Užsienis

Penktadienį 7.30 val. ryto Juodojoje jūroje buvo dislokuotas vienas rusų karo laivas Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Viduržemio jūroje yra dislokuoti keturi Rusijos karo laivai, vienas iš jų yra ginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu gali paleisti iki aštuonių raketų salvę. Pranešama, kad ukrainiečių aktyvistai paviešino nuotraukų, kuriose matyti laikinai okupuoto Sevastopolio Kileno įlankoje remontuojami apgadinti rusų karo laivai.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad du Tailando piliečiai, kurie, kaip anksčiau manyta, buvo gyvi laikomi įkaitais Gazos Ruože, buvo nužudyti per spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojų surengtą išpuolį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu telefonu aptarė dabartinę padėtį Charkivo fronte, kur labai suintensyvėjo Rusijos smūgiai, ketvirtadienį pranešė premjero biuras. „Prezidentas paskambino, norėdamas informuoti apie padėtį Charkive, kur šiandien (ketvirtadienį) prieš vidurdienį susitiko su miestą ginančių pajėgų vadais“, – socialiniame tinkle „X“ parašė premjero kanceliarija.

Prancūzija nebekontroliuoja kai kurių Naujosios Kaledonijos rajonų, penktadienį pranešė prancūzų vyriausybės atstovas šiame salyne, paskelbdamas apie naują saugumo pajėgų dislokavimą po kelias dienas trukusių kruvinų riaušių.

Kai kurios NATO šalys narės privačiai svarsto galimybę siųsti į Ukrainos teritoriją karinius instruktorius ar samdinius, kurie mokytų Ukrainos kariuomenę ir padėtų remontuoti įrangą, skelbia „The New York Times“ (NYT). Pasak leidinio, Ukraina paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 000 Ukrainos karių arčiau fronto linijos, kad būtų paspartintas jų dislokavimas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį lankėsi šiaurės rytų Kinijos Harbino mieste, paskutinę savo vizito, kurio tikslas – skatinti itin svarbią prekybą su Kinija ir gauti didesnę paramą savo karui Ukrainoje, dieną. Ketvirtadienį V. Putinas išvyko į savo pirmąją užsienio kelionę po kovo mėnesį įvykusių rinkimų ir susitiko su prezidentu Xi Jinpingu derybose, kuriose abu lyderiai pabrėžė, kad jų šalių ryšiai yra stabilizuojanti jėga chaotiškame pasaulyje.

Naktį į penktadienį daugumoje Charkivo srities dalių atšauktas daugiau kaip 16 valandų trukęs oro pavojus. Pasak regiono gubernatoriaus Oleho Synehubovo, prieš tau mažiausiai penki dronai atakavo antrąjį pagal dydį Ukrainos Charkivo miestą, informuoja agentūra „Reuters“. Miesto meras Ihoris Terechovas informavo, kad smogta vienam miesto rajonui, kilo gaisras.

13 valstybių užsienio reikalų ministrai laišku įspėjo Izraelį nerengti plataus masto karinio puolimo Rafacho mieste Gazos Ruožo pietuose, pranešė žiniasklaida. Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ penktadienio numeryje pranešė, kad pasirašiusios šalys taip pat pareikalavo daugiau pagalbos Palestinos gyventojams. Trečiadienį datuotą keturių puslapių laišką pasirašė visos Didžiojo septyneto (G7) valstybės, išskyrus JAV.

Pentagonas pareiškė, kad nepakeitė savo pozicijos dėl to, kaip Ukraina turėtų naudoti Jungtinių Valstijų perduotus ginklus, kurie yra karinės pagalbos dalis.

Ženevoje vyko įspūdingas aukcionas, kur turėjo paaiškėti, kas taps naujuoju vieno didžiausių pasaulio deimantų savininku. Maždaug septyniais milijonais eurų įkainotas, kone tobulu laikomas brangakmenis – įspūdingas ir savo istorija. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Įspūdingą sagę puošia „Allnatt“ – vienas didžiausių pasaulyje, net 101 karato geltonasis deimantas. Pietų Afrikos Respublikoje daugiau nei prieš šimtmetį surastas grynuolis išties ypatingas.

Laikinai okupuoto Krymo Sevastopolio ir Džankojaus rajonuose naktį į penktadienį nugriaudėjo keli sprogimai. Taip teigiama „Telegramo“ kanale „Krymskij Veter“. „Sprogimai Džankojaus rajone“, – rašoma trumpame komentare. Vėliau apie sprogimus pranešė ir liudininkai Sevastopolyje, teigdami, kad jie įvyko dėl drono atakos. „Sevastopolyje girdimi garsūs sprogimai, o po jų matyti ugnies pliūpsniai. Balaklavoje oro gynyba šaudo į dronus“, – sakoma pranešime.

JAV Atstovų Rūmai balsavo už įstatymo projektą, kuriuo siekiama priversti prezidentą Joe Bideną atnaujinti sustabdytą ginklų tiekimą Izraeliui. Tekstas ketvirtadienį buvo priimtas 208 respublikonų ir 16 J. Bideno demokratų balsais (224 balsai prieš 187), tačiau greičiausiai bus atmestas Senate, kur prezidento partija turi persvarą. J. Bidenas anksčiau buvo paskelbęs, kad vetuos įstatymą, jei jis bus priimtas Kongrese.

Maskva žino, kad jai senka laikas: mažiau nei po mėnesio 61 mlrd. dolerių (56 mlrd. eurų) JAV karinė pagalba pradės virsti ginklais, kurių Ukraina prašė. Todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atrodo, daro viską, ką gali, žinodamas, kad šią vasarą jo pajėgoms kova greičiausiai bus tik dar sunkesnė. Tačiau panašu, kad Ukrainos padėtis bloga ir, tikriausiai, dar labiau blogės.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Kinijoje abi šalys pristato kaip taikos pastangų koordinavimą, nors Pekinas ir Maskva iš tikrųjų ruošia konfrontaciją prieš Vakarus.  Taip rašo britų leidinys „The Telegraph“, analizuodamas pirmuosius V. Putino ir Xi Jinpingo pareiškimus. „Prieš derybas už uždarų durų abu vadovai komentaruose prieš kameras kalbėjo apie stabilumą pasaulyje ir konfliktų, kaip antai karo Ukrainoje, sprendimą.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi pakankamai pajėgumų, kad pasiektų reikšmingą proveržį Ukrainoje.  „Rusai neturi pakankamo skaičiaus, reikalingo strateginiam proveržiui atlikti [...] tiksliau, jie neturi įgūdžių ir gebėjimų tai padaryti“, – žurnalistams sakė Ch. Cavoli.  „Palaikau labai glaudžius ryšius su kolegomis ukrainiečiais ir esu įsitikinęs, kad jie išlaikys liniją“, – nurodė jis.

Šią savaitę Rusijos kariniai lėktuvai Belgorodo srityje „pametė“ tris aviacines bombas FAB-500. Vien per pastaruosius tris pavasario mėnesius skaičiuojama daugiau nei 30 tokių incidentų. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė rusų „Telegram“ kanalas ASTRA. ASTRA praneša, kad viena rusų aviacinė bomba nukrito gegužės 15-osios popietę prie pat vandens parko Lazurnojės gyvenvietėje netoli Belgorodo. Dar dvi – netoliese esančiuose kaimuose.

Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica ketvirtadienį grįžta į Kanus su dokumentiniu filmu „Invazija“ (The Invasion), kuriame atskleidžiamas karo absurdas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai į jo šalį įsiveržė Rusijos kariai. „Norėjau parodyti, kaip karas pakeičia šalį, visuomenę“, – naujienų agentūrai AFP sakė 59 metų Kanų kino festivalio veteranas. „Karas visada absurdiškas. Tai beprotybė vien tik pagal apibrėžimą. Psichikos liga“, – kalbėjo jis.

Kinija turėtų pasirinkti tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vakarų, leidiniui „Newsweek“ pareiškė JAV valstybės departamento atstovas. „Jei Kinija teigia norinti gerų santykių su Europa ir kitomis šalimis, ji negali toliau skatinti didžiausios grėsmės Europos saugumui“, – „Newsweek“ sakė JAV valstybės departamento atstovas. Pareigūnas pabrėžė, kad tokios pozicijos laikosi ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Europos Sąjunga, NATO ir Didžiojo septyneto šalys.

Ketvirtadienį Ukraina apkaltino Rusiją pasienio miestelyje Vovčianske pagrobus dešimtis civilių ir naudojant juos kaip „gyvąjį skydą“, Maskvai ten pradėjus naują puolimą. „Jų yra nuo 35 iki 40. Rusai laiko juos vienoje vietoje ir iš tikrųjų naudoja kaip gyvąjį skydą, nes netoliese yra jų vadovybės štabas“, – sakė Charkivo srities policijos tyrimų skyriaus viršininkas Serhijus Bolvinovas.