Anot ministrės, dabar specialistai analizuoja, kurios sistemos Lietuvai būtų geriausios ir tinkamiausios. Būtent oro gynyba virš mūsų dangaus yra skylėta, o naujosios sistemos leistų skyles užlopyti.
Iki šiol kariškiai ir politikai kartojo, kad toks pajėgumas Lietuvai yra per brangus. Ir nors apie sumas kalbėti dar anksti, tačiau aišku, kad tokiam pirkiniui gali tekti išleisti ir kelis milijardus eurų. Be to, apie planus pirkti tokias sistemas, neseniai paskelbė ir Estija.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš porą metų, kai Lietuvoje dar tik laukėme NATO viršūnių susitikimo, į Vilnių, saugoti vakarų pasaulio lyderių, buvo atvežta vokiečių ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“, apie kurią mūsų kariai tik svajoja.
„Man, kaip oro gynybininkui, būtų didžiausia dovana, kad Lietuva tokią sistemą galėtų turėti“, – patikino Gynybos štabo Oro gynybos karininkas Alius Vilimaitis.
Ir, panašu, kad tokios svajonės gali išsipildyti. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė TV3 žinioms patvirtino, kad jau dėliojami planai dėl tokio pirkinio: „Skaičiuojame ir svarstome galimybes įsigyti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas? – Taip.“
Konkretaus termino, kada tokias sistemas gaus mūsų kariai, ministrė neįvardija. „Mes esame suplanavę vidutiniu-ilguoju laikotarpiu taip pat tam tikras ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas įsivertinti ir įsigyti. Tai tas vertinimas iš tiesų vyksta“, – sakė D. Šakalienė.
Vidutinis-ilgasis laikotarpis, kurį mini ministrė reiškia, kad sistemas Lietuva galėtų nusipirkti ir gauti per dešimtmetį. Tiesa, dar reikia priimti atitinkamus sprendimus, išanalizuoti, kurios sistemos mums geriausios ir labiausiai tinka.
„Vidutinio ir ilgesnio laikotarpio įsigijimų tam tikrų detalių nenorime šiuo metu, negalime šiuo metu viešinti, bet taip, Lietuva taip pat atlieka detalią analizę ir mes iš tiesų taip pat tam tikrus su ilgojo nuotolio gynyba susijusius planus vertiname ir turėsime“, – sakė ministrė.
Iki šiol kartota, kad tokios sistemos Lietuvai yra per brangios. Kaina gali siekti ir iki kelių milijardų eurų.
„Aš labai tikiuosi, kad mūsų valstybėje nebekils daugiau klausimų kodėl, ir kiek mums reikia turėti gynybos finansavimo ir kaip atrodys mūsų gynyba. Aišku, tai bus, įgyvendinimo prasme, kitos Vyriausybės reikalas, bet planus turime pasidaryti ir tam tikrus procesus turime pradėti dabar“, – sakė D. Šakalienė.
Oro gynybos pajėgumai – silpniausia grandis
Oro gynybos pajėgumai yra kone silpniausia Baltijos šalių gynybos grandis. Lietuva kol kas turi vieną, ir papildomai perka dar 2 vidutinio nuotolio sistemas. Jų veikimo nuotolis – iki 50-ies kilometrų. Palyginimui, ilgojo nuotolio sistemos priešo raketas, net ir balistines, gali pasiekti už 150-300 kilometrų.
„Turbūt pamokos Ukrainoje rodo, kad visos sistemos yra svarbios, bet oro gynyba yra viena iš svarbiausių, nes mes šiandieną turime iš tikrųjų daug skylių, taip šiurkščiai pasakysiu, nes pas mus daugiausia yra taktinės paskirties, tai yra nedidelio nuotolio, nedidelio aukščio“, – sakė Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
2023-aisiais NATO šalys sutarė, kad Baltijos šalyse bus vykdoma rotacinė oro gynybos misija. Pernai tuometis ministras gyrėsi, kad planas virsta realybe.
„Šiais metais pagaliau pradės veikti, bent jau iš dalies rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje“, – sakė buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Patriot“ sistemas pernai į Lietuvą atsivežė Nyderlandų kariai, šiemet oro gynybos SAMP/T sistemas atsivežė italai. Tačiau tokios sistemos Lietuvoje buvo vos po kelias savaites. O nuolatinės rotacijos vis dar nėra.
„Kol kas to nepavyko padaryti, nes deficitas oro gynybos priemonių visose šalyse labai didelis. Ir Europoje egzistuoja bent 5 valstybės, kurios gali apskritai vykdyti tokias misijas“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Iš mūsų partnerių ateina taip pat papildomi dalykai. Jie taip pat perka. Ne tiktai tai, kokios sistemos šiuo metu Europoje yra. Tiek stacionarios oro gynybos sistemos, tiek mobilios, kai mes kalbame apie tuos pačius naikintuvus ir tam tikrų raketų naudojimą. Jie taip pat perka, pakankamai įspūdingais kiekiais ir tai yra suplanuota, taip pat regiono gynybai“, – komentavo D. Šakalienė.
Pasiruošę pirkti ir estai
Tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas pirkti pasiruošę ir estai. Jie neseniai pristatė savo būsimus pirkinius, tarp jų ir minėtosios sistemos
„Didžioji dalis, atsiras iki 2029-ųjų. Sunkiausia bus su balistinės gynybos pajėgumu. Jie greičiausiai bus 2030-2031-aisiais metais. Bet norint tai pasiekti, turime tęsti darbus, kad šiemet, arba vėliausiai kitais metais pasiektume susitarimus“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur.
„Pirmiausia, jie neturi dar vidutinio nuotolio oro gynybos. Reikalas tame, kad tolimo nuotolio oro gynybos sistema neveiksni be vidutinio nuotolio. Ir be artimo nuotolio. Artimo nuotolio jie turi, kaip ir mes turime, vidutinio nuotolio kol kas neturi, mes turime“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Estai, o greičiausiai ir lietuviai, rinksis iš trijų galimų sistemų – amerikietiškų „Patriot“, itališkų-prancūziškų SAMP/T ir Izraelio „Dovydo svaidyklės“. Nors oficialių skaičiavimų nėra, bet estai svarsto, kad sistema kainuos gerokai daugiau nei milijardą eurų.
Lietuva jau perka ir tai, ko neturi ir artimiausiu metu neturės nei latviai, nei estai – tankus. Vokiškų „Leopard 2“ tankų bataliono pajėgumo sukūrimas kainuos virš 2 milijardų eurų. O beveik pusšimtis tankų, Lietuvą turėtų pasiekti iki 2030-ųjų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
