Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto. Fondų valdytojai ragina juos palikti antroje pakopoje, finansų ministras sutinka, tačiau kviečia juos investuoti ne užsienyje, o Lietuvoje į gynybos projektus. O štai vienas socialdemokratų – Algirdas Sysas – šiuos pinigus ragina padalinti dabartiniams pensininkams ir pensijas padidinti po 30 eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sužinoję, kad valdantieji kitais metai žada reformuoti antrąją pensijų pakopą, šiauliečiai svarsto, ką daryti – atsiimti pinigus ir su ja atsisveikinti, ar likti ir toliau kaupti:
„Pinigų dabar nėra daug. Gerai, kad galima juos nusiimti.“
„Žmonės, kurie kaupė, kai kur labai smarkiai nudegė, įtartina darosi.“
„Neaiškios nusiėmimo sąlygos, ar vertės nusiimti. Dar neturiu apsisprendimo.“
„Pensija kaupiama ja pasinaudoti senatvėje, o ne nusipirkti šaldytuvą.“
„Kaupiu antroje pakopoje ir manau, kad pasiliksiu. Šiokia tokia didesnė apsauga negu vien „Sodroje“.
Ministrė ragina pasistengti patiems bankams
Išvydusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtą antros pensijų pakopos reformos projektą, didžiausių šalies komercinių bankų vadovės nukulniavo pas premjerą Gintautą Palucką. Bankų vadovės peikė ministerijos projektą ir ragino skatinti kaupimą antroje pakopoje, o leisti pasitraukti ir atiduoti sukauptus pinigus nebent tik sunkiai sergantiems ir neįgaliesiems.
Beje, šiems atvejams Sveikatos apsaugos ministerija jau svarsto apie 50 sunkių ligų sąrašą iš 15 ligų grupių. Bankų atstovams kliūna ir Socialinės apsaugos ministerijos planuojamas beveik dvejų metų laikotarpis pasitraukti iš antros pakopos – jis esą per ilgas.
„Formuluoti pakeitimus taip, kad jie skatintų žmones sistemoje likti, pamatytų vertę ilgalaikio kaupimo, kad neatsitiktų kaip Estijoje – pasitraukė ir lėšas išleido vartojimui. Iš to niekas neišlošia, žmonėms pensijos bus mažesnės“, – kalbėjo Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Dauguma antros pakopos dalyvių yra sukaupę iki 5 tūkstančių eurų, o priešpensinio amžiaus dalyviai vos vienu tūkstančiu daugiau. Be to, „Sodros“ pensijos pastaraisiais metais augo kone dvigubai greičiau už privačias. Tad girdėdama bankų vadovų priekaištus, ministrė Inga Ruginienė ragina juos pačius labiau pasistengti, didinti grąžą ir įtikinti kaupiančiuosius likti antroje pakopoje.
„Metų pradžioje buvo deklaruotas pliusas, dabar krenta rezultatai, pas kiekvieną skirtingai. Raginu žiūrėti savo rezultatus, skaičius ir pagal tai daryti išvadas“, – sakė ministrė.
Siūlo išdalinti pensininkams
Bankų atstovai giria ministrės siūlymą ir toliau kaupiantiems mokėti iš valstybės biudžeto skatinamąsias įmokas, kurios pensijų fondus šiemet papildys iš viso daugiau kaip 300 milijonų eurų. Tačiau Seimo biudžeto komiteto vadovas Algirdas Sysas su tuo nesutinka ir siūlys šių pinigų nepervesti į pensijų fondus, o išdalinti dabartiniams pensininkams.
„Jei tuos pinigėlius – 300 milijonų eurų – skirsime ne antrai pakopai, o į senatvės pensijas, visiems po 30 eurų per mėnesį galėtų pensijos padidėti“, – skaičiavo parlamentaras.
Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius su bankų vadovais tariasi, kaip antrajai pakopai numatytus iš valstybės biudžeto 300 milijonų eurų nukreipti į gynybos ir infrastruktūros projektus.
„Svarstant antros pensijų pakopos reformą, Finansų ministerija jau siunčia derinimui atitinkamus pensijų kaupimo ir fondų veiklos reguliavimo pakeitimus, kurie leistų Lietuvoje investuoti į įvairesnes turto klases, paskatintų pensijų fondų investavimą į gynybos pramonės projektus, gynybos projektus“, – kalbėjo ministras.
Ministras nori, kad bankai finansuotų daugiau gynybai svarbių projektų ir Lietuvoje investuotų daugiau, o ne 1 iš 9 milijardų eurų sukauptų antroje pakopoje, tačiau šie reikalauja valstybės garantijų.
„Eiti į verslo kreditavimą, kuris yra per rizikingas privačioms kredito įstaigoms? Mūsų siekis, kad ILTE su kredito įstaigomis bendradarbiautų per kofinansavimą, sindikuotas paskolas, garantijas, padėtų sumažinti riziką“, – teigė E. Čipkutė.
„ILTE galėtų prisiimti didesnę riziką, padėdama bankams plačiau kredituoti smulkų ir vidutinį verslą“, – sakė R. Šadžius.
Visgi tokios vyriausybės ir komercinių bankų derybos Algirdui Sysui kelia įtarimų.
„Kalbos apie tai, kad dabar, jei jūs paliksite papildomą rėmimą pensijos sistemos, tai būsime geri ir investuosime Lietuvoje, labai keistai skamba. Nežinau, kaip tai bus įrašyta į įstatymą. Jūs mums, o mes jums? Taip suformuluosim? Taip neturėtų būti“, – kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas.
Bankų vadovai taip pat prašo nebepratęsti Lietuvoje 3 metus galiojančio solidarumo mokesčio, kurio jau sumokėjo apie pusę milijardo eurų, ir gali sumokėti dar apie 100 milijonų šiemet, bankų pajamoms smarkiai išaugus dėl padidėjusio EURIBOR. Pernai komercinių bankų grynasis pelnas pirmus tris ketvirčius buvo 4 procentų didesnis nei atitinkamu laiku užpernai ir siekė beveik 800 milijonų eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
