pekinas

Penktadienį pranešta apie apgadintą aukščiausią Pekino pastatą, o socialiniuose tinkluose plintančiose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti šalia dangoraižio gulinčios nedidelio lėktuvo nuolaužos. Nors vaizdai atitiko vietovę, nepriklausomai patvirtinti jų autentiškumo nebuvo įmanoma, be to, jie buvo greitai pašalinti iš interneto.

Kinija pirmadienį pakartojo esanti atvira dialogui dėl diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuva, tačiau pabrėžia besitikinti, kad Vilnius imsis skubių ir ryžtingų veiksmų taisyti padėtį. „Dabartinių sunkumų esmė yra ta, kad Lietuvos pusė pažeidė „vienos Kinijos“ principą ir nesilaiko politinių įsipareigojimų, prisiimtų bendrame komunikate dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad su Pekinu vyksta pokalbiai dėl diplomatinių santykių atnaujinimo, tačiau konkretūs veiksmai kol kas nėra priimti.  „Šiai dienai kol kas vyksta pokalbiai ir konkretūs veiksmai nėra priimti. Ne paslaptis, kad mūsų Vyriausybės programoje, koalicinėje sutartyje kalbama apie tai, kad normalizuotumėme santykius su Kinija“, – atsakydama į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininko Žygimanto Pavilionio klausimą sakė I. Ruginienė.

Lietuva yra pasiūliusi Kinijai dabartiniame etape atkurti diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu ir šiuo metu laukia Pekino atsakymo, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. „Lietuva pasiūlė, šiek tiek padarė nuolaidą, ir šiuo metu yra laukiama atsakymo iš Kinijos“, – „Žinių radijui“ teigė parlamentaras.

Po beveik dešimtmečio pertraukos į Pekiną atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė didžiausius pasaulio konfliktus – nuo karo Ukrainoje iki įtampos Artimuosiuose Rytuose. Visgi svarbiausias klausimas Kinijos lyderio teigimu išliko Taivanas. Apie tai laidoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis.

Pekinas pirmadienį griežtai sukritikavo ES planą, kuriuo siekiama sustiprinti bloko pramonę, kad ji galėtų atlaikyti aršią Kinijos konkurenciją, ir pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių, jei šis planas bus priimtas.

Pekinas imsis „visų būtinų priemonių“ prieš užsienio šnipinėjimo veiklą, penktadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kai JAV šnipų agentūra paskelbė Kinijos kariškių verbavimo vaizdo įrašą. Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vaizdo įrašas kinų kalba, ketvirtadienį paskelbtas „YouTube“ kanale, regis, buvo skirtas nepatenkintiems karininkams. Jame prašoma informacijos apie Kinijos lyderius ir ginkluotąsias pajėgas.

Pekinas antradienį sakė pareiškęs protestus šalims, pasmerkusioms 20 metų laisvės atėmimo bausmę Honkongo demokratijos rėmėjui magnatui Jimmy Lai, nuteistam pagal nacionalinio saugumo įstatymą. Šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją ir Australiją, pasisakė prieš pirmadienį paskelbtą nuosprendį. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pavadino jį neteisingu ir tragišku.

Likus vos kelioms valandoms iki JAV įvykdyto Venesuelos lyderio Nicolo Maduro sulaikymo, jis fotografams pozavo su aukščiausiu Kinijos pasiuntiniu Lotynų Amerikoje ir negailėjo pagyrų Pekino vadovybei. Kitą dieną Kinija išplatino pareiškimą, kuriame pareikalavo N. Maduro paleisti, o JAV veiksmus Venesueloje pavadino „akivaizdžiu tarptautinės teisės pažeidimu“. Apie Kinijos reakciją į įvykius Venesueloje ir interesus regione „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo dr.

Taivaniečių pakrančių apsaugos tarnyba trečiadienį pranešė, kad Kinijos karo ir pakrančių apsaugos laivai traukiasi iš vandenų aplink Taivaną. Ji pridūrė, kad Pekino karinės pratybos aplink salą, panašu, baigėsi. „Karo laivai ir pakrančių apsaugos laivai atsitraukia, tačiau keli vis dar lieka už 24 jūrmylių (44, 45 km) linijos“, – naujienų agentūrai AFP nurodė Taivano pakrančių apsaugos generalinio direktoriaus pavaduotojas Hsieh Ching-chinas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitikęs su Kinijos lyderiu pareiškė Xi Jinpingui, kad Paryžius ir Pekinas privalo įveikti savo „skirtumus“. „Kartais skirtumų pasitaiko, bet mūsų pareiga juos įveikti vardan bendro gėrio“, – susitikimo metu Xi Jinpingui sakė E. Macronas. Tuo metu Kinijos lyderis paragino Prancūzijos kolegą palaikyti stabilesnius tarpusavio santykius.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį Malaizijoje vyksiančio viršūnių susitikimo metu savo JAV kolegai Pete'ui Hegsethui sakė, kad abi šalys turėtų kurti pasitikėjimą, pranešė Pekinas.

Kinijos muitinė konfiskavo 60 tūkst. žemėlapių, kuriuos vadina problemiškais dėl to, kad juose neva neteisingai pažymėtas Taivanas ir nenurodyta teritorija Pietų Kinijos jūroje, kurią Pekinas laiko savo nuosavybe, pranešė pareigūnai.  Kinija tvirtina, kad savarankiškas Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą, kad jį susigrąžintų.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie naujus aukštus muitus Kinijai, Pekinas pareiškė neketinąs keisti savo sprendimų. Kinija laikosi nuoseklios pozicijos „prekybos ir muitų kare“, sakė Prekybos ministerijos atstovas. „Jei norite kovoti iki galo, mes kovosime iki galo, – kalbėjo jis. – Jei norite derėtis, mūsų durys atviros“. Pekinas kritikavo prieštaringą JAV administracijos elgesį.

Šią savaitę Kinijos premjeras surengs oficialų vizitą Šiaurės Korėjoje, antradienį pranešė Pekinas. Nepaisant kartais įtemptų Kinijos ir Šiaurės Korėjos santykių dėl Pchenjano branduolinės programos, pastaraisiais metais kaimynės palaikė glaudžius santykius, o antradienį Pekinas paskelbė apie aukšto lygio diplomatinius ryšius su uždara branduoline valstybe.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

Pasaulio akys krypsta į Pekiną, kur didžiausio karinio parado Kinijos istorijoje išvakarėse Xi Jinpingas akis į akį susitiko su Vladimiru Putinu. Ką jie sutarė dėl karo Ukrainoje, nežinia. Tačiau aišku viena – Kinija ir toliau maitins V. Putino karo mašiną pinigais. Mat kaimynės sukirto rankomis dėl didžiausio dujotiekio statybų. V. Putinas Pekine susitiko ir su Slovakijos premjeru, kuriam į šuns dienas vėl dėjo Vakarus – kaltino isterija ir dievagojosi, kad Europos pulti nenori.

Po ilgiau kaip parą besitęsiančio lietaus Rumuniją skandina smarkūs potvyniai. Žuvo mažiausiai trys žmonės, gelbėtojai evakavo apie tūkstantį vietos gyventojų. Stiprios liūtys ir potvyniai siaubia ir Aziją.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Potvynio vandens srovė nuplauna viską, kas pasitaiko jos kelyje. Gyventojų automobiliai suniokoti ir užversti įvairiomis nuolaužomis, o namai – apgriauti ir užlieti.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Kinijos ryšiai su Rusija bus „lemiamas veiksnys“ bloko ir Pekino santykiuose. „Tai, kaip Kinija ir toliau daugiau bendraus su (Vladimiru) Putinu, bus lemiamas veiksnys mūsų santykiams ateityje“, – sakė U. von der Leyen, turėdama omenyje Rusijos prezidentą.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is, antradienį surengęs susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pareiškė, kad Kanberos ir Pekino ryšių pagrindas turi būti dialogas. Tai antrasis A. Albanese'io vizitas Kinijoje nuo tada, kai jis eina premjero pareigas.  Šiuo vizitu Australijos premjeras siekia sustiprinti neseniai stabilizuotus prekybos ryšius, nors geopolitinė įtampa išlieka didelė.

 Aukšto rango Kinijos pareigūnas ketvirtadienį apkaltino Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos vadovą „konfrontacijos ir konflikto kurstymu“, kai šis paragino Amerikos sąjungininkes stiprinti savo kariuomenes, kad galėtų pasipriešinti Pekinui.  Praėjusį mėnesį Kinija ir Jungtinės Valstijos pareiškė pasiekusios abipusį supratimą dėl prekybos susitarimo, tai vertinama kaip paliaubos po abiejų šalių paskelbtų tarifų viena kitos prekėms.

Besitęsiančio prekybos konflikto įkarštyje JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Pekino duomenimis, kalbėjosi telefonu su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Tai pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Konkrečios detalės apie pokalbio turinį kol kas nežinomos. Baltieji rūmai pokalbio telefonu kol kas nepatvirtino.

Pekinas trečiadienį pasmerkė naujausias JAV mikroschemų eksporto kontrolės priemones ir žada atsaką į JAV siekį apriboti Kinijos prieigą prie aukštųjų technologijų puslaidininkių ir tiekimo grandinių, informuoja „France24“. „JAV priemonės yra tipiškas vienašališkas bauginimas ir protekcionizmas, itin kenkiantis pasaulinės puslaidininkių pramonės ir tiekimo grandinių stabilumui“, – teigiama Kinijos prekybos ministerijos pranešime.

 Kinija ketvirtadienį perspėjo Kyjivą nedaryti „neatsakingų pastabų“, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja savo piliečius kovoti kare Ukrainoje.

Liko vos kelios dienos – Europos Sąjunga turi apsispręsti, ar tęsti prieš dvejus metus pradėtą bylą prieš Kiniją. Kinijai apribojus prekybą su Lietuva dėl Vilniuje įkurtos Taivano atstovybės, Europos Komisija iškėlė bylą prieš Pekiną, kaltina jį pažeidus tarptautinės prekybos taisykles. Vis dėlto, Briuselio koridoriuose sklinda gandai, kad Europa svarsto šią bylą nutraukti, mat neturi pakankamai įrodymų.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, jog trys kinai, kurie buvo „neteisingai įkalinti“ JAV, sugrąžinti Kinijai. Tuo metu JAV pareigūnai pranešė, jog baigė derybas ir sutarė dėl trijų Kinijoje kalintų amerikiečių grąžinimo namo. Vašingtonas trečiadienį teigė, jog tai paskutiniai kaliniai, kuriuos Valstybės departamentas klasifikavo kaip „neteisėtai sulaikytus“, ir dabar jų sugrįžimas jau užtikrintas.

Kinija trečiadienį išreiškė formalią viltį dėl taikaus sambūvio su Jungtinėmis Valstijomis, kur prie pergalės prezidento rinkimuose priartėjo Donaldas Trumpas. Ankstesnės kadencijos metu D. Trumpas vykdė aršų ekonominį karą su Pekinu. „Ir toliau Kinijos ir JAV santykius (...) tvarkysime remdamiesi abipusės pagarbos, taikaus sambūvio ir abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo principais“, – eilinėje spaudos konferencijoje paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Kinijos prekybos ministerija trečiadienį pareiškė griežtai prieštaraujanti JAV planams uždrausti pardavinėti prijungtąsias transporto priemones su Kinijos ir Rusijos technologijomis, kurios, Vašingtono teigimu, kelia pavojų nacionaliniam saugumui. „JAV praktika neturi jokio faktinio pagrindo, pažeidžia rinkos ekonomikos ir sąžiningos konkurencijos principus ir yra tipiškas protekcionistinis veiksmas“, – sakė kinų ministerijos atstovas.

Filipinai pirmadienį primygtinai tvirtino, kad neatsisakė ginčijamo Pietų Kinijos jūros rifo, praėjus dviem dienoms po to, kai po kelis mėnesius trukusios priešpriešos su Kinija atitraukė ten stovėjusį laivą.

Kinijos valstybinė saugumo agentūra trečiadienį perspėjo studentus, turinčius prieigą prie konfidencialios informacijos, neįsimylėti „gražių vyrų“ ar „gražių moterų“, galinčių sugundyti juos šnipinėti užsienio valstybėms. Pekino valstybės saugumo ministerija nuo pernai, kai atidarė „WeChat“ paskyrą, reklamuoja teiginius, kad užsienio šnipai stengiasi suvilioti lojalius kinus išduoti savo šalį – dažnai baisiais ir neįprastais būdais.

Taivanas paragino savo piliečius vengti kelionių į Kiniją ir pusiau autonomines Kinijos teritorijas Honkongą ir Makao po to, kai Pekinas pagrasino susidoroti su savarankiškosios salos nepriklausomybės šalininkais. Žemyninės dalies reikalų tarybos atstovas spaudai ir vadovo pavaduotojas Liang Wen-chiehas paskelbė tokias gaires ketvirtadienį spaudos konferencijoje.

Kremlius ne kartą naudojo seną strategiją – pasinaudojo olimpinėmis paliaubomis tam, kad pradėtų karus. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žino, kad geriausias laikas pulti yra tuo metu, kai visi stebi žaidynes, nes sporto renginio metu bus sunku transliuoti žinias, kurios nėra susijusios su sportu.

Kinija trečiadienį užsipuolė Jungtines Valstijas, Vašingtono vyriausiajam diplomatui Antony Blinkenui pažadėjus, kad JAV niekada nepamirš prieš 35 metus įvykdyto susidorojimo Tiananmeno aikštėje. „JAV šiuo žingsniu rimtai kišasi į Kinijos vidaus reikalus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. „Kinija yra labai nepatenkinta ir griežtai tam prieštarauja“, – pridūrė ji.

Pekine viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas trečiadienį paragino Kiniją dalyvauti šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, pranešė Kyjivo ministerija.  „Ukrainos pusė išreiškė viltį, kad Kinijos dalyvavimas renginyje bus gera proga praktiškai prisidėti siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – nurodė ministerija, pranešdama apie užsienio reikalų viceministro Andrijaus Sybihos vizitą.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad nuo tada, kai Pekinas pradėjo dviejų dienų karines pratybas, aplink salą aptiko 49 Kinijos karinius lėktuvus.  Kinija apie karines pratybas paskelbė po to, kai naujasis Taivano lyderis pažadėjo ginti salos demokratiją. „Šiandien nuo 7 val. 20 min. vietos (2 val. 20 min. Lietuvos) laiku ministerija aptiko 49 Kinijos orlaivius, iš kurių 35 kirto vidurio liniją“, – sakoma pranešime.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Kinijoje abi šalys pristato kaip taikos pastangų koordinavimą, nors Pekinas ir Maskva iš tikrųjų ruošia konfrontaciją prieš Vakarus.  Taip rašo britų leidinys „The Telegraph“, analizuodamas pirmuosius V. Putino ir Xi Jinpingo pareiškimus. „Prieš derybas už uždarų durų abu vadovai komentaruose prieš kameras kalbėjo apie stabilumą pasaulyje ir konfliktų, kaip antai karo Ukrainoje, sprendimą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį atskrido į Pekiną derybų su Kinijos aukščiausio rango pareigūnais, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Kinija nėra paskelbusi planų A. Blinkenui susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, tačiau per praėjusį JAV valstybės sekretoriaus vizitą birželio mėnesį apie tokį susitikimą buvo paskelbta paskutinę minutę.

Pekino prekybos ministras kaip nepagrįstus atmetė JAV nuogąstavimus, kad pigaus Kinijos eksporto antplūdis kelia pavojų pasaulio rinkoms, ir tai pareiškė tuo metu, kai Vašingtono iždo vadovė pirmadienį užbaiginėjo savo vizitą, iš dalies skirtą išspręsti šį klausimą. Iždo sekretorės Janet Yellen vizito metu Kinijos pareigūnai pažymėjo, kad abiejų šalių ryšiai yra stabilesni, o abi pusės susitarė atverti kanalus tolimesniems pokalbiams apie perteklinių pramonės pajėgumų klausimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį per derybas Pekine dėl įvairių klausimų, įskaitant itin svarbią puslaidininkių pramonę, Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte pasakė, kad Kinijos technologijų pažanga nesustabdoma.

Kinijos šiaurėje esančiame restorane trečiadienį, kaip įtariama, įvykus galingam dujų sprogimui žuvo du žmonės, dar 26 buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Pastatams padaryta didelė žala. Sprogimas įvyko prieš pat 8 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku Sanhės gyvenamajame rajone, Hebėjaus provincijoje, mažiau nei už 50 km į rytus nuo Pekino, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad sumažinęs ekonominį spaudimą Pekinas prieš Vilnių pradėjo diplomatinę prievartą.  Šią problemą jis žadėjo iškelti per šiuo metu Briuselyje vykstantį neformalų Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą. „Šiandien per mūsų susitikimą turėsiu galimybę iškelti dar vieną klausimą – naują Kinijos prievartos prieš Lietuvą puslapį.

Kinijos gamyklų aktyvumas sausį traukėsi ketvirtą mėnesį iš eilės, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, Pekinui stengiantis rasti būdų paskatinti savo vangią ekonomiką. Pasak Kinijos Nacionalinio statistikos biuro, pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) – svarbus gamyklų našumo rodiklis – sausį sudarė 49,2 punkto. Tai kiek didesnis įvertis, palyginti su 49 punktais gruodį, tačiau jis vis vien nesiekia 50 punktų ribos, kuri skiria ekspansiją nuo traukimosi.

Prezidentūra teigia, kad Kinijos sprendimas sustabdyti vizų išdavimą Lietuvos piliečiams yra atsakomoji Pekino priemonė. „Kinija yra gana nuosekli savo veiksmuose ir kai kažkoks nutarimas jai nepatinka, tai ji imasi priemonių. Galima sakyti, kad čia yra atsakomoji priemonė. Užsienio reikalų ministerija turbūt užklaus Kinijos diplomatų.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi šią savaitę Tailande vyksiančiose derybose su Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo patarėju Jake'u Sullivanu aptars Taivano klausimą, penktadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.

Taivaniečiams išsirinkus Kinijai nepatinkantį prezidentą Pekinas iš karto ėmė demonstruoti karines pratybas jūroje ir pareiškė, kad naujasis prezidentas nesustabdys Taivano prijungimo prie Kinijos. Tiesa, rinkimai Taivane parodė ir tai, kad maždaug 60 proc. rinkėjų norėtų santūresnių santykių su Kinija. Anot ekspertų, Pekinui tai gali būti ženklas, kad grasinimai veikia, tad ateityje žvanginimo ginklais aplink Taivaną galima tikėtis dar daugiau.

Taivanas sekmadienį pareiškė, kad Kinija turi „susitaikyti su realybe“ ir gerbti jo rinkimų rezultatus, kai nepaisydami Pekino perspėjimų šios salos rinkėjai prezidentu pasirinko už nepriklausomybę pasisakantį kandidatą Lai Ching-te.  Rinkėjai ignoravo Pekino pakartotinius raginimus nebalsuoti už Lai Ching-te, taip užtikrindami pergalę žmogui, kurį Kinijos valdančioji Komunistų partija laiko pavojingu separatistu.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui netikėtai prakalbus apie pokalbius dėl santykių normalizavimo su Kinija, valdantieji bandė įtikinėti, kad Lietuvos užsienio politikoje neįvyko joks posūkis, bet ekspertai Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir Konstantinas Andrijauskas situaciją mato kiek kitaip.

Neįprastai šaltas ir snieguotas gruodžio vidurys fiksuojamas Šiaurės Kinijoje ir sostinėje Pekine. Atšauktos pamokos mokyklose, sustojo traukiniai, žmonės raginami dirbti iš namų. Apsnigtame Kinijos sostinės Pekino zoologijos sode panda griebia bambuko šakas. Rodos, dėl atėjusių šalčių ir gausaus sniego panda neliūdi. Ir toliau žaidžia ne tik su bambuko šakomis.  Žiemą Pekine džiaugsmingai pasitinka ir azijiniai juodieji lokiai.

Pekino vadovybė šią savaitę svarbiame susitikime pripažino, kad Kinija susiduria su savo ekonomikos – antros pagal dydį pasaulyje – gaivinimo sunkumais ir iššūkiais, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.