Ignas Kalpokas

Viešojoje erdvėje po kaulelį narstoma 2015 metais premjero Mindaugo Sinkevičiaus parašyta daktaro disertacija. Vieni kaltina politiką nesąžiningumu, kiti – universitetą, kaip jis galėjo praleisti tokį darbą. Komunikacijos ekspertas ir akademikas įvardijo, kas labiausiai krenta į akis ir ką dėl to turėtų daryti pats M. Sinkevičius.

Lietuvos politikos pasaulyje – tikrai nenuobodu. Tęsiantis teismams dėl galimos korupcijos Augalininkystės tarnyboje, buvęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis toliau turės segėti apykoję. Naujasis premjeras Mindaugas Sinkevičius turi apsiginti nuo kritikos strėlių dėl galimai plagijuotos disertacijos. O Lietuvos apeliacinis teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto šiurkštaus menkinimo, padidino jam skirtą baudą iki 10 tūkst.

Pasirodžius informacijai, kad šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas mano, kad K. Budrys skaičiuoja paskutines dienas ministro pozicijoje.

Paviešinus, kad Širvintų merės Živilės Pinskuvienės mama vos už 84 tūkst. eurų įsigijo butą iš verslininko, kurio įmonė laimėjo visus viešuosius pirkimus dėl Širvintų rajono gatvių apšvietimo, paaiškėjo, kad už tokią sumą nusipirkti buto Palangoje – neįmanoma.

Praėjusį penktadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro Gintauto Palucko teisinės neliečiamybės naikinimo. Pats G. Paluckas sako neketinantis trauktis iš parlamento ir atsisakyti mandato. Apie tai diskutavo politologai Matas Baltrukevičius ir Ignas Kalpokas. Areštuotas Gintauto Palucko nekilnojamas turtas Pereikime prie naujausio aktualijų.

Po įtempto premjerės Inga Ruginienė interviu viešojoje erdvėje užvirė diskusijos – jos atsakymai ir įtempta pokalbio atmosfera sulaukė gausybės reakcijų. Socialiniuose tinkluose netrūko kritikos, o dalis žiūrovų svarstė, ar premjerė yra pakankamai kompetentinga. Apie tai diskutavo politologai Matas Baltrukevičius ir Ignas Kalpokas. Kiek tai yra žurnalistika? Pradėkime nuo žymiojo Rimos Urbonaitės ir Ingos Ruginienės pokalbio.

„Nemuno aušra“ dar kartą atsidūrė valdžios institucijų ir visuomenės dėmesio centre po to, kai bendras redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė abejotiną partijos finansavimą. Politologai pažymi, kad grynųjų pinigų naudojimas praktiškai panaikina galimybę atsekti tikrąją lėšų kilmę ir galimus pažeidimus, o tai gali kelti grėsmę ne tik skaidrumui, bet ir nacionaliniam saugumui. Visgi ekspertų nuomone, net ir po šio tyrimo vargu, jog koalicija subyrės.

Socialiniuose tinkluose išplitus vaizdo įrašui kaip „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje apstumdo protestavusį jaunuolį, politologai tikina, kad tai neturės neigiamos įtakos politikui, o labiausiai nukentėti dėl šios situacijos esą gali socialdemokratai.

Prieš pusantrų metų prezidentas Gitanas Nausėda ir socialdemokratai buvo populiarumo viršūnėje. Vieni kitus palaikydami laimėjo rinkimus – G. Nausėda antrąkart tapo prezidentu, o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėjo Seimo rinkimus. Tačiau dabar ir prezidento, ir socialdemokratų premjerės reitingai šovė žemyn. Ką darys šalies vadovai, kad vėl padidintų populiarumą? Ekspertai svarsto, kad politinėje arenoje gali kilti kova.

2025-aisiais valdančiuosius drebino ne vienas skandalas: krito vos 8 mėnesius išdirbusi Vyriausybė, tuomet suformavus naują pašalinti kai kurie ministrai, o į tam tikras ministerijas įsodinus nekompetentingus asmenis įsižiebė protestai.

Vis dar neatsirandant kandidato į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovus, dabartinėje Vyriausybėje ministrų kompetencija savo kuruojamoje srityje nebeatrodo esanti prioritetas. Krašto apsaugai siūlomi kandidatai stokoja patirties. Atrankos procesas, anot eksperto, vis labiau primena atsitiktinį traukimą iš kepurės, kuriame svarbiausia – partinė ištikimybė, o ne profesionalumas. Viešumoje sklido kalbos, kad susisiekimo ministras Juras Taminskas galėtų tapti KAM vadovu.

Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pareigoms pakibus ant plauko, daugeliui kilo klausimas – kodėl socialdemokratams ir jų premjerei Ingai Ruginienei kaip koalicijos partneris tinka „Nemuno aušra“ su Konstituciją pažeidusiu Remigijumi Žemaitaičiu ir jo siūlomi nekompetentingi ministrai, bet netinka D. Šakalienė, kurios kandidatūrą pateikus, prezidentas iš karto išreiškė pasitikėjimą?  Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutinka, kad po paskutiniųjų įvykių, ypač pirmadienio ...

Pasak visuomenininko Andriaus Tapino, Kultūros ministerijos darbuotojas jam pranešė, kad dieną prieš buvusio ministro Ignoto Adomavičiaus atsistatydinimą ministerijoje esą galėjo būti neteisėtai kopijuota jautri informacija. Ekspertai įspėja, kad jeigu toks duomenų pasisavinimas tikrai buvo, tai jis kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.

Kultūros ministras Ignotas Adomavičius atsistatydino. Eksperto įžvalgomis, jo vakarykščiai pasisakymai apie Krymą galėjo tapti paskutiniu lašu tokiam sprendimo priėmimui. Pasiūlymo laikas pasirinktas specialiai taip, kad susilpnintų planuojamą streiką, vyksiantį spalio 5 dieną. Po skandalą sukėlusio pasisakymo, kai „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras I. Adomavičius nepanoro atsakyti, kam priklauso Krymas, galėjo turėti įtakos jo atsistatydinimui.

Parlamentarams persiskirsčius komitetus, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) perėjo į Kultūros komitetą. Nors Seimo nariai gali eiti dirbti į tokius komitetus, į kokius nori, ekspertai sutaria, kad D. Šakalienės sprendimas nueiti ne į saugumo ar užsienio politikos, o į kultūros sritį yra gana keistas. Seimo nariai dažniausiai nueina į tuos komitetus, kurie atitinka jų darbo sritis, nors būna ir išimčių.

Formuojant naują Vyriausybę vėl išryškėjo įtampos, ypač energetikos ir aplinkos ministerijų postuose. Kandidatai į šias dvi pozicijas dar neaiškūs, pasirinkimų ratas siaurėja, o ministrų kompetencija nevertinama palankiai. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Ignas Kalpokas pasakojo, kad sunkumai formuojant Vyriausybę kartojasi ir rodo įtampas, ypač energetikos srityje. „Tai nėra visiškai naujas reiškinys.

Naujos Vyriausybės sudėtis ekspertams kelia abejonių dėl kompetencijos. Pasak jų, premjerė mokysis darbo eigoje, o daugelis ministrų neturi politinės ar administracinės patirties, todėl kabinetas primena „mėgėjų Vyriausybę“. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad bendras kompetencijos lygis sumažėjo, o radikalūs koalicijos siūlymai kelia grėsmę šalies krypčiai.

Valgyti ar nevalgyti kaklaraištį, o tiksliau tesėti ar netesėti duotą pažadą. Tokia dilema iškilo Seimo nariui Giedriui Drukteiniui. Prapylęs lažybas socialdemokratas aiškina, kad jo pažadas buvo tik metafora, siekiant parodyti savo poziciją ginant buvusį premjerą Gintautą Palucką. Dar politikas aiškina, kad kol kas plano valgyti kaklaraištį neišsižadėjo. Pasak komunikacijos specialistų, tokie juokeliais virtę pažadai ir kenkia, ir padeda politikams.

Pirmadienį Gintautas Paluckas atsistatydino iš premjero pareigų. Kartu su juo buvo atstatydinta ir visa Vyriausybė. Tiesa, Ministrų kabinetas darbą tęs toliau, kol bus paskirtas naujasis premjeras. Prezidento dekretu laikinajai Vyriausybei vadovauja finansų ministras Rimantas Šadžius. Po buvusio premjero Gintauto Palucko ir visos Vyriausybės atsistatydinimo politologai sako, kad tai gali reikšti ir rimtas valstybės problemas.

Lietuvoje auga nepasitikėjimas valdžia. Dar nė metų premjero poste neišbuvusio Gintauto Palucko reitingai jau ritasi žemyn – per mėnesį maždaug 4 procentais – o konservatoriai reitinge sugebėjo aplenkti socialdemokratus. Ir nors žmonės vis mažiau pasitiki premjeru aiškėjant jo verslo ryšių skandalui, prezidento pastabos jam, anot politologų, pernelyg švelnios.

Socialiniai tinklai tampa viena iš pagrindinių komunikacijos priemonių, kuria politikai bendrauja su gyventojais. Visgi tai, kaip politikai bendrauja šioje medijoje gali gerokai skirtis, o kartais netgi sukelti ir milžiniškus skandalus. Tiesa, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigia, jog dauguma Lietuvos politikų vis dar nemoka tinkamai naudotis socialiniais tinklais, o politologas Ignas Kalpokas atskleidė ir kokiais tikslais kartais politikai komunikuoja socialiniuose tinkluose.

Prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą įvertinę ekspertai sako, kad šalies vadovo kalboje buvo prieštaravimų – prezidentas ragino prioritetą skirti nacionaliniam saugumui ir gynybai, bet tuo pat metu nepamiršti socialinio teisingumo, nors realybėje abiejų dalykų vienu metu įgyvendinti neįmanoma.

Prezidento Gintano Nausėdos žodžiai valdantiesiems patiko. Gintautas Paluckas vertina, kad Nausėda rūpinasi premjero dalyvavimu versle. Tiesa, opozicijai užkliuvo, kad prezidentas ilgiau kalbėjo apie sporto politiką nei apie Palucko bėdas. Pastabų turi ir politologai, kurių nuomone, Nausėda dar galutinai neatsakė į klausimą, kaip turi būti sprendžiamas partnerystės klausimas. O konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė prezidentą ignoravo, pranešimo tiesiog neklausė.

Ketvirtadienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė metinį pranešimą. Šeštojoje prezidento metinėje kalboje – dėmesys nacionaliniam saugumui ir gynybai, nelygybės mažinimui, istorinės atminties puoselėjimui bei užuominos parlamentarams. Prezidentas G. Nausėda sako, kad Seime svarstoma mokesčių reforma turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) neišdavė leidimo „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Ignas Kalpokas įvertino situaciją, kada valdančiųjų gretose esantis partijos pirmininkas yra laikomas nepatikimu Lietuvoje dirbant su tam tikrais dokumentais.

Sukako Vyriausybės šimtadienis, kai darbus pradėjo Gintauto Palucko vadovaujami ministrai. Per šį laikotarpį netrūko dramų, skyrybų, apsižodžiavimų ir stigo konstruktyvaus darbo. TV3 žinių kalbinti žmonės sako labiausiai pasigendantys konkrečių darbų. Premjeras Paluckas aiškina, kad jo Vyriausybė orientuota ne į kiekybę, o kokybę. Vis dėlto prezidentas Gitanas Nausėda įvertindamas Vyriausybės šimtadienį rėžia, kad koalicija su „Nemuno aušra“ – klaida.

Seime ketvirtadienį net 18 politikų atsisakė paremti sankcijų Rusijai pratęsimą. Tarp balsavusių daugiausia buvo „Nemuno Aušros“ partijos atstovų. Ekspertai įvertino, ką toks balsavimas parodo. Sankcijų Rusijai pratęsimui nepritarė „Nemuno Aušros“, jungtinės Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.

Paaiškėjus, kad premjerui Gintautui Paluckui bei jo šeimai skirtos rezidencijos Turniškėse atnaujinimas valstybei kainuos daugiau kaip 120 tūkst. eurų, ekspertai nesutaria, ar gynybos finansavimo šaltinių paieškos kontekste tai rodo premjero nesusigaudymą, atsainumą ar baimę. Įžvelgia ir galimybę, kad paskutinieji pasisakymai G. Paluckui gali kainuoti ne tik socialdemokratų pirmininko poziciją, bet ir premjero postą.  Kaip portalui delfi.

Kovo 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą. Teismas konstatavo, kad politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas savivaldybės lėšas jis grąžino. Dabar M. Sinkevičius vėl gali grįžti politiką.

Ekspertai įvertino prezidento Gitano Nausėdos patvirtintą nepilnos sudėties Vyriausybę. Politologams į akis krenta ne tik išspirti du „Nemuno aušros“ kandidatai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus vertinimu, prezidento patvirtinta Vyriausybė yra „vidutiniškų gebėjimų“, o jos narių kompetencijų lygį nulėmė tai, kiek kandidatai įvairiais klausimais sutiko su prezidento nuomone.

Seimas antradienį ryte panaikino „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Jo likimą aptaria Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas.  101 parlamentaras balsavo už panaikinimą, prieš balsavusių ir susilaikiusių nebuvo. Politikas nuo šiol gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Koalicijos dėlionė sudėta – valdančiąją daugumą sudarys Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir politinė partija „Nemuno aušra“. Ekspertai įvertino įvairių nuomonių palydėtas derybas, „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio vaidmenį ir įvardijo, kokia ateitis laukia už borto likusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas sako, kad šiandien ...

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) viduje sklinda kalbos, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė neis į premjerus, o vietoje jos į ministrus pirmininkus bus keliamas partijos vicepirmininkas Gintautas Paluckas. Ekspertai negailestingi – jų teigimu, tai būtų ne tik rinkėjų apgavystė, bet ir politinio neįgalumo parodymas.

Šių metų Seimo rinkimuose balsavus 52,06 proc. rinkėjų, ekspertai sako, kad didesnį nei per praėjusius rinkimus aktyvumą galėjo lemti geopolitinės krizės ir poliarizacija tarp parlamentinių partijų bei naujų alternatyvių politinių jėgų iškilimas. Ekspertų manymu, šis susipriešinimas galėjo mobilizuoti ir nesisteminių, ir joms patekti į valdžią nenorinčius leisti tradicinių partijų rėmėjus.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko, o intriga tik didėja – kas stos prie valstybės vairo? Politologai pasidalijo prognozėmis, kam nusišypsos didžiausia sėkmė, ar ką nors iš šių rinkimų išsineš Laisvės partija, kur liks buvusio premjero Sauliaus Skvernelio demokratai ir kaip kortas gali sumaišyti teisiamas partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Lietuvos vyskupai išplatino laišką, ragindami dalyvauti artėjančiuose prezidento, Seimo, Europos parlamento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės. Be raginimo būti aktyviems ir atsakingiems, vyskupai rinkėjams sufleruoja, už ką verta balsuoti. Lietuvos vyskupai savo laiške primena, kad šie metai „yra ypatingi ir Lietuvai, ir visai Europai“, mat 2023-aisiais turėsime trejus rinkimus ir referendumą.

Mažiau nei per savaitę viešojoje erdvėje pasirodė du vieši pareiškimai. Vienu Lietuvos kariuomenė ramino visuomenę, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o antradienį atsargos karininkai išplatino laišką šalies vadovams su punktais, kaip keisti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir įveikti stagnaciją. Tuo metu ekspertai rėžia atvirai – tokie vieši pareiškimai indikuoja apie dideles problemas šalies viduje.

„Galime beveik užtikrintai sakyti, kad nesvarbu, kada bus rinkimai – dabar ar po metų – po jų mes matysime visiškai kitokį politinį paveikslą ir koaliciją“, – sako politologas Ignas Kalpokas, vertindamas naujausią „Vilmorus” atliktą visuomenės apklausą.   TV3 žinių „Dienos komentare“ I. Kalpokas paaiškino, kokie politiniai pokyčiai mūsų laukia ir kaip atrodys nauja valdžia po Seimo rinkimų.

Partijų populiarumo lenktynėse – nerimo ženklai ir valdantiesiems, ir susipykusių Karbauskio bei Skvernelio komandoms. Savivaldos rinkimus laimėję socialdemokratai įgavo seniai matytą pagreitį – per mėnesį reitingus užsiaugino net keturiais procentais ir atsiplėšė nuo persekiotojų. Tiesa, objektyvių darbų, kurie nulemtų tautiečių meilę Blinkevičiūtės vedamiems socdemams, politologai pasigenda. Kairieji esą plaukia ant palankios bangos.

Kaune prisiekė naujai išrinktos tarybos nariai, o mero regalijomis pasidabino trečią kadenciją vadovauti miestui išrinktas Visvaldas Matijošaitis. Drauge su juo miestą valdys ir visa jo šeima. Įmonę Rusijoje vis dar turintys Matijošaičiai dar negali pasakyti, kada paliks šalį agresorę, bet už dyką rusams verslo atiduoti nežada. Kaune prisiekia naujai išrinktos tarybos nariai ir inauguruojamas meras. Jau trečią kadenciją prie Kauno miesto vairo stoja Visvaldas Matijošaitis.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad Seimo rinkimus šiandien laimėtų kairieji – socialdemokratai ir Skvernelio vadovaujami demokratai. O iš valdančiųjų į parlamentą esą patektų tik konservatoriai – liberalai ir laisviečiai neperkopia minimalaus barjero. Atskirą žinutę rinkėjai siunčia ir Gabrieliui Landsbergiui su Aušrine Armonaite – net Paksas ir Gražulis sulaukia daugiau šalies žmonių simpatijų, negu jie.

Kaune intriga baigėsi vos pradėjus skaičiuoti rinkėjų balsus. Jau pirmajame rinkimų ture užsitikrinęs mero postą trečiai kadencijai Visvaldas Matijošaitis itin anksti ėmė švęsti pergalę. Nors dėl šalyje nuolat linksniuojamų jo verslo Rusijoje problemų pasitikėjimas Kauno vadovu krito, žmonių paramos vis tiek užteko ir Matijošaitį palikti prie laikinosios sostinės vairo, ir jo vadovaujamam komitetui taryboje užsitikrinti daugumą.