Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdantieji svarsto šią kartelę nuleisti. Jei ji būtų 20 tūkst., mokestis grėstų beveik pusei šalies būsto savininkų.
Seimo pirmininkas sako nepritariantis visuotiniam NT mokesčiui, dėl to neapmokestinamoji kartelė gali būti ir didesnė.
„Palaikymo nebus, o kur galime palaikyti pilnai, kur iš dalies, informaciją turi Finansų ministerija. Mūsų atstovai, žinodami pirmas indikacijas, turėtų artėti prie konkrečių projektų parengimo“, – teigia Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Remigijus Žemaitaitis kalba, kad neapmokestinamoji kartelė gali būti nuleista, pavyzdžiui, iki 120 tūkst. Eurų ir daugiau nei perpus, iki 0,2 proc., sumažintas dabar galiojantis minimalus pusės procento tarifas. Tokiu atveju už kiekvieną 1 tūkst. eurų, kuris viršys kartelę, tektų mokėti po 2 eurus.
„NT mokesčiu mes įvaryti į kampą. Klausimas, ar mažinam apmokestinamąją ribą150 tūkst. Eurų neapmokestinamą ribą iki 120 tūkst., ar darome visuotinį mokestį, bet tarifą mažiname iki 0,2 proc.“, – komentuoja R. Žemaitaitis.
Premjeras Gintautas Paluckas dar nesileidžia į kalbas, kokių galime sulaukti nekilnojamojo turto mokesčių, tačiau siekia, kad jis būtų visuotinis, tik su nuolaidomis šeimoms, senjorams, skurstantiems.
„Jei tai priklausytų tik nuo manęs, matyčiau labai nedidelį visuotinį mokestį, kad būtų mokamas sąžiningai, nebūtų galimybės perlesti artimiesiems asmenims, broliams seserims“, – sako G. Paluckas.
Svarsto didinti lengvatinį PVM tarifą, pelno mokestį
Visgi premjeras pripažįsta, kad valdantieji svarsto trečdaliu padidinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Dėl to brangtų centrinis šildymas ir visuomeninio transporto bilietai. R. Žemaitaitis šį mokestį siūlo taikyti maitinimo įstaigoms, kurios pastaruosius metus skundžiasi sunkiai beišgyvenančios, kai pasibaigus pandemijai vėl tenka mokėti visą 21 proc. PVM. Tiesa, lengvatinį tarifą Žemaitaitis siūlo taikyti tik nuo pusryčių iki pietų.
Nors verslas ir prieštarauja, valdantieji tariasi dar labiau padidinti šiemet jau procentu padidintą iki 16 proc. pelno mokestį dar 1 ar net dviem procentais. Kiekvienas pridėtas pelno mokesčio procentas esą biudžetą papildytų po mažiausiai 100 mln. eurų.
Tačiau verslo atstovai pelno mokesčio didinimui griežtai priešinasi.
„Lietuvos ekonomika ir vartotojai nukentės. Bet koks mokesčių kėlimas verslui – pražūtingas dalykas. Jei tikimasi iš ekonomikos augimo bent trečdalį pinigų surinkti gynybai, tai verslo mokesčių kėlimas reiškia ekonomikos augimo mažėjimą ir mažiau pinigų gynybai“, – komentuoja Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Valdantieji diskutuoja ir dėl 2 pensijų pakopos reformos, svarsto perpus sumažinti PVM šviežioms daržovėms ir vaisiams ir įvesti pridėtinio cukraus mokestį, svarsto peržiūrėti degalų akcizų didinimo grafiką, didesnius mokesčius užkrauti individualiai veiklai. O prezidentas reikalauja, kad mokesčių pakeitimai nepablogintų sunkiai besiverčiančių finansinės padėties.
„Partijų sutarimas yra, kad vienaip ar kitaip sprendimus rasime. Tačiau vienas tikslų – kad krašto apsaugos finansavimas, saugumo stiprinimas nebūtų socialinės politikos sąskaita“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Mokesčių pakeitimus koalicija siekia priimti kadencijos pradžioje, tai yra iki vasaros vidurio, kad dauguma jų įsigaliotų jau kitais metais.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
išrinko Lietuvai.
