

Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programoje nelikus sakinio apie ryšių su Taivanu plėtojimą, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad tikslai bendradarbiauti su sala ekonominiais klausimais išlieka. „Dėl Taivano niekas nesikeičia. Iš tikrųjų Užsienio reikalų ministerija labai intensyviai derina veiksmų planą dėl ekonominio bendradarbiavimo.

Lietuvos ir Kinijos santykių ledai po truputį juda, tačiau greito atlydžio dar nežadama. Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad yra progresas normalizuojant Kinijos ir Lietuvos santykius, bet kartu pripažįsta: santykių su Taivanu ekonominiai lūkesčiai liko neišpildyti.

Naujieji koalicijos partneriai išsikėlė siekį normalizuoti santykius su Kinija. Apie tai pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda, visgi opozicija tokį siekį kritikuoja. Tad, kokie turėtų būti santykiai su Kinija? Apie santykių su Kinija ateitį, galimas rizikas bei diplomatinius iššūkius, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo nariai: socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Derybos su Taivaniečių atstovybe dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano abipusiu susitarimu laikinai sustabdytos. Kaip BNS praėjusią savaitę informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), tai padaryta dėl Lietuvoje vykstančių „vidaus politinės aplinkos pokyčių“. Balandį pati ministerija skelbė, jog veiksmų planas bus baigtas iki gegužės pabaigos, o jį pasirašyti ketinama birželio pradžioje.

Ateinančią savaitę Taivano kariuomenė surengs didelio masto penkių dienų trukmės kovinės parengties pratybas, grįstas scenarijais, pagal kuriuos Kinija vieną iš savo įprastinių kasdienių patruliavimo aplink salą operacijų staiga paverčia tikru puolimu. Apie tai remdamasi Taivano Nacionalinės gynybos ministerija pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kurią cituoja „Ukrinform“. Pratybose, kurios prasidės birželio 22 d. ir tęsis iki birželio 26 d., dalyvaus visi Taivano ginkluotųjų pajėgų daliniai.

Lietuva yra pasiūliusi Kinijai dabartiniame etape atkurti diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu ir šiuo metu laukia Pekino atsakymo, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. „Lietuva pasiūlė, šiek tiek padarė nuolaidą, ir šiuo metu yra laukiama atsakymo iš Kinijos“, – „Žinių radijui“ teigė parlamentaras.

Taivano pakrantės apsauga sekmadienį pranešė, kad jos laivai stojo į priešpriešą su Kinijos laivais, vykdančiais operaciją vandenyse į pietryčius nuo šios demokratinės salos. Kinijos valstybinė žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad ši „teisėsaugos operacija“ buvo atsakas į Japonijos ir Filipinų derybas dėl sienos nustatymo vandenyse į rytus nuo Taivano.

Antradienį per pratybas, imituojančias variklio gedimą, sudužo Taivano mokomasis karinis lėktuvas, abu juo skridę pilotai žuvo, pranešė Gynybos ministerija. Ministerija pranešė, kad lėktuvas „T-34“ sudužo 8:08 val. vietos laiku (00:08 val. Grinvičo laiku) Gangšano karinės bazės, esančios Gaosiongo uostamiestyje pietinėje salos dalyje, kilimo ir tūpimo tako gale. Karinės oro pajėgos sudarė specialiąją grupę, kuri turi išsiaiškinti avarijos priežastis.

Taivano saugumo vadovas šeštadienį pareiškė, kad Kinija dislokavo daugiau nei 100 karinio jūrų laivyno, pakrančių apsaugos ir kitų laivų regiono vandenyse nuo Geltonosios jūros iki Pietų Kinijos jūros ir vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Žinia pasirodė praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu Pekine.

Trumpas Pekine kalbėjo apie verslą, sojas, naftą ir lėktuvus, tačiau tikrasis šio vizito svoris – ne pasirašytuose pažaduose. Po devynerių metų pertraukos Amerikos prezidento kelionė pas Xi Jinpingą parodė, kad pasaulio politinė trauka keičiasi: į Kiniją šiandien važiuoja ne tik sąjungininkai, bet ir konkurentai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Po beveik dešimtmečio pertraukos į Pekiną atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė didžiausius pasaulio konfliktus – nuo karo Ukrainoje iki įtampos Artimuosiuose Rytuose. Visgi svarbiausias klausimas Kinijos lyderio teigimu išliko Taivanas. Apie tai laidoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis.

Iš Pekino sugrįžęs Donaldas Trumpas valstybinį vizitą vadina sėkme ir vardija, kad susitarė Kinijai parduoti 200 „Boeing“ lėktuvų bei didinti amerikietiškos žemės ūkio produkcijos eksportą į Kiniją. Tačiau analitikai skaičiuoja, kad prekybos susitarimų šį kartą buvo mažiau nei po 2017-ųjų D. Trumpo vizito Pekine. Tuo pat metu D. Trumpas užsimena, kad gali stabdyti ginklų pardavimą Taivanui ir sako, kad nenorėtų salos nepriklausomybės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jo numatomas sprendimas dėl tolesnio ginklų pardavimo Taivano salai, į kurią Kinija reiškia pretenzijas, yra veiksminga priemonė daryti spaudimą Pekinui. Jis teigė, kad ginklų sandorio, kurio vertė siekia 14 mlrd. dolerių ir kurį jau patvirtino JAV Kongresas, ateitis kol kas liks neaiški. „Viskas priklauso nuo Kinijos“, – televizijos kanalui „Fox News“ sakė D. Trumpas. „Atvirai kalbant, mums tai labai geras derybų koziris.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Taivaną neskelbti oficialios nepriklausomybės, sala šeštadienį pareiškė esanti nepriklausoma šalis. Taivanas „yra suvereni ir nepriklausoma demokratinė šalis ir nėra pavaldus Kinijos Liaudies Respublikai“, sakoma Taivano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įspėjo savarankišką demokratinį Taivaną nesiekti oficialios nepriklausomybės po to, kai Pekine su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė šį ginčytiną klausimą. Kalbėdamas apie šį kinų prezidentui itin svarbų klausimą, D. Trumpas aiškiai davė suprasti, kad prieštarauja Taivano nepriklausomybės paskelbimui, ir, regis, išreiškė abejonių, kodėl Jungtinės Valstijos turėtų ginti salą, jei ji būtų užpulta. „Aš nesiekiu, kad kas nors taptų nepriklausomas.

Taivano pirmenybėse itin rezultatyvų pasirodymą surengė Edgaras Želionis. Lietuvis žibėjo, bet net ir tai neišgelbėjo Kaohsiungo „Aquas“ (9/26), kurie išvykoje 85:99 (18:23, 27:24, 15:32, 25:20) nusileido Taojuano „Beer Leopards“ (22/12). Starto penkete pasirodęs lietuvis per 42 minutes surinko 33 taškus (10/18 dvitaškių, 2/7 tritaškių, 7/10 baudų metimų), 9 atkovotus, perimtą ir prarastą kamuolį, 2 rezultatyvius perdavimus, bloką, 3 pražangas ir 29 naudingumo balus.

Taivano pirmenybėse itin rezultatyviai sužaidė Edgaras Želionis. Lietuvis žibėjo, nors jo atstovaujami Kaohsiungo „Aquas“ (9/23) namie ir pralaimėjo Taipėjaus „Kings“ (17/15) – 111:112 (32:34, 21:32, 27:21, 31:25). Šeimininkai po ilgosios pertraukos išlipo iš dviženklio deficito, o likus minutei E.Želionio baudų metimai sumažino skirtumą iki minimalaus (111:112). Vis dėlto tris atakas dar spėję surengti „Aquas“ visus kartus metė pro šalį.

Iš Taivano, kur susitiko su aukščiausiais salos politikais, neseniai grįžusi parlamentarė Dovilė Šakalienė sako, kad dėl dabartinės Lietuvos pozicijos neapibrėžtumo šios salos atžvilgiu randasi įtampų, o atstovybės pavadinimo keitimo temos kėlimas kelia nerimą taivaniečiams. Be to, šiame kontekste pas mus esą užmirštami itin tamprūs JAV ir Taivano santykiai.

Premjerei Ingai Ruginienei prieš kelis mėnesius pareiškus, jog ji nemato priežasčių, kodėl, siekiant normalizuoti santykius su Pekinu, negalėtų būti pakeistas Taivaniečių atstovybės pavadinimas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog toks žingsnis būtų galimas. Politiko teigimu, Lietuva pirmiausia turi rūpintis savo interesais. „Jeigu reikia (keisti pavadinimą – ELTA), reiškia, reikia daryti.

Lietuva pateikė veiksmų planą Taivanui dėl galimų jo investicijų šalyje, kurių antplūdžio buvo tikimasi dar atidarius Lietuvoje salos atstovybę, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija kartu su Ekonomikos ministerija dirba, yra parengtas tam tikras veiksmų planas, kuris yra pasiūlytas Taivano pusei.

Taivano didžiausios opozicinės partijos lyderė pirmadienį pareiškė besitikinti susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir nutiesti „tiltą“, kad būtų išspręsti ginčai tarp Kinijos ir demokratinės salos, kurią Pekinas grasina užimti jėga. Komunistinė Kinija niekada nevaldė Taivano, tačiau Pekinas tvirtina, kad savarankiškai valdoma sala, turinti daugiau nei 23 mln. gyventojų, yra jo teritorijos dalis, ir naudoja karinį spaudimą savo suverenitetui įtvirtinti.

Taivano atstovybės klausimas toliau skaldo politikus ir visuomenę. Nauja apklausa rodo, kad 6 iš 10 lietuvių pritartų Vilniuje esančios Taivano atstovybės pavadinimo keitimui į Taipėjaus atstovybę, jei tai padėtų gerinti santykius su Kinija. Tai koziris į rankas socialdemokratams, kurie yra išsikėlę tikslą su Kinija susitaikyti.

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymas neatnešė naudos iš Taipėjaus ir padarė žalos santykiuose su Kinija, sako premjerė Inga Ruginienė. „Pagrindinė klaida buvo padaryta, kuomet mes bėgdami prieš traukinį (...) paskubėjome ir įsteigėme atstovybę tokiu pavadinimu, kurio niekas iki šiol ES neturėjo – taip galutinai nutraukdami bet kokius, net ir dalykinius santykius su Kinija.

Taivano atstovybės klausimas toliau skaldo politikus ir visuomenę. Nauja apklausa rodo, kad 6 iš 10 lietuvių pritartų Vilniuje esančio Taivano atstovybės pavadinimo keitimui į Taipėjaus atstovybę, jei tai padėtų gerinti santykius su Kinija. Tai koziris į rankas socialdemokratams kurie išsikėlę tikslą su Kinija susitaikyti.

Kinija neplanuoja kitais metais įsiveržti į Taivaną, o kontrolę savivaldžioje saloje siekia perimti nenaudodama jėgos, teigiama trečiadienį paskelbtoje metinėje JAV žvalgybos ataskaitoje. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą grasino panaudoti jėgą salos kontrolei perimti, pastaraisiais metais didindamas karinį spaudimą ir rengdamas pratybas aplink salą.

Taivano gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad prie salos pastebėtas staigus Kinijos karinių lėktuvų skaičiaus padidėjimas, nors per pastarąsias dvi savaites tokių skrydžių skaičius buvo smarkiai sumažėjęs, rašo „Politico“. Ministerija pranešė, kad šeštadienį aplink salą užfiksuoti 26 Kinijos kariniai lėktuvai, iš kurių 16 įskrido į šiaurinę, centrinę ir pietvakarių oro gynybos atpažinimo zoną. Taip pat pranešta, kad aplink salą pastebėti septyni karo laivai.

Taivano pirmenybėse nesėkmę patyrė Edgaro Želionio atstovaujamas Kaohsiungo „Aquas“ (8/19) klubas. Lieuvio ekipa išvykoje namie 97:113 (18:33, 22:24, 33:24, 24:32) nusileido Sindžu „Lioneers“ (13/11). Starto penkete pasirodęs E.Želionis per 29 minutes surinko 13 taškų (3/5 dvitaškių, 2/2 tritaškių, 1/3 baudų metimų), 6 atkovotus kamuolius, rezultatyvų perdavimą, 2 klaidas, 2 pražangas ir 14 naudingumo balų. 23 taškus „Aquas“ gretose surinko Hunteris Maldonado (13 atk. kam.

Siekiant didinti Taivano investicijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM) koordinuoja darbą ir rengia konkrečių bendrų projektų sąrašą, kurie galėtų būti įgyvendinti artimiausiu metu. Anot ministro, nuo deklaratyvių lūkesčių tikimasi pereiti prie konkrečių, raštu sutartų įsipareigojimų.  „Šiuo metu mes rengiame (…) projektų, kurių įgyvendinimą mes matytume pačiu artimiausiu laiku, sąrašą.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) pradeda taikyti dirbtinio intelekto (DI) sprendimą ekspertų atrankos procese. Skelbiama, jog įrankis pirmą kartą bus išbandytas LMT administruojamame Lietuvos–Taivano kvietime, prasidėjus ekspertų atrankos etapui. Anot LMT, ekspertų parinkimo procesas yra vienas sudėtingiausių ir jautriausių vertinimo etapų, įprastai trunkantis apie mėnesį ar ilgiau.

Praėjusios Seimo kadencijos metu vykęs politinis suartėjimas tarp Lietuvos ir Taivano žadėjo gausias investicijas į Lietuvą ir potencialų aukštos pridėtinės vertės bei startuolių proveržį, tačiau „Taiwania Capital“ iš Centrinės ir Rytų Europos fondo Lietuvoje padarė tik tris investicijas, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.  Praėjus beveik ketveriems metams nuo „Taiwania Capital“ prisistatymo regione, iš CEE fondo investuota į tris lietuviškus startuolius – „TransferGo“ – 2024 metais 10 ...

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva nuo deklaratyvių lūkesčių pereina prie konkretaus veiksmų plano, kuriuo siekiama sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu.  „Vietoje lūkesčių ir svajonių pereiname prie konkrečių planų pasirengimo ir, taip, dirbame su Taivano puse, siekdami apsibrėžti konkrečius ekonominius projektus, naudas abipuses, kaip galėtume tą bendradarbiavimą paversti didesniais rezultatais“, – Eltai trečiadienį komentavo ministras.

Netylant diskusijoms dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje, jos atstovai tikina esantys pasirengę su Lietuvos Vyriausybe aptarti tolimesnio bendradarbiavimo plėtojimo galimybes. „Taivanas yra įsipareigojęs bendradarbiauti ir plėtoti visapusiškus santykius su Lietuva ekonomikos ir prekybos, technologijų, kultūros, saugumo ir žmonių tarpusavio ryšių srityse“, – teigiama Eltai pateiktame komentare.

Japonijos vyriausybė planuoja dislokuoti raketų „žemė–oras“ vienoje iš savo atokių vakarinių salų netoli Taivano, antradienį nurodė šalies gynybos ministras. Skelbiama, kad šioje vietovėje jos bus dislokuotos iki 2031 metų. Tai pirmas kartas, kai Japonija nurodė konkretų dislokavimo laiką. Japonijos gynybos ministerija 2022 metais paskelbė planą sustiprinti savo oro gynybą minimoje saloje, kurioje jau yra Japonijos karinė bazė.

Prieš daugiau nei ketverius metus Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į šalį pritraukti didelių investicijų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli.

Lietuva bandys taikytis su Kinija, bet kartu ir išlaikyti draugiškus santykius su Taivanu. Tokią žinią pranešė Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pareiškė, kad ant kelių nesiklaupsime ir nesakysime, kad Taivano atstovybės atidarymas buvo klaida. Taip pat sako, kad Taivano pažadai dėl investicijų į Lietuvą iš esmės buvo niekiniai. Nausėda sklaido dvejones ir dėl sankcijų Lukašenkos režimui – anot jo, Europos Sąjungoje jau sutarta, kad sankcijos bus pratęstos dar metams.

Tęsiantis diskusijoms dėl Lietuvos pozicijos Kinijos bei Taivano klausimu, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu jam, kaip diplomatijos vadovui, skirta užduotis Pekino atžvilgiu yra aiški. Tuo metu su Taivanu, pasak K. Budrio, reikia rasti bendrą sutarimą dėl tolimesnio veiksmų plano.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bendradarbiavimo su Taivanu potencialas nebuvo išnaudotas taip, kaip buvo tikėtasi. „Esame suinteresuoti normaliais diplomatiniais santykiais su Kinija, bet tuo pat metu norime išlaikyti ir santykius su Taivanu, nes jie turi didelį potencialą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Daliai šalies politikų raginant neskubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo, premjerė Inga Ruginienė savo pozicijos nekeičia – Vyriausybės vadovė kartoja nematanti priežasčių, kodėl ji negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.  „Skirtingų nuomonių tikrai kiekvienas turime skirtingais klausimais. Kas akivaizdu ir aišku, kad buvo paskubėta, padaryta klaida, tai tą reikia konstatuoti ir tą konstatuoja tikrai daugelis.

Konservatorių Vyriausybės įvardijamas didžiausias žygdarbis dabartinei premjerei Ruginienei atrodo kaip Lietuvos pralaimėjimas. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Lietuva pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje įkurdama taivaniečių, ne Taipėjaus atstovybę, šoko prieš traukinį ir taip susigadino santykius su Kinija. Šiuos viešus Ruginienės pasvarstymus išgirdo ir Kinijos diplomatai, kurie paragino Lietuvą ne tik kalbėti, bet ir imtis veiksmų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė netrukus nuspręsiantis, ar tiekti daugiau ginklų Taivanui. Jis turėjęs „gerą pokalbį“ su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir „gana greitai priimsiąs sprendimą“, sakė D. Trumpas pirmadienį žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. Prieš mažiau nei dvi savaites Xi Jinpingas įspėjo D. Trumpą būti atsargiu Taivano klausimu. D. Trumpas pabrėžė, kad jo santykiai su Kinijos vadovu yra geri.

Siekiant gerinti diplomatinius santykius su Kinija, nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, toks veiksmas, veikiausiai, neduotų realių rezultatų. „Būtų naudingiau, jeigu tie mūsų santykiai su Kinija būtų tokie, kaip ir kitų Europos valstybių. Tikrai neskubėčiau padaryti tų keitimų pavadinimuose, nes tai gali iššaukti dar papildomą reakciją ir kažin, ar duotų kažkokių vaisių“, – penktadienį „Lietuvos ryto TV“ sakė J. Olekas.

Po keletą mėnesių trukusių derybų Taivanas ir Jungtinės Valstijos pasirašė prekybos susitarimą, kurio tikslas – sumažinti muitų barjerus ir plėsti partnerystę aukštųjų technologijų srityje. „Tai naujas Taivano užsienio prekybos etapas“, – penktadienį pasakė Taivano prezidentas Lai Ching-te, pridurdamas, kad susitarimas padės sustiprinti ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą su JAV – pagrindine šios savarankiškos salos sąjungininke.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kritikuoja premjerės poziciją dėl galimo Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo, Kiniją vadina iššūkiu tarptautinei sistemai. „Pati premjerė, matyt, nežino, kur eina. Kartais atrodo, kad ji kažką kalba ir po to kiti reaguoja“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas. Taip jis kalbėjo premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, jog nemato priežasčių, kodėl Taivano atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.

Taivaniečių prezidentas Lai Ching-te paragino Taivaną ir Europą labiau bendradarbiauti gynybos ir dirbtinio intelekto (DI) srityse, demokratinei salai siekiant sustiprinti salos gynybos pajėgumus. Kalbėdamas per savo pirmąjį interviu naujienų agentūrai AFP po to, kai 2024 metų gegužę pradėjo eiti pareigas, Lai Ching-te teigė, kad Taivanas taip pat remia salos puslaidininkių įmones, investuojančias užsienyje, įskaitant Europą.