Nors pernai Lietuvoje skyrėsi ne viena žvaigždė, anot psichologo, tai nereiškia, kad ištuokų masiškai daugėja. Žymiai svarbiau suvokti, kokios priežastys nulėmė sprendimus sukti į skirtingas puses. Darius įsitikinęs, kad pasakymas „mes vienas kito nebedžiuginame“ nėra ir neturi būti skyrybų priežastis, mat visa tai galima apeiti. Juolab, pasak eksperto, kad santykių krizės ištinka visas šeimas.
„Yra efektyvių dalykų, išties galinčių restartuoti santykius. Tačiau dažnas renkasi sėdėti penkerius metus, vienas į kitą žiūrėti susiraukęs ir taškytis, grasinti skyrybomis. Tada pora keletą mėnesių pabūna atskirai ir nebegali vienas be kito – susitaiko, o paskui vėl išsiskiria ir vėl susitaiko. Tai šioje vietoje vyksta didžiausias vaikų psichologinis žlugdymas ir darymas didžiulių žaizdų savo psichologinei gerovei“, – sako psichologas.
Kreipiasi, kai būna labai blogai
Darius pažymi, kad dažniausiai poros kreipiasi į jį pagalbos tuomet, kai jau būna labai blogai. Tačiau iki tol daugelis mano esantys pajėgūs tvarkytis patys ir dėl to iššvaisto nemažai brangaus laiko.
„Kai aš patyrinėju savo klientus, o jų turėjau pačių įvairiausių – ir žymių, ir turtingų, ir neturtingų – daugelis nieko nežino apie santykius. Normalu, nes mokykloje nėra tokios pamokos, kaip santykių psichologija. Tačiau manau, kad šios pamokos būtų reikalingos, nes pagal mokslinius tyrimus, tai būtų vienos labiausiai valstybei atsiperkančių pamokų. Nes skyrybos ir, apskritai, žmonių sveikata yra labai daug valstybei kainuojantys dalykai.<...> Po truputį žmonės daugiau domisi santykių psichologija, be to, Lietuva nusikrato sovietinio palikimo. Pas mus anksčiau buvo suvokimas, kad jeigu eini pas psichologą ar psichoterapeutą, tai jau tau labai blogai“, – sako Darius.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad dauguma porų nelinkusios klausyti specialistų rekomendacijų ir toliau daro viską savaip. Taigi kiek turi praeiti laiko, kad po skyrybų būtų galima vėl bandyti megzti rimtesnius santykius? Darius įvardijo ir kelias rekomendacijas, kurias lengva pritaikyti kiekvienai porai savo kasdienybėje.
„Mes visada maišome įsimylėjimą su meile“, – šypsodamasis sako ekspertas.
Kaip tuomet visa tai atskirti? Atsakymas nustebino laidos vedėją ir, ko gero, paskatins susimąstyti ne vieną žiūrovą. O kokiame etape paties psichologo jausmai savo žmonai? Ar iš tikrųjų specialistai santykiuose nedaro klaidų?
Išgirsime ir kokius tris žingsnius gyvenime Darius laiko pačiais teisingiausiais. Ar nesigaili pasukęs būtent į santykių psichologiją
„Nuo jaunystės man visada buvo įdomu vyrų ir moterų santykiai. Aš toks šeimų ir santuokų fanas. Nors psichologas turi būti lyg švarus popieriaus lapas, be jokių savo nuomonių ar patarimų, aš visoms poroms turiu vienintelę intensiją – jas išsaugot ir kažkaip „sulipint“. Visada „sergu“ už šeimą, už vaikus, kad jie turėtų mamą ir tėtį kartu. Tai šitoj vietoj esu tas „nuodėmingas“ psichologas, kuris nesilaiko visų kanonų“, – atvirai sako Darius
Taip pat išvysite, kokį daiktą pašnekovas atsinešė į laidą, kuris nustebino visą filmavimo komandą, o galiausiai ir liko „Pasikalbėkim“ studijoje.
Visą pokalbį su psichologu Dariumi Ražausku žiūrėkite straipsnio pradžioje.
