Istorinės derybos: Vašingtonas ir toliau žarstosi kariniais grasinimais, o toks tonas Iranui nepatinka

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pasaulio akys šiandien nukreiptos į prabanga alsuojančią Omano sostinę Muskatą. Šiandien čia vyksta istorinis susitikimas – pirmą kartą per beveik 10 metų susitinka Jungtinių Valstijų ir Irano delegacijos.

Deryboms tarpininkauja Omano diplomatijos vadovas. Čia jis prieš prasidedant deryboms su Irano delegacijai vadovaujančiu Islamo respublikos užsienio reikalų ministru.

„Mūsų tikslas – pasiekti teisingą ir garbingą susitarimą iš lygybės pozicijų. Jei ir kita pusė laikysis tokio pat požiūrio, tuomet, jei Dievas duos, atsiras galimybė keliui į derybas“, – sako Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araqchi.

Tačiau abi pusės jau nuo pat pradžių nesutaria. Ir toli gražu net ne dėl to, dėl ko susitiko – branduolinio Irano nusiginklavimo. Vašingtonas primygtinai kartoja, kad tartasi dėl tiesioginių derybų, kai diplomatai kalbasi akis į akį, Iranas atšauna, kad to būti negali. Be to, Teheranas prieš derybas kritikavo ir D. Trumpo grasinimus tiesioginiais smūgiais Iranui, jei susitarti nepavyks. Tačiau ir prieš pat derybas iš Baltųjų rūmų žinutė ta pati.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iranas: JAV nori, kad branduolinis susitarimas būtų sudarytas kuo greičiau

Rytinis NATO flangas yra pavojuje, Rusijos veiksmai primena invazijos į Ukrainą pradžią – „Airbus“ vadovas Obermannas

Ekonomistas Mačiulis apie JAV tarifus: Trumpo entuziazmas bus užgesintas

„Iranas turi pasirinkti. Gali sutikti su prezidento D. Trumpo reikalavimais arba sumokėti už tai pragaru“, – aiškina Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt.

Akivaizdu, kad jokio proveržio šiandien ir nesitikima, tačiau susitikimas laikomas svarbiu pirmuoju žingsniu bandant apčiuopti, ar du ideologiniai priešai apskritai gali bent pradėti kalbėtis.

„Visiškai aišku, kad amerikiečiai visų pirma nori, jog Iranas nekeltų jokių branduolinių grėsmių. O iraniečiai nori, kad būtų panaikintos ekonominės sankcijos ir sumažintas ekonominis spaudimas“, –sakė buvęs Irano diplomatas Mehrdad Khonsari.

Tačiau būtent didesniu ekonominiu spaudimu Vašingtonas esą ir gali parklupdyti Iraną. D. Trumpo kabineto atstovai neslepia – taikinys Irano naftos eksportas, pernai jam atnešęs daugiau nei 30 milijardų dolerių pajamų.

„Tai labai įmanoma. Prezidentas D. Trumpas to ėmėsi ir per pirmąją kadenciją. Galime sekti laivus, kurie palieka Iraną. Mes žinome, kur jie plaukia. Tikrai galime sustabdyti Irano naftos eksportą“, –sakė JAV energetikos sekretorius Chris Wright.

Beje, D. Trumpas ne šiaip užsimojo pažaboti Iraną. Tarptautinė atominės energetikos agentūra skelbia, kad režimas ne tik didina nusodrinto urano atsargas, bet ir vos per kelias dienas galėtų pasigaminti bent šešias atomines bombas.

„Irano branduolinė programa sparčiai progresuoja ir yra visai arti branduolinio ginklo. Tai destabilizuoja regioną ir visą pasaulį“, – sakė C. Wright.

Irano branduolinės ambicijos kartą prislopintos jau buvo. 2015-aisiais mainais į sankcijų atlaisvinimą, režimas sutiko gerokai sumažinti urano ir jį sodrinančių centrifugų kiekį, įsipareigojo leisti tarptautiniams stebėtojams tikrinti, kaip susitarimo laikosi, tačiau po trejų metų D. Trumpas iš susitarimo pasitraukė ir ilgainiui Iranas branduolinę programą vėl gerokai išplėtė.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.