Vyriausybė viešojoje erdvėje ne kartą kritikuota ne tik dėl pačių karantino priemonių, bet ir kaip jos iškomunikuojamos. I. Šimonytės kabinetas ne vieną kartą viešai paskelbdavo apie galimus atlaisvinimus, tačiau Vyriausybės posėdžio metu, kai ateidavo laikas priimti sprendimą, nuo ketinimų atlaisvinti karantiną atsitraukdavo.
Vienas paskutinių pavyzdžių – anksčiau žadėtas prekybos centrų atvėrimas, kai žadėta leisti jiems veikti, o vėliau persigalvota.
„Mums truputėlį šokas. Suprantame atvejų didėjimo problematiką, tačiau iš kitos pusės nelabai suprantame, kuo čia ta likusi neatidaryta prekyba yra dėta“, – apie tokį ministrų kabineto sprendimo tuomet Vyriausybės posėdyje sakė R. Vainienė.
Krentant populiarumui, bando save apsaugoti?
Atrodo, kad nuo tuščių pažadų dalijimo Vyriausybė bando apsisaugoti. Antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams I. Šimonytė nedetalizavo, kokių karantino režimo pakeitimų iš valdžios galime sulaukti.
„Yra planų, rytoj ir pristatysime. <...> Mes jau čia turėjome ne vieną tokį epizodą, kai kažkas iš mano pasakymo, kad kažkas įvyks, jei bus vienaip ar kitaip, išgirsta tik tą dalį, kad kažkas įvyks, neišgirsta dalies apie „jeigu“ ir tada turime tokių įvairių nesusipratimų. Tikrai ministerijos dirba“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybė sulaukia ne tik kritikos, bet ir praranda populiarumo taškus. Portalo Delfi užsakymu atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad per mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių asmenų dalis sumažėjo 4,3 procentinio punkto – nuo 45,1 proc. vasarį iki 40,8 proc. kovą.
Atitinkamai neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių respondentų dalis išaugo 6,7 procentinio punkto - nuo 43,5 proc. vasarį iki 50,2 proc. kovą. Nežinančių, ką atsakyti į šį klausimą, vasarį buvo 11,4 proc., o kovą – 9 procentai. Kiti apklausoje fiksuoti pokyčiai buvo 3,1 proc. paklaidos ribose.
Šimonytė praranda konservatorių paramą?
Konservatorių vienybė ir palaikymas Vyriausybei galimai taip pat pradėjo braškėti. Kaip pirmasis skelbė „Lietuvos rytas“, viename iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdžių I. Šimonytė kolegoms leido suprasti, kad jei reikėtų skelbti dar vieną karantiną, ji gali pasitraukti iš pareigų.
Taip, anot žiniasklaidos, premjerė ragavo į dalies konservatorių spaudimą dėl užsitęsusių karantino ribojimų.
Pasitraukus I. Šimonytei, griūtų ir 18-oji Vyriausybė, grėsmė iškiltų ir visai valdančiajai koalicijai, kuri ir Seime turi gana trapią daugumą – 72 mandatus iš 141.
Pati I. Šimonytė, komentuodama žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, nepatvirtina, ar iškėlė ultimatumą konservatoriams, tačiau teigia, kad efektyviam ir stabiliam ministrų kabineto darbui būtinas daugumos palaikymas.
„Man labai sunku komentuoti gandus. <...> Taip, diskusijų frakcijoje būna ir dėl to, kokie yra sprendimai, kai prasidėjo karantino laisvinimai vasario mėnesį, galbūt ir buvo tokių karštesnių debatų, tačiau mano supratimas apie situaciją yra labai paprastas – Vyriausybė negali dirbti, jei už jos nėra Seimo daugumos frakcijų paramos.
Jei Seimo daugumos frakcijos turi kitą įsivaizdavimą, kaip turi būti priimami sprendimai, kaip turi būti valdomas karantinas, tuomet, žinoma, vyriausybei yra sunku ar net neįmanoma dirbti. <...> Jeigu pajausčiau, kad frakcija manęs nepalaiko, pagrindinis klausimas būtų, o kaip toliau galima dirbti“, – LRT radijui antradienį teigė I. Šimonytė.
Jos teigimu, jei žmonės, kurie turėtų remti Vyriausybę, nes ją ir suformavo, mano, kad reikia pandemiją valdyti kitokiais būdai, tuomet atsakomybę jie ir turėtų prisiimti.
„Tai nėra nei grasinimai, nei kitos panašaus žanro diskusijos, tai yra kalba apie tai, kad arba pasitikima Vyriausybės veikimo logika – žinoma, išklausant pastabas, kritiką, pasiginčijant dėl skirtingų požiūrių, bet tikrai jeigu pajausčiau, kad frakcija manęs nepalaiko, pagrindinis klausimas būtų, o kaip toliau galima dirbti“, – tikino premjerė.
Iliustruoja įtampą tarp Šimonytės ir konservatorių
„Manau, kad čia tikrai ne gandai. Įtampos tikrai yra“, – įsitikinęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
Pašnekovo teigimu, premjerė yra atviras žmogus, žodžių į vatą nevynioja, tad pareiškimas frakcijoje dėl atsistatydinimo tikrai galėjo nuskambėti.
„Ji sąžiningas žmogus. Neminėsime pavardžių, bet tikrai buvo ministrų pirmininkų, kurie atvirai meluodavo į akis. <...> Šimonytė, jei taip mano, tai taip ir sako“, – naujienų portalui tv3.lt sakė V. Dumbliauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, politologo Lauro Bielinio teigimu, šią situaciją galima traktuoti kaip savotišką nesusikalbėjimo tarp premjerės ir valdančiųjų iliustraciją.
L. Bielinio nuomone, spaudimas premjerei kyla dėl to, kad valdantieji, ypač konservatoriai, turi kitokį strateginį tikslą.
„Tie sprendimai, ta veiklos koncepcija, kurią vykdo Šimonytė ir jos kabinetas, neatitinka tos jų strategijos ir dėl to jiems norisi šiek tiek suvaldyti ministrų kabinetą“, – kalbėjo VDU profesorius.
Konservatoriai turėtų ramiai kvėpuoti
V. Dumbliausko nuomone, TS-LKD frakcijoje Vyriausybės sprendimais gali būti ne vienas nepatenkintas politikas. Jo teigimu, viena pagrindinių priežasčių, lėmusių frakcijos spaudimą I. Šimonytei, yra nuo karantino ribojimų pavargusi visuomenė.
„Dėl žmonių nepasitenkinimo politikai reaguoja. Jie negali nereaguoti, savivaldos rinkimai artėja. Viską lemia kova dėl populiarumo“, – samprotavo politologas.
Visgi, nors Vyriausybė ir daro klaidų, pašnekovo nuomone, frakcijos kritika ministrų kabinetui nėra pagrįsta.
„Bet tokiu atveju, ką daryti, kas prisiims atsakomybę? Čia nejuokinga, čia žmonės mirs. Jei vėl paleisime vadžias, vėl mirs po 20–30 žmonių per dieną. <...> Kas už tai prisiims atsakomybę? Ar tie, kurie garsiai šaukė? <...> Frakcija turi ramiai kvėpuoti, neerzinti Vyriausybės. Padaryti pastabas, bet neerzinti“ – teigė V. Dumbliauskas.
Pašnekovo teigimu, be konservatorių frakcijos spaudimo, I. Šimonytei vargo sukelia ir jos ministrų kabinetas, kuris, pasak V. Dumbliausko, itin margas, ir koalicijos partneriai.
„Ir jie žaidžia savo žaidimus. Laisvės partija žaidžia savo žaidimus, liberalai žaidžia savo žaidimus“, – analizavo V. Dumbliauskas.
Šimonytės pasitraukimas nenustebintų
„Nenustebčiau, jei ji atsistatydintų, bet tada Tėvynės sąjungai būtų „šakės“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
L. Bielinio teigimu, ar I. Šimonytė visgi padės mandatą, priklausys nuo įtampos dydžio.
„Jei būtų gana dramatiški susikirtimai ir Šimonytė negalėtų vykdyti savo funkcijų, manau, kad ji iš tikro atsistatydintų. Viskas priklausys nuo to, ar bus leista jai vykdyti funkcijas, kurias ji supranta kaip savo funkcijas“, – samprotavo politologas.
Visgi, L. Bielinio nuomone, jei ir griūtų I. Šimonytės ministrų kabinetas, koalicija tarp konservatorių ir dviejų liberalių partijų turėtų išlikti.
„Kol kas, šiai dienai, manyčiau, kad tokia valdančiųjų konfigūracija galėtų išlikti“, – sakė politologas.
Gabriukas nepatemptų
V. Dumbliausko teigimu, TS-LKD neturi kito žmogaus, ryškaus lyderio, kuris galėtų tapti ministru pirmininku vietoje I. Šimonytės. Juo, politologo nuomone, negalėtų būti partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Gabriukas nepatemps, akivaizdžiai. Jis negali būti ministru pirmininku, jis nepatemps. Jie turi labai apskaičiuot, dešimt kartų įkvėpt prieš kritikuodami Šimonytę“, – samprotavo V. Dumbliauskas.
Kortas sumaišytų ir Nausėda, ir valstiečiai
Politologo teigimu, jei mandatą padėtų I. Šimonytė, tai būtų ir šio ministrų kabineto pabaiga, kadangi reikėtų iš naujo formuoti Vyriausybę. Tokiu atveju, anot jo, sumaišties įnešti gali ir prezidentas.
„Nausėda tada galėtų žaisti savo žaidimus. Formuojant Vyriausybę prezidentas turi daug įtakos. Jis gali neleisti kam nors tapti ministrais, įkišti savo kandidatą“, – tvirtino V. Dumbliauskas.
Sąmyšis tokiu atveju, anot pašnekovo, kiltų ir parlamente.
„Seime būtų bardakas, visi išsigandę, valstiečiai tuomet pradėtų šūkalioti, šakotis. Liūdna būtų, o virusas niekur nedingtų“, – teigė MRU docentas.
Įtampą sumažintų sėkmingas Vyriausybės darbas
L. Bielinio teigimu, yra daug veiksnių, kurie galėtų sumažinti įtampą tarp frakcijos ir I. Šimonytės.
„Vienas iš jų – sėkminga Vyriausybės veikla, kuri paskatintų ir valdančiuosius, ypač konservatorius, atrasti kažkokį pozityvą sau“, – svarstė VDU profesorius.
Anot jo, įtampą galėtų sumažinti ir aiškesnis I. Šimonytės apsisprendimas dėl savo politinės tapatybės.
„Šiandien ji, nors ir yra paskirta nuo valdančiųjų, nuo dešiniųjų, ji neįvardinta ir pati savęs neįvardina kaip atstovaujančią ar esančią kokios nors ideologijos, politinės pakraipos atstovę. Ar konservatorių, ar liberalų, ar Laisvės partijos. Tai sukelia tam tikrą nesusipratimų seką“, – įsitikinęs L. Bielinis.
