Rusija

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai apkaltino Rusiją trikdant GPS palydovinės navigacijos sistemos darbą Baltijos jūros regione. Dėl to jie įspėjo apie padidėjusią aviacijos avarijų grėsmę regione, rašo „The Financial Times“. Pasak ministrų, balandžio 25 ir 26 d. du Suomijos oro linijų bendrovės „Finnair“ lėktuvai skrido iš Helsinkio į Estijos miestą Tartu, tačiau dėl GPS trukdžių buvo priversti grįžti į išvykimo oro uostą.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius ironiškai atsiliepė apie vadinamąjį Krymo (Kerčės) tiltą.  Socialiniame tinkle X diplomatas užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus gali sugriauti neteisėtai pastatytą statinį. „Jei kas nors dar nespėjo nufotografuoti Kerčės tilto, vadinasi, laiko dar yra“, – rašė L. Linkevičius. Rusija suskubo reaguoti Kremliaus reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija patvirtino informaciją, kad du Vokietijoje žuvę ukrainiečiai buvo kariai, kurie po sužeidimo gydėsi Bavarijoje, skelbia Ukrainska Pravda. Balandžio 27 d. Murnau miestelyje įvykdyta dviguba žmogžudystė, kai du Ukrainos piliečiai, 1987 ir 2001 m. gimę vyrai, rasti su mirtinomis durtinėmis žaizdomis vietos prekybos centro teritorijoje. Šeštadienį apie 17.20 val. pranešta apie du sunkiai sužeistus vyrus Murnau mieste.

Vladimiras Putinas buvo priverstas atšaukti kasmetinius Rusijos Pergalės dienos paradus, nes baiminasi Ukrainos kamikadzių dronų atakų. 71 metų tironas atšaukė didžiąją dalį gegužės 9-osios – švenčiausios Rusijos kalendoriaus dienos – iškilmių, nes negalėjo užtikrinti savo piliečių saugumo. Patriotiniai kariniai paradai rengiami visoje Rusijoje, taip švenčiant šalies pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

Rusijos vyriausybės atstovas perspėjo Vakarus dėl bandymų konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir pagrasino galimais atsakomaisiais veiksmais. Galimybė konfiskuoti Rusijos turtą aptarinėjama Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje. Yra pasigirdę raginimų panaudoti šiuos pinigus padedant Ukrainai. Sekmadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas užsiminė, kad Maskva galėtų konfiskuoti užsienio turtą Rusijoje, jei būtų imtasi veiksmų konfiskuoti Rusijos turtą užsienyje.

Tūkstančiai rusų bėga nuo karinės tarnybos, bet ar Vakarai gali būti jų prieglobstis? Nors kai kurie rusai vis dar klausia, kur galėtų rasti prieglobstį, kiti jau ima veikti. Viename iš vaizdo įrašų rusas demonstruoja savo nepritarimą karo veiksmams, kišdamas karines uniformas į šiukšlių maišus ir išmesdamas jas. Tai yra žinia, kad karas visiškai nesuderinamas su jų vertybėmis ir tikslais. Praėjusiais metais prie JAV sienų pasirodė daugiau nei 57 tūkst.

Maskvos teismai šeštadienį pranešė, kad dėl kaltinimų ekstremizmu sulaikytas Rusijos žurnalistas, kuris padėjo kurti „YouTube“ vaizdo įrašus mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandai.

Rusijos federalinės muitų tarnybos vadovas pasiskundė vietos informavimo priemonėms, kad Baltijos šalys ir Suomija „elgiasi negražiai“, tariamai sabotuojamas krovinių gabenimas ir dirbtinai kuriamos eilės pasienyje. Pasakodamas apie sunkią situaciją „Burački-Terechovo“ patikros punkte, jis supainiojo Lietuvą su Latvija. „Latvija, Lietuva, Estija, Suomija – jos, remiantis muitinių taisyklėmis, elgiasi negražiai“, – „Gazeta“ cituojamas rusų valdininkas.

Pirmą kartą per 40 metų Jungtinės Valstijos pradės gaminti naują branduolinę kovinę galvutę W93, skirtą tarpžemyninėms balistinėms raketoms, skirtoms naudoti strateginiuose povandeniniuose laivuose. Apie tai praneša amerikiečių puslapis MSN, remdamasis aukšto rango pareigūnais prezidento Joe Bideno administracijoje.

Rusijos socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo reiškinys, kuomet žmonės nebesinaudoja stomatologų paslaugomis ir nesivalo dantų. „Dvasiniai mokytojai“ ieško karieso ar kitų dantų ir dantenų ligų priežasčių žmogaus psichologijoje, santykiuose su artimaisiais. Ilgainiui tokie asmenys įtraukiami į „mokymus“, už kuriuos dažnai palieka apvalias sumas.

Rusijos Syktyvkaro miesto teismas už akių dviem mėnesiams suėmė Rusijos opozicijos politikus Garį Kasparovą, Genadijų Gudkovą, Ivaną Tiutriną ir Jevgeniją Čirikovą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė portalas „Sever. Realiji“, remdamasis teismo spaudos tarnyba. Keturi opozicijos politikai kaltinami „teroristinės organizacijos įkūrimu, vadovavimu jai, teroristinės veiklos finansavimu ir viešu jos teisinimu“. Už tai gresia iki 20 metų kalėjimo.

Rusija nuo 2014 m. neteisėtai ir sistemingai sulaikė tūkstančius civilių ukrainiečių, teigiama trijų teisės eksperčių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdžiui Vienoje pristatytoje ataskaitoje. Eksperčių teigimu, jos turėjo „tinkamo pagrindo“ manyti, kad per tą laikotarpį buvo vykdomi nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. 2014 m. Rusija užėmė Krymo pusiasalį, o 2022 m. vasarį Ukrainoje pradėjo plataus masto invaziją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkai vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. „Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkai nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję“, – sakė jis savo kalboje lankydamasis Berlyne. „Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti, nes parama jau pakeliui“, – pridūrė jis.  Kyjivą pastarosiomis savaitėmis susilpnino šaudmenų ir ginklų trūkumas.

Naujoji Jungtinių Valstijų ir kitų šalių suteikta saugumo pagalba padės Kyjivui vėl įgyti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko ir plataus masto ukrainiečių puolimas artimiausioje ateityje greičiausiai neįvyks, ketvirtadienį pasakė vienas oficialus JAV asmuo. Išvakarėse Pentagonas paskelbė, jog yra suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas, kuriame – svarbi oro gynybos ir artilerijos amunicija, padėsianti Ukrainai jos kovoje su rusų okupantų pajėgomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. Pastaruosius dvejus metus Vakarai su vis didesniu nerimu žvelgia į Rusiją ir Kiniją, kurios stengiasi stiprinti prekybos ir gynybos ryšius ir siekia plėsti savo įtaką pasaulyje. „Vizitas planuojamas gegužės mėnesį“, – sakė V. Putinas verslo forume Maskvoje, nepateikdamas daugiau detalių.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. „Vienas neatsargus žodis, vienas judesys gali sukelti ginkluotą konfrontaciją ir net atominio ginklo panaudojimą, – ketvirtadienį Minske kalbėjo artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. – Jei padėtis Rusijos viduje grėsmingai paaštrės, Rusija panaudos visą turimą arsenalą.

Baltarusijos saugumo (KGB) vadas Ivanas Tertelis pareiškė, jog šalies spec. tarnybos neva užkirto kelią bepiločių smūgiui iš Lietuvos teritorijos objektams Minske. Pastaruoju metu matomas Baltarusijos režimo informacinio karo veiksmų suaktyvėjimas, siekiant sukelti chaosą kaimyninėse valstybėse. Lietuvos institucijos neigia su realybe nieko bendro neturinčius I. Tertelio teiginius.

Omske (Rusija) kilo didžiulis gaisras – dega trys degalų saugyklos. Gaisro priežastys neskelbiamos, liudininkai praneša apie sprogimus. Bendras gaisro plotas – 1 tūkst. kv. metrų, gaisro priežastis nėra skelbiama. Tiksli gaisro vieta oficialiai taip pat nėra įvardijama, kam priklauso talpos taip pat nėra skelbiama. „11.50 val. gautas pranešimas apie gaisrą Krasnojarsko trakto gatvėje.

Rusija planuoja kariauti su Ukraina iki 2029-2030 m., tikisi nugalėti, o baigsis šis puolimas „NATO sunaikinimu“, pareiškė vienas iš pagrindinių Rusijos gynybos ministerijos ideologų, Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios karinio ir politinio darbo valdybos viršininko pavaduotojas Apti Alaudinovas. „Iki 2029-2030 m. mums teks <...> sunkiai, teks daryti labai daug darbo. Tačiau aš galiu jus užtikrinti: šios spec. karinės operacijos (Rusijoje taip vadinamas karas Ukrainoje, – red.