investicijos

Mhitarjanų šeimos valdomas vienas didžiausių Latvijos paukštynų „Balticovo“ svarsto investuoti apie 180 mln. eurų į paukštininkystę ir biometano jėgainę Vilkaviškio rajone, tačiau vieta investicijai gali būti pasirinkta ir ne Lietuvoje, jei įmonė negaus valstybės palaikymo.

Karų ir nenuspėjamos politikos purtoma pasaulio ekonomika, šokdinanti akcijų biržas, verčia ir lietuvius atidžiau svarstyti, kur investuoti pinigus. Pasak ekonomistų, tautiečių investicijos vis dažniau neapsiriboja nekilnojamuoju turtu, akcijomis ir fondais. Esą dalį pinigų lietuviai kartais renkasi investuoti į deimantus, juvelyrinius dirbinius ir meno kūrinius, taip investavimą derindami su malonumu – puoštis, kolekcionuoti ar turėti išskirtinį daiktą.

Maisto užsakymo platformą kuriantis lietuvių startuolis „Ordero“ pritraukė 150 tūkst. eurų investiciją rizikos kapitalo fondų „FIRSTPICK“ ir „Lost Astronaut“. Bendrovės teigimu, per artimiausius 12 mėnesių tikimasi dirbti su daugiau nei 100 partnerių Lenkijoje, todėl gautos lėšos skirtos produkto plėtrai. Anot „FIRSTPICK“ ir „Lost Astronaut“, sprendimą investuoti lėmė ne tik pasiekti verslo rezultatai, bet ir startuolio įkūrėjų požiūris į klientus, produktą bei darbo principai.

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skirs 400 tūkst. eurų investicijų grupiniam Lietuvos įmonių ir jų produkcijos pristatymui užsienyje vyksiančiose tarptautinėse parodose bei grupiniam išvykstamųjų ir atvykstamųjų verslo misijų organizavimui. „Šiomis investicijomis skatinsime Lietuvos įmones greičiau įsitvirtinti užsienio rinkose, pristatyti inovatyvius ir paklausius produktus bei užmegzti naujus verslo ryšius.

Finansų ministerija ketina siūlyti keisti lengvatas gyventojų pajamoms iš investicijų, įskaitant ir kai kurių panaikinimą. Viceministras Lukas Jakubonis sako, kad dalis lengvatų nedera tarpusavyje, todėl būtina jas peržiūrėti. Jo teigimu, prioritetą reikėtų teikti investicinei sąskaitai, kurią taip pat bus siūloma tobulinti.

Alternatyvaus turto valdytojos „INVL Asset Management“ į atsinaujinančios energetikos projektus investuojančio fondo įmonė per viešą obligacijų platinimą pritraukė 12 mln. eurų už 9 proc. palūkanas. „INVL Renewable Energy Fund I“ įmonės „Refi Blue“ obligacijų platinimo metu paklausa viršijo 10 mln.

Daugiau nei pusė milijono žmonių per pirmąjį metų ketvirtį nutarė palikti antrąją pensijų pakopą. Paaiškėjo, kad gyventojai atsiėmė beveik 3 mlrd. eurų. Pirminiai duomenys rodo, kad didžioji dalis lėšų liko sąskaitose, o dalis buvo išgryninta, tačiau kai kurie skaičiai nustebino net ekspertus. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis. Daugiau nei 2 mlrd.

Europos augimo investuotojo „Sprints“ labdaros fondas „Sprints Foundation“ skyrė 1 mln. eurų paramą Lietuvos tiriamosios žurnalistikos paramos ir labdaros fondui, finansuojančiam tiriamosios žurnalistikos apdovanojimą „Pamatai“.  Šiuo metu Lietuvos tiriamosios žurnalistikos fondo kapitalas siekia 4,1 mln. eurų. Prie fondo jau yra prisidėję 105 fiziniai asmenys ir 12 juridinių organizacijų.

 Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 25-oje vietoje tarp visų Europos šalių – dviem pozicijomis aukščiau nei 2024-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. TUI projektų pernai Europoje sumažėjo 7 proc., tačiau Lietuvoje jų skaičius augo 15 proc. iki 30, antradienį pranešė EY. Tuo metu 26-tą vietą pernai užėmusi Latvija pritraukė 28 projektus, Estija su 37 vieta – septynis.

Siekiant mažinti skurdą Lietuvoje, reikia skatinti investicijas regionuose, kur nedarbas yra didžiausias šalyje, sako asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas. „Iš tikrųjų regionuose yra problema, kad trūksta darbo vietų, todėl reikia skatinti pritraukti investicijas ten, kur yra didesnis nedarbas“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Šilinskas.

Įrangos nuomos bendrovių Baltijos šalyse „Storent Holding“ grupė praėjusiais metais augino pajamas 35 proc.  – iki 63,8 mln. eurų, o grupės grynasis pelnas sudarė 1,6 mln. eurų. Tuo metu pakoreguota „pro forma“ EBITDA pernai augo 87 proc. ir siekė 24,9 mln. eurų „Storent Europe“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Andris Pavlovs teigė, kad gerus finansinius rezultatus lėmė ne tik žengimas į JAV rinką, bet ir nuolatinės investicijos į nuomojamos įrangos parką.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo antros pakopos pensijų reformos įsigaliojimo prie kaupimo iš viso prisijungė 14 tūkst. žmonių – į pensijų fondus sugrįžo dalis kaupusiųjų anksčiau, taip pat sudaryta naujų sutarčių. Per tris pirmuosius pensijų reformos mėnesius prie kaupimo prisijungė 2,3 tūkst. dalyvių, o per balandį po sutarties nutraukimo kaupti sugrįžo dar 11,7 tūkst. gyventojų.

Duonos, užkandžių bei šaldytos produkcijos gamintoja „Mantinga Group“ per kelerius metus ketina pastatyti naują atvėsintų maisto produktų gamyklą Marijampolėje. Skaičiuojama, kad investicijos gali siekti apie 30 mln. eurų. Naujoje gamykloje bus gaminami sumuštiniai – trikampiai, submarinai ir kiti, BNS pranešė įmonė. „Šiuo metu ši produkcija gaminama vienoje iš esamų gamyklų Marijampolėje, tačiau paklausa kasmet auga – vien pernai sumuštinių kategorijoje pasiekėme apie 30 mln.

Elektroninių paslaugų daugėja, bet kartu daugėja ir apgavysčių būdų. Pasak psichoterapeuto, žmonės kartais net žinodami rizikas, vis tiek pakliūva į sukčių pinkles, nes šie taikosi į jų emocijas ir godumą. Apie tai laidoje pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Kaip sukčiai apgauna žmones? Elektroninių paslaugų kiekis labai išsiplėtė, žmonės apsiperka, investuoja elektroniniu būdu.

Per pirmuosius mėnesius II pakopos pensijų lėšas atsiėmė daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų. Gitanas Nausėda svarsto galimybę visiškai atsisakyti pensijų anuitetų ir taip paskatinti kaupiančiuosius pasilikti kaupimo sistemoje.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė pasiūlymų paketą, skirtą stiprinti Lietuvos startuolių ekosistemą ir skatinti investicijas į ankstyvosios stadijos inovatyvius verslus. Antradienį pristatytame politikos dokumente „Kad investicijos augintų ateitį“ siūloma investicinę sąskaitą taikyti ir investicijoms į startuolius, įvesti tikslines mokestines lengvatas bei mažinti teisinį neapibrėžtumą investuotojams.

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių paslaugų įmonė „Revolut“ klientams Lietuvoje nebeteiks investavimo į fizinius tauriuosius metalus – auksą, sidabrą, platiną – paslaugų. Portalo skaitytojos laiške iš „Revolut“ teigiama, jog bankas nuo birželio 22 d. nutraukia šių žaliavų prekybą Lietuvoje.

Pilni prekybos centrai, rekordiniai elektroninės prekybos srautai ir stringančios siuntų tarnybos rodo viena – pasak ekspertų, tokį spontanišką išlaidavimą dažnai lemia ne tik pagundos, bet ir finansinio planavimo stoka. Apie tai laidoje kalbėjo investuotojas Ilja Laursas. Kiek skaitau – prekybos centrai pilni, elektroninė prekyba, siuntų išvežiojimas „lūžta“. Kaip žmonės nori, taip elgiasi su pinigais, čia niekas jiems neįsakinės.

Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebimas įdomus reiškinys: geopolitinių įtampų ir karo kaimynystėje išgąsdinti lietuviai ėmė masiškai dairytis antrojo arba tiesiog atostogų būsto užsienyje. Oficialiais Ispanijos registrų duomenimis, Lietuvos gyventojai vien šioje šalyje ir tik per paskutinį 2025 m. ketvirtį nupirko 241 būstą, o nemaža dalis tautiečių žvalgosi ir į Graikiją ar Italiją.

Nors apie žaliąją energetiką kalbama vis garsiau, ekspertai pabrėžia, kad perėjimas prie jos nebus greitas. Ekonomistas tikina, kad investicijos į šią sritį turėtų spartėti, tačiau priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakyti artimiausiu metu nepavyks. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir "Citadele banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams atsiimti sukauptas lėšas, tūkstančiai lietuvių jau pasinaudojo naujomis galimybėmis. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė mano, jog turėtume gerbti žmonių teisę valdyti savo pinigus, ekspertai sako, jog tai gali sukelti rimtų problemų ateityje.

Liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, jau per pirmąjį pasitraukimo etapą iš jos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių. Tai yra šiek tiek daugiau, nei anksčiau prognozavo Lietuvos bankas. Nors gyventojai džiaugiasi atgavę pinigus, ekspertai abejoja, ar jie bus panaudoti apdairiai ir investuojami į ateitį.

Investavimo tendencijos kinta nuolat: jei anksčiau Lietuvos gyventojai jautė kone besąlyginę meilę investavimui į nekilnojamąjį turtą, dabar dažnas investuoja kur kas plačiau. Investavimui populiarėjant, deja, atsiranda ir daugiau erdvės finansiniams sukčiams. Kita vertus, stiprėjant gyventojų finansinio raštingumo žinioms, stiprėja ir jų atsparumas apgaulėms. Jau šį mėnesį dalies gyventojų sąskaitas pasiekė lėšos, gautos nutraukus kaupimą II pensijų pakopoje.

Investicijų valdymo įmonės „I Asset Management“ fondas Italijos sostinėje Romoje įsigijo istorinį viešbučio pastatą, į kurį bendrai ketina investuoti 90 mln. eurų, rašo portalas „Verslo žinios“.  Skelbiama, kad fondas „IAM Rome Prime Real Estate Development Fund“ Romos centre, Ludovisi rajone, įsigijo viešbučio „Teatro delle Arti“ pastatą.

Nors vis dažniau kalbama, kad verslo aplinka Lietuvoje pastaruoju metu prastėja, ekonomistai ragina nepanikuoti. Dalies ekspertų vertinimų, problemos realios – darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o mokestiniai sprendimai esą ne visada skatina investicijas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Investuojančių gyventojų skaičius Lietuvoje auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Per metus investuojančių banko klientų skaičius padidėjo bene 50 proc. ir pasiekė 137 tūkst., o jų valdomas turtas padidėjo nuo 1,13 mlrd. iki 1,48 mlrd. eurų.  „Matome vis ryškesnius pokyčius finansų valdymo kultūroje. Per penkerius metus net 5,5 karto išaugęs investuojančių banko klientų skaičius rodo, kad investavimas Lietuvoje iš nišinės veiklos vis labiau tampa įpročiu.

Specializuotam paskolų ir indėlių bankui „Fjord Bank“ Lietuvos bankas (LB) leido padidinti įstatinį kapitalą 210 tūkst. eurų iki 3,263 mln. eurų. Sprendimą dėl kapitalo didinimo įmonės akcininkai priėmė sausio 22 dieną susirinkime, penktadienį pranešė LB.

Vilniuje policija toliau ieško vyro, trečiadienio vakarą įsiveržusio į Pašilaičiuose esantį „Artea“ banko skyrių – įtariamasis kol kas nesulaikytas. Per incidentą jis panaudojo ašarines dujas, tačiau banko darbuotoja spėjo paspausti pavojaus mygtuką ir užpuolikas pabėgo.

Fondų valdymo bendrovė „Firstpick“ ketvirtadienį paskelbė apie naują 25 mln. eurų rizikos kapitalo fondą, skirtą ankstyvosios stadijos startuoliams. Į naująjį fondą 9,3 mln. eurų investuoja nacionalinis plėtros bankas „Ilte“ – pasirašyta pasirašyta sutartis, pagal kurią „Firstpick“ valdys valstybės lėšas per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) priemonę „Akceleratorius 3“. Į fondą taip pat investavo verslo angelai bei įmonių „Tesonet“, „Oberlo“ ir „Kilo Health“ įkūrėjai.

„Investuok Lietuvoje“ iki 2030 metų ketina pritraukti 2 mlrd. eurų  kapitalo – 81 proc. daugiau nei per pastaruosius penkerius metus, tačiau investicijos sukurs beveik perpus mažiau darbo vietų, interviu „Verslo žinioms“ sakė įstaigos vadovas Elijus Čivilis.  „Per pastaruosius penkerius metus pritraukėme apie 1,1 mlrd. eur grynojo kapitalo. Todėl per kitą strateginį periodą keliame aukštesnę kartelę – siekiame apie 3,5 mlrd. eurų bendros investicijų vertės. Iš jų apie 2 mlrd.

Nelygybė visose Europos Sąjungos (ES) šalyse yra akivaizdi – kai kurių šalių gyventojai yra daug turtingesni už kitų. Duomenys rodo, kad lietuviai patenka tarp mažiausiai turto turinčių ES gyventojų. Visgi ekonomistai ramina, tokią situaciją lemia istorinės aplinkybės, o kai kurie duomenys rodo, kad situacija ne tokia jau bloga. Kad būtų galima palyginti turtinę gyventojų padėtį skirtingose šalyse, skaičiuojama disponuojamo turto vertė, tenkanti vienam suaugusiam asmeniui.

Nuolat auganti Lietuvos startuolių rinka tampa vis konkurencingesne ne tik Vidurio ir Rytų Europos regione, bet ir tarptautiniu mastu. Lietuva jau yra išauginusi 5 įmones „vienaragius“ – paskutinysis, „Cast.ai“, prie jų prisijungė šių metų sausį. Tad kyla klausimas, kurios įmonės galėtų prisijungti prie šios kompanijos. Lietuvos startuolių rinkoje jau „užaugo“ net 5 vienaragiais vadinamos įmonės.

Lietuvių įkurtas kibernetinio saugumo ir atitikties sprendimų startuolis „Copla“ pritraukė dar 6 mln. eurų investiciją, o pagrindiniu bendrovės investuotoju tapo Lietuvos rizikos kapitalo įmonė „Iron Wolf Capital“, pranešė startuolis. Finansavimą startuolis skirs įmonės ir jos produktų plėtrai bei specialistų pritraukimui. „Reguliavimas tampa griežtesnis, tačiau didžioji dalis atitikties vis dar įstringa skaičiuoklėse.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) žada valstybės paskatas ne tik užsienio, bet ir vietiniams investuotojams, kurie rinksis Lietuvą, sako viceministras Waldemaras Urbanas. Anot jo, valdžia šiuo metu su Europos Komisija (EK) derina naujas priemones investicijoms skatinti. „Ne tik Lietuva susiduria su investicijų problema, tas pats visoje Europoje.

Amsterdame įsikūręs lietuvio vadovaujamas Europos gynybos technologijų startuolis „Onodrim Industries“ pritraukė 40 mln. eurų investiciją, pranešė bendrovė. Lėšos bus skirtos produktų kūrimo ir gamybos pajėgumų plėtrai bei specialistų pritraukimui.

Alytiškė šokių mokytoja Julija Ambrasienė dar visai neseniai apie investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT) kalbėjo kaip apie tolimą svajonę. Šiandien ji jau turi kelis nuomojamus objektus, vieną atnaujino ir pardavė, o savo investavimo kelią ji atvirai dokumentuoja socialiniuose tinkluose.

Didinant Lietuvos regionų konkurencingumą ir investicinę aplinką, aukštos pridėtinės vertės tiesioginių užsienio investicijų paieškai ir pritraukimui į Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną skiriama 3 mln. eurų, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Kaip teigė ministras Edvinas Grikšas, tam, kad iki 2030 metų kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę, svarbu  investuoti į regionų ekonomiką.

Lietuvoje vis dar vyrauja nuomonė, kad patikimiausias yra investuoti į nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau gyventojų atsigręžia į alternatyvias investavimo formas. Viena iš jų – monetų ir banknotų kolekcionavimas, kuris gali atnešti ir tūkstančius eurų siekiančią grąžą. Specialistai pažymi, kad priklausomai nuo monetos ar banknoto būklės ir kitų parametrų, jų kaina gali siekti net kelis tūkstančius eurų.

Beveik trečdalis (33 proc.) lietuvių investicijas į fondus ar akcijas laiko patogiausiu būdu kaupti santaupas, kai tuo metu taip mano tik 10 proc. latvių ir 14 proc. estų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos rezultatai rodo, kad antroje vietoje tarp įvardijamų taupymo būdų Lietuvoje yra taupomoji sąskaita – ją nurodė 24 proc. apklaustųjų. Trečias populiariausias šalies gyventojų pasirinkimas – namuose laikomi grynieji pinigai (18 proc.

Pernai sumažėjo pritrauktų užsienio investicijų skaičius Lietuvoje. Palyginti su 2024-aisiais šis skaičius krito ketvirtadaliu, traukėsi ir bendra investicijų vertė, ir planuojamų darbo vietų skaičius. „Investuok Lietuvoje“ aiškina, kad trumpo laikotarpio smukimas nėra signalas apie tai, kad Lietuva praranda investicijas. Tuo metu verslas įspėja, kad politikai turi susirūpinti savo sprendimų padariniais investicinei aplinkai.

Skaitmeninio skolinimo įmonė „SME Finance“, valdanti prekės ženklą „smeGo“, su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis smulkiam ir vidutiniams verslui Baltijos šalyse skolins beveik 49 mln. eurų, pranešė įmonė. „Matome, kad Baltijos šalių verslams dažnai trūksta ne idėjų, o kapitalo.

Uždarojo tipo investicinė bendrovė „INVL Technology“ akcininkams siūlo pratęsti bendrovės veiklą dvejiems metams.  Dabar jos veikla numatyta iki šių metų liepos 14 dienos su galimybe šį terminą pratęsti dvejiems metams.

Bankrutuojant žinomo verslininko Tautvydo Misiūno šeimos – prekės ženklo DAO valdytojos – investicijų įmonei „Stabilus srautas“, į ją milijonus investavę šalies verslininkai teigia, kad bendrovės vadovas, jo sūnus Vykintas Misiūnas tyčia blogino įmonės turtinę padėtį pusvelčiui perleisdamas visą pelningiausią turtą su jo šeima ir jos partneriais susijusioms bendrovėms.

Lietuvoje pernai gerokai sumažėjus tiesioginių užsienio investicijų „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, jog tai dar nereiškia, kad realios investicijos krenta – anot jo, projektai stambėja ir sukuria tokį efektą. Ekonomikos ir inovacijų ministras rezultatus taip pat vertina gerai.  „2024-aisiais buvo didžiulis „Rheinmetall“ projektas, kuris ir sukūrė tą esminį skirtumą. Kausimas, kas čia atsitiko, (...) ar čia dabar tos investicijos krito. Tai nėra diagnozė, kad investicijos yra kritusios.

Praėjusiųjų metų investicijų į ilgalaikį turtą Lietuvoje suma siekia 196 mln. eurų, skaičiuoja investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Jos duomenimis, per praėjusius metus šalyje patvirtintas 31 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektas, visi jie sukurs 2,14 tūkst. naujų darbo vietų.

2026 m. kaupiantys pensijai antroje pakopoje atsiduria kryžkelėje – kaupti toliau ar palikti kaupimą. Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų. Kokios esminės atsiėmimo sąlygos ir galimybės? Ką reikia žinoti gyventojams? „Žinių radijo“ laidoje diskutavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, „Artea Asset Managment“ vadovas Vaidotas Rūkas, VU ekonomistas prof.

Kitąmet Lietuva svajoja apie investicijų lietų elektronikoje ir kelionėse, bet realybė kandžioja: tiesioginės užsienio investicijos subliūkšo 16 kartų, NT rinka klumpa, o patys didžiausi investuotojai ramiau skolinasi Lietuvai nei JAV – ar sugebėsime neprisidirbti patys sau didesnių bėdų nei karas ar geopolitika? Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.

Naujasis TV3 projektas „Moksleivių vienaragių paieška“ – laida, kurioje šalies jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų sieks laimėti MVP titulą ir mėgins pelnyti šauniausios jaunimo verslo idėjos vardą. Projekte jaunųjų verslininkų idėjas vertins net penki skirtingų verslo sričių atstovai ir mentoriai, o vedėjo amplua užims TV3 projekto „Rykliai“ verslininkas Tadas Burgaila.

TV3 laidoje „Rykliai. Lietuva“ Jonė Ambrasaitė ir Diana Ustinovaitė atėjo pasiruošusios – kvėpavo, juokavo ir buvo nusiteikusios kovingai. Tačiau jų pristatyta personalizuota gastronomijos rekomendacijų platforma „Camin“ greitai tapo ne investiciniu pasiūlymu, o gyva diskusija apie tai, kur baigiasi hobis ir prasideda verslas.