Specialistai ragina susirūpinti griežtesne paukščių apsauga ir džiaugiasi, kad kelios rūšys vėl sugrįžo į mūsų gamtą.
Galingais sparnų mostais raižantys Lietuvos dangaus platybes ereliai ar reti juodieji gandrai gali iš viso tapti tik gražiu prisiminimu vaizdo įrašuose ar paveikslėliuose Raudonojoje knygoje, sako ornitologai, mat daugelio, ypač didžiųjų, plėšriųjų paukščių populiacija kasmet traukiasi.
„Ji yra ant kritinės ribos, dar metai kiti ar dešimtmetis ir ta nebloga būklė kris katastrofiškai žemyn“, – komentuoja Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
„Dauguma rūšių yra rizikos stadijoj, dauguma plėšriųjų ir pelėdų įrašytos į Raudonąją knygą. Lengviau būtų išvardinti, kurios neįrašytos“, – sako ornitologų draugijos atstovas Eugenijus Drobelis.
Pusę amžiaus mūsų šalies sparnuočius stebintys specialistai vardija rūšis, kurioms dabar ekstremalių išbandymų metas.
„Mažasis erelis rėksnys, juodasis gandras, didysis erelis rėksnys, kuris praktiškai išnykęs prieš 50–70 metų“, – vardija gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas Rimgaudas Treinys.
Čia kalta ir gamta – dėl klimato kaitos vis šiltėja orai.
„Mes džiaugiamės ta vasara, ilgais karščiais, ketvirtu vasaros mėnesiu rudenį, o tie gyvūnai, kurie maitinasi sekliuose vandens telkiniuose, jiems išdžiuvus neberanda grobio“, – sako R. Treinys.
„Nesėkmingai peri, nes seklūs vandens telkiniai išdžiūsta, kaip tik tuo metu, kai juodieji gandrai augina jauniklius ir jie visi dvesia iš bado, žiauru, bet taip yra“, – pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Didžiausią žalą daro žmogus
O jei ir pavyksta jauniklius užauginti, dažnai jie būna silpnesni, nepajėgia pasiekti žiemojimo vietų Afrikoje, daug jų pakeliui žūsta. Tad pamaina auga sunkiai. Bet, deja, didžiausią žalą, vis dėlto daro žmogus – naikinamos buveinės, nyksta ir paukščių mitybai būtini gyviai.
„Dėl žemės ūkio politikos ganyklose, kur knibždėjo peliniai graužikai, labai svarbus plėšriųjų paukščių ir pelėdų mitybos objektas, jų nėra – vyrauja rapsai, žieminiai javai“, – sako S. Rumbutis.
Jei nebus pokyčių, ornitologai ateitį piešia niūromis spalvomis:
„Jei mes nesustosim, jei mes nepradėsim saugoti tų buveinių, situacija blogės“, – teigia S. Rumbutis.
Aplinkos ministerija steigia didesnės apsaugos teritorijas ten, kur peri nykstantys paukščiai, deja, ne viskas vyksta sklandžiai.
„Mums nepavyko nustatyti maksimalaus režimo daugeliui paukščių apsaugai svarbių teritorijų“, – sako A. Klimavičius.
Ūkininkus ar privačių miškų savininkus bando įtikinėti, kad šie būtų supratingi ir padėtų paukščiams, bet ne visada žmonės geranoriški.
„Ūkininkai sako, čia mano pievos, aš noriu tai versti į ariamos žemdirbystės ūkį, grūdinių kultūrų ir jūs čia keliat sąlygas – tai to nepasitenkinimo pasitaiko“, – pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas.
Aplinkos ministerija išperka miškus
Kartais meilę gamtai pavyksta sužadinti pinigais – išperka miškus ar moka kompensacijas. Tam Aplinkos ministerija jau išleido milijonus per paskutinius metus yra išleista apie 3 mln. eurų privatiems miškams išpirkti, numatyta paskirti dar papildomus 2 mln. eurų.
Nepaisant pesimistinių prognozių, ornitologai turi ir gerų žinių. Mūsų šalyje pastebėtos ir kelios prieš šimtmečius išnykusiomis laikytos rūšys.
„Gamtosaugos simboliu tapo jūrinis erelis, kai gamtosaugininkų pastangos per paskutinius 50 metų, nuo DDT pesticidų uždraudimo, vainikavo po visą Europą išplitusią jūrinių erelių populiaciją, tame tarpe ir Lietuvoje“, – sako R. Treinys.
„Po daugiau kaip 100 metų Lietuvoj vėl rastas perintis gyvatėdis, kurį manėm, kad praradom amžiams. Laplandinė pelėda, mes prieš 200 metų skaitėm, kad galbūt buvo matyta, lyg perėjo neperėjo Lietuvoj, o dabar turim stabilią populiaciją“, – pasakoja E. Drobelis.
Ornitologai viliasi, kad Lietuvoje vėl apsigyvens ir kilnusis erelis, vadinamas paukščių karaliumi, kuris dabar į mūsų šalį užklysta itin retai.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
