apgaulė

Sukčiai vis dažniau išnaudoja ne tik technologijas, bet ir žmogaus emocijas – sukelia baimę, skubina, apsimeta autoritetingais asmenimis ir palaipsniui kuria pasitikėjimą. Ekspertas paaiškina, kokiais psichologiniais metodais manipuliuojama žmonėmis ir ką būtina daryti supratus, kad tapote sukčių auka. Oficialus ESET atstovas Lietuvoje Lukas Apynis komentavo, kad sukčiai naudojasi žmonių baime arba noru greitai užsidirbti, kad priverstų juos atlikti tai, ko paprastai nedarytų.

Lietuvos ryšio operatoriai antrąjį šių metų ketvirtį užblokavo 2,78 mln. apgaulingų skambučių ir 1,22 mln. apgaulingų trumpųjų SMS žinučių, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos duomenimis, apgaulingų skambučių per šį laikotarpį sumažėjo beveik 80 proc., o SMS žinučių – 42,1 proc. Visgi RRT įspėja, kad sukčiai nuolat keičia sukčiavimo būdus.

Sukčiai vis dažniau pasirenka įvairesnius metodus savoms pinklėms paspęsti, o į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Agnė (aut. past. – vardas pakeistas), kuri pasidalijo neįprastu iš „Regitros“ gautu pranešimu, kuris sukėlė įtarimų. Sukčių atakos vis dar nesiliauja, tad verta būti atidiems. Agnė sulaukė keistos „Regitra“ žinutės Savo laiške Agnė trumpai pristatė situaciją, su kuria susidūrė.

Lietuvoje siautėja ne tik telefoniniai, bet ir romantiniai sukčiai. Per pirmą ketvirtį, apsimetę kariškiais, medikais ar ant naftos platformos dirbančiais mechanikais, kalbomis apie begalinę meilę užbūrė pusantro šimto vienišų lietuvių ir išviliojo beveik 50 tūkstančių eurų. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasaulį sukrėtė istorija – rusų astronautu apsimetusiam sukčiui meilės apakinta japonė atidavė beveik 30 tūkstančių dolerių.

Sukčiai niekada nesėdi rankų sudėję ir vis galvoja naujas schemas, kuriomis galėtų apgauti Lietuvos gyventojus. Dalijamės su jumis dar viena schema, dėl kurios verta įspėti savo vienišus artimuosius. Romantinis sukčiavimas – sukčių schema, kurios metu naudodami pasitikėjimą ir nuoširdų susidomėjimą apgavikai išvilioja pinigus iš lietuvių.

Sukčiai iš keturių sostinės gyventojų apgaule išviliojo daugiau nei 18,2 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, ketvirtadienį gautas 1945 metais gimusios moters pranešimas, kad birželio 1 dieną apie 14.42 val. Vilniuje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami rusakalbiai asmenys, kurie, prisistatę banko darbuotoju ir policijos pareigūnu, apgaule išviliojo banko mokėjimo kortelę ir iš banko sąskaitos pasisavino 1 tūkst. eurų.

Žinomos dainininkės, televizijos laidų ir renginių vedėjos Nijolės Pareigytės-Rukaitienės viešas pasipiktinimas dėl nekokybiškos lauko virtuvės ir sugadinto grilio, panašu, tėra tik ledkalnio viršūnė. Atlikėjai socialiniame tinkle „Instagram“ viešai pasiskundė, kad „MEDMA WOOD“ meistras Aivaras nekelia ragelio ir paliko brokuotą, jau dabar pūvantį baldą. Paaiškėjo, kad ši istorija – ne atsitiktinis brokas, o jau beveik dešimtmetį besitęsianti schema.

Apie sukčiavimą kalbama nuolat, tačiau žmonės vis tiek užkimba. Ekspertai sako, kad problema nėra tik žinių trūkumas – sukčiai taiko į emocijas, skubina sprendimus ir vis geriau imituoja tikrumą. O tai reiškia, kad suklysti gali bet kas ir kartais pakanka vienos neapgalvotos reakcijos.

Sukčiai veikia greitai ir organizuotai – pinigai dažnai per kelias minutes iškeliauja į užsienį ir dingsta sudėtinguose tinkluose. Todėl svarbiausia kova vyksta dar prieš apgaulę. Ekspertai pabrėžia, kad keli paprasti veiksmai gali padėti išvengti didelių nuostolių, o suklydus – bent jau padidinti šansus apginti savo teises.

Sukčiai keičia taktiką – dabar jie ieško ne tik aukų, bet ir „darbuotojų“. Pasiūlymai lengvai uždirbti ar dirbti su klientais gali būti tik priedanga, o pavojingiausia tai, kad žmogus gali net nesuprasti, kad pats tampa apgaulės dalimi. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

Lietuvos bankas (LB) siūlo griežtinti kovą su sukčiavimu ir net įpareigoti bankus kompensuoti gyventojų nuostolius.  Tad iki šiol sprendžiama esminė dilema: kas turėtų prisiimti atsakomybę, kai pinigai išviliojami apgaulės būdu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

Sukčiavimo atvejų Lietuvoje daugėja, o gyventojų patiriami nuostoliai neretai siekia tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Nusikaltėliai tampa išradingesniais, todėl atpažinti apgaulę darosi vis sudėtingiau. Jie jau taikosi ir į vairuotojus. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi sunerimusi skaitytoja Andrėja (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Ji pasidalijo gauta žinute iš numerio, kuris, pagal šalies telefono kodą, priklauso Maroko valstybei.

Internetinis, elektroninis ir telefoninis sukčiavimas tampa vis didesne problema – kasdien žmonės netenka dešimčių tūkstančių eurų. Sukčiai naudoja įvairias schemas, nuo fiktyvių siuntų iki apgaulingų investicijų pasiūlymų. Kaip nepakliūti patiems? „Žinių radijas“ laidoje dalyvauja Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro sukčiavimo prevencijos ekspertė Živilė Kielienė.

Kira Cousins viešai atsiprašė už tai, kad apgavo savo šeimą ir draugus, apsimetusi, jog laukiasi ir pagimdė kūdikį. Po skandalo moteris prabilo „TikTok“ platformoje ir paaiškino, kodėl taip ilgai tylėjo. 22 metų škotė dar spalį sukėlė didžiulį atgarsį, kai paaiškėjo, jog ji mėnesius nešiojo dirbtinį nėščiosios pilvą ir įtikino aplinkinius, kad pagimdė mergaitę vardu Bonnie-Leigh Joyce, rašo mirror.co.uk.

Sukčiai vis ieško naujų būdų, kaip išvilioti gyventojų pinigus, o jų naudojami metodai tampa vis įtikinamesni. Vis dėlto budrumas gali padėti išvengti nuostolių – tuo įsitikino ir viena Kėdainių gyventoja, laiku pastebėjusi apgaulę. Moteris pasakoja, kad vieną rytą, tikrindama elektroninį paštą, tarp gautų laiškų pastebėjo pranešimą, neva siųstą iš „Swedbanko“. Laiške buvo prašoma atnaujinti paskyros informaciją.

Prieš daugiau nei dešimtmetį amerikietis Jimas Staufferis su viltimi pasirašė dokumentus, leisdamas paaukoti velionės mamos kūną medicininiams tyrimams. Tačiau tai, ką jis sužinojo po kelių savaičių, jį šokiravo. Arizonoje gyvenantis Jimas Staufferis patyrė tikrą šoką sužinojęs, kas iš tiesų nutiko jo velionei motinai Doris. Po moters mirties jis tikėjosi prisidėti prie mokslo – paaukoti jos kūną Alzheimerio tyrimams.

Klaidinantis gimtadienio įrašas apgavo gerbėjus – privertė patikėti, kad garsus aktorius mirė. Martin Lawrence yra gyvas ir sveikas, nepaisant virusinio įrašo socialiniuose tinkluose, kuris privertė gerbėjus patikėti, kad komedijos žvaigždė mirė per savo gimtadienį. Ketvirtadienį – per 61-ąjį Lawrence’o gimtadienį – „Rain Drops Media“ paskyroje platformoje „X“ (buvusiame „Twitter“) pasirodė grafinis dizainas, primenantis nekrologą.

Elektroniniai ir telefoniniai sukčiai žmones apgauna kone kasdien. Teigiama, kad vienas pavojingiausių sukčiavimo būdų – romantinės apgaulės. Tokiais atvejais nusikaltėliai ne tik išvilioja pinigus, bet ir išnaudoja žmogaus jausmus, vienišumą, pasitikėjimą, įsimylėjimą. Kokius romantinius spąstus savo aukoms rezga sukčiai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ kalbėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro sukčiavimo prevencijos ekspertė Živilė Kielienė.

Gandai apie seniausio planetoje žinomo sausumos gyvūno mirtį buvo gerokai perdėti. 193-ejų šv. Elenos salos gyventojas vėžlys Džonatanas nors ir lėtai, bet vis dar kruta. „Tai buvo apgaulė“, – ketvirtadienį pranešimus apie tariamą jo mirtį naujienų agentūrai „The Associated Press“ pakomentavo salos komunikacijų vadovė Anne Dillon. „Visos išsamios informacijos neturiu, bet galiu jus nuraminti, kad jis tikrai gyvas“, – pridūrė ji.

Sukčiai kaskart tampa vis labiau gudresni ir apsukresni, tad visokiais metodais mėgina iš gyventojų išvilioti jų sutaupytus pinigus. Vienas iš būdų – fiktyvios internetinės svetainės, kurios itin primena pagrindinių valstybinių institucijų bei bankų svetaines. Svarbu mokėti atskirti tikras internetines svetaines nuo netikrų.

Vilniuje policija toliau ieško vyro, trečiadienio vakarą įsiveržusio į Pašilaičiuose esantį „Artea“ banko skyrių – įtariamasis kol kas nesulaikytas. Per incidentą jis panaudojo ašarines dujas, tačiau banko darbuotoja spėjo paspausti pavojaus mygtuką ir užpuolikas pabėgo.

Ne paslaptis, kad sukčiai randa vis naujų būdų apgauti žmones ir išvilioti iš jų pinigus. Šįkart apgavikai nusitaikė į II pensijų pakopos pinigus, skambina žmonėms ir teigia esą „pensijų konsultantais“. Gyventojai įspėjami saugotis ir mokėti atpažinti, kad sulaukė sukčių skambučio – apsisaugokite nuo naujos plintančios sukčių aferos.

Su maisto pristatymo platforma „Wolt“ bendradarbiaujantys kurjeriai skelbia buvę apgauti maisto pristatymo platformos. Kurjerių teigimu, „Wolt“ paskelbė apie vykdytą kurjerių premijų akciją, kurios metu kurjeriai galėjo uždirbti net 600 eurų. Visgi po akcijos pabaigos dalis kurjerių, įvykdę reikalavimus esą gavo pranešimą iš „Wolt“, kad premijos jie negaus. Savo ruožtu „Wolt“ atstovai tikina, kad buvo pastebėti pažeidimai.

Vyriausybė pranešė apie kovą su finansiniais sukčiais. Tam buvo sukurta speciali darbo grupė, o Lietuvos bankas pasiūlė daugiau nei 20 įstatymų pakeitimų, kalbant apie mokėjimo ir vartojimo kreditus. Ar to pakaks, kad sukčiai pagaliau atsitrauktų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė. Sukčiai kėsinosi į beveik 60 mln.

Telefoniniai sukčiai iš 68 metų moters Vilniuje išviliojo 12 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį Vilniuje, moteriai (gim. 1958 m.) būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys, jie kalbėjo rusų kalba. Pinigus atidavė sukčiams Prisistatę banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo pinigus. Didelę pinigų sumą moteris atidavė į namus atvykusiam asmeniui.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vilniuje sukčiai apgavo 99 metų vyrą ir apgaule iš jo išviliojo 13 tūkst. 450 eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi vyras, gimęs 1927 m.  Jis pareiškė, kad pirmadienio vidurdienį, apie 12 val., Vilniuje, jam būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys. Jie kalbėjo rusų kalba. Prisistatę, komunikacijos tinklo ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo pinigus.

Artėjant Valentino dienai prabudo romantiniai sukčiai – vien pernai iš gyventojų tokie sukčiai išviliojo beveik milijoną eurų. Apgavikai aukas apipila dėmesiu, jautriomis istorijomis, kai staiga prireikia pinigų sunkioms ligoms gydyti. Specialistai įspėja – sukčiai tampa vis išradingesni, pasitelkia net dirbtinį intelektą, todėl į jų pinkles pakliūna ne tik senjorai, bet ir jauni žmonės.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nacionalinis transplantacijos biuras gavo pranešimų iš gydytojų, kad recipientai sulaukia skambučių, kai rusų kalba reikalaujama pinigų už tariamą organo pervežimą, pavėžėjimą, ar kitas su transplantacija susijusias paslaugas. Sukčiai šiuo metu skambina recipientams siekdami juos apgauti. Mieli recipientai – padėkite ragelį! Organų donorystė ir transplantacija Lietuvoje ir ES šalyse recipientams nieko nekainuoja – Sveikatos priežiūros įstaigos niekada neprašo jokių mokėjimų.

Sukčių aferos Lietuvoje nesiliauja – vakar Ukmergės rajono policijos komisariatas paskelbė dar vieną aferą, kuria mėginama iš gyventojų išvilioti pinigus. Policija ragina visus būti atidžiais ir gavus laišką apie tariamą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą suklusti. Sukčių afera – laiškas apie KET pažeidimą Socialiniame tinkle „Facebook“ Ukmergės rajono policijos komisariatas dalijosi dar viena sukčių afera, apie kurią įspėja gyventojus.

Pastaruoju metu sukčiai dažnai mėgina išvilioti iš gyventojų asmens duomenis apsimesdami parkavimosi programėle UNIPARK. Jie siunčia žinutes, prašo paspausti ant įtartinų nuorodų, o tuomet prašo prisijungti prie nepatikimų sistemų. Įmonė įspėja apie sukčių atakas. Siunčia įspėjimą Socialiniame tinkle „Facebook“ UNIPARK pasidalijo įspėjimais apie tai, kad gavus įtartiną nuorodą vertėtų elgtis atsargiai ir ant jos nespausti, nes tai gali būti sukčių ataka.

Bent vienos sukčių žinutės ar skambučio per gyvenimą turbūt yra sulaukęs ne vienas. Vis tik svarbu tokiomis akimirkomis nepasimesti ir neatlikti jokių skubotų veiksmų. Sukčiai vis dar nenustoja siausti, o policijos pareigūnai informuoja apie dar vieną jų ataką. Įspėja nepasiduoti apgaulei Socialiniame tinkle „Facebook“ Ukmergės rajono policijos komisariatas pasidalijo žinia apie sukčių atakas, kurių metu jie prisidengia UNIPARK vardu.

Žinomas keliautojas Aurimas Mockus kreipėsi į visuomenę su skubiu įspėjimu. Piktavaliai pradėjo naudotis jo tapatybe kurdami naujas sukčiavimo schemas, nukreiptas į nieko neįtariančius gyventojus. Savo socialinio tinklo paskyrose A. Mockus detaliai paaiškino, kaip veikia sukčių „pinklės“ ir į ką skelbimų portaluose pardavėjai turėtų atkreipti dėmesį. Sukčiavimo schema „Dėmesio, mano vardu veikia sukčiai. Neapsigaukite.

Visai neseniai kaunietis Robertas pasidalijo, kad atėjęs į populiarią kavinę tapo internetinių sukčių auka. Visa tai – vos po vieno QR kodo nuskaitymo. Naujienų portalui tv3.lt Robertas leido pasidalinti šiuo savo įrašu su skaitytojais. Pateko į internetinių sukčių pinkles Dar prieš šventes Robertas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nutikimu, kai apsilankęs kavinėje susidūrė su internetinių sukčių ataka. „KAIP AŠ TAPAU INTERNETINIŲ SUKČIŲ AUKA O buvo taip.

Ne paslaptis, kad sukčiai naudoja pačias gudriausias strategijas siekiant iš žmonių pasisavinti jų pinigus, tad svarbu atminti, ką daryti tuo atveju, jeigu jie mėgina susisiekti. Lietuviai dėl sukčių kaltės kasmet praranda tūkstančius eurų, tad svarbu prisiminti, kaip elgtis su jais susidūrus.

Vilniaus apygardos teismas tenkino apeliacinį prokuratūros skundą ir apgaule beveik 700 tūkst. eurų svetimo turto įgijusiam M. T. skyrė realią trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad pirmosios instancijos teismas, vilnietį M. T. pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo atidėjęs trejiems metams.

Netikro „Brado Pitto“ sukčiaus apgauta pensininkė buvo apgauta ir išviliota atiduoti maždaug 102 660 Eur, o tada nuskrido į JAV ir tris savaites praleido viena viešbučio kambaryje, laukdama jo pasirodymo. Šveicarijos pensininkė, kuri manė, kad palaiko romantiškus santykius su Bradu Pittu, buvo apgauta.

Vos kelios dienos prieš mirtį, princesė Diana pasidalino reta išpažintimi apie savo sūnus, kurią suformavo jos liūdnai pagarsėjęs interviu ir apgaulė, apie kurią ji niekada nesužinojo.

Vilniuje ir Švenčionių rajone sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 37,2 tūkst. eurų, informavo policija.  Anot Policijos departamento, ketvirtadienį 19.44 val. į sostinės pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1973 m.), kuri pareiškė, kad lapkričio 12 d. apie 12.30 val. Vilniuje, Širšių gatvėje, būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie bendravo rusų kalba.

Ar tikrai galite pasitikėti nuolaidų pasiūlymais internete? Daugelis lietuvių siekia įsigyti prekes pigiau, tačiau kaip atpažinti sukčius, kurie pasinaudoja šiuo noru? Kokius triukus naudoja prekybos internete platformos ir kodėl jas reikia vertinti kritiškai? Apie tai, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko ir naujausius jų metodus portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvyje“ diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos ...

Sukčiai iš gyventojų išvilioja pinigus dešimtimis tūkstančių eurų, o dabar, lapkričio mėnesį, kaip tik prasideda didieji išpardavimai. Kaip neapsigauti ir kaip apsisaugoti nuo sukčių? Apie tai, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko ir naujausius jų metodus portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvyje“ diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Lapkritis – aukso metas ir pardavėjams, ir sukčiams: milžiniškos nuolaidos vilioja pirkėjus, o kartu atveria kelią apgavikams. Ekspertai perspėja – prieš šventinius pirkinius verta įjungti kritinį mąstymą, nes fiktyvios akcijos ir klastingi skambučiai šiandien tyko kiekvieno.

Vilniaus apskrities VPK spalio 7 d. gavo net penkių nuo sukčių nukentėjusių asmenų pranešimus. 75 m. vyrui kelias savaites skambinusios nepažįstamos moterys, pristačiusios ekstrasense ir jos padėjėja, iš jo apgaule išviliojo 1 200 eurų. Sukčiai išviliojo tūkstančius eurų 72 m. moteriai paskambinę asmenys, prisistatę banko darbuotojais, išviliojo dvi banko mokėjimo korteles ir iš sąskaitos pasisavino apie 4 000 eurų.

Interneto sukčiavimai tampa vis intensyvesni, o jų aukos dažnai patiria didelių nuostolių. Suprasti, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo šių grėsmių, yra svarbiau nei bet kada. Kaip pasiruošti tokioms grėsmėms? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja NKSC Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė Aira Gecevičiūtė ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) bendraįkūrėjas, „Atlantic Council“ atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis.

Dezinformacija ir kiberatakos tampa vis pavojingesnės, o sukčiai ieško vis naujų būdų pasiekti savo tikslus. Ar mes tikrai žinome, kaip atpažinti šiuos grėsmes ir apsaugoti savo duomenis? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja NKSC Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė Aira Gecevičiūtė ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) bendraįkūrėjas, „Atlantic Council“ atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis.

Savaitgalį „Youtube“ kanalo „Nešvankiai“ kūrėjai pasidalino vaizdo įrašu, kuriame jie apgavo „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, kurį jie pasikvietė sudalyvauti netikroje laidoje. Galiausiai Seimo nariui buvo įteiktas ir „mulkio“ apdovanojimas. Visgi pats R. Žemaitaitis teigia žinojęs, kad laida yra apgaulė ir specialiai joje sudalyvavęs.

Internete jau galima pamatyti daugybę perspėjimų dėl sukčių ir jų taikomų apgaulių schemų prieš gyventojus. Vis tik viena iš jautriausių schemų yra naudojama pažinčių svetainėse, kuriose prisidengiant gerais ketinimais iš gyventojų išviliojami pinigai. Policija įspėja saugotis sukčių. Policija siunčia žinią Socialiniame tinkle „Facebook“ Policijos virtualaus patrulio paskyroje buvo dalijamasi perspėjimų dėl romantinių sukčių atakų.

Paskutinėmis rugsėjo savaitėmis gyventojams ir šalies savivaldybėms buvo platinami apgaulingi laiškai, prisidengiant Seimo Nacionaliniu saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) bei Laisvės partija, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Pasak jo, apgaulingi laiškai buvo išplatinti rugsėjo 18 ir 23 dienomis. „NSGK atveju buvo sukurta visiškai nauja pašto dėžutė, o Laisvės partijos – perėmus realias dėžutes, laiškas buvo išplatintas tiesiogiai iš jų domeno.

Pastaruoju metu fiksuojamas suaktyvėjęs sukčiavimas QR kodais. Gyventojai raginami išlikti budrūs – sukčiai klijuoja netikrus kodus viešose vietose, ant afišų, skelbimų lentose ar net prie bankomatų, siekdami skleisti apgaulingą informaciją, apgaule išvilioti duomenis ar pasisavinti pinigus. Nuskenavę netikrą QR kodą gyventojai nukreipiami į suklastotą interneto svetainę, kuri vizualiai primena banko ar kitos institucijos puslapį.

Britų chirurgas Neilas Hopperis, dešimtmečius gydęs pacientus ir atlikęs šimtus amputacijų, pats užšaldė savo kojas, kad įgyvendintų keistą seksualinę fantaziją. Gydytojas ne tik apgaule iš draudimo bendrovių išviliojo beveik pusę milijono, bet ir už tai atsidūrė už grotų. Chirurgas, turėjęs seksualinį potraukį amputacijai ir kastracijai, buvo įkalintas po to, kai prisipažino, kad naudojo sausąjį ledą kojoms užšaldyti, kad kolegos jas amputuotų.