Kinija

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad kad aplink salą aptiko 23 Kinijos karinius lėktuvus ir penkis karinio jūrų laivyno karo laivus. Tuo metu pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad 12 Kinijos laivų buvo aptikta aplink vieną atokią Taivano salą. „Apie 15 val. (vietos, 10 val.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį tęsia vizitą Europoje, siekdamas „naujos eros“ santykiuose su artimiausia Pekino sąjungininke Europos Sąjungoje Vengrija.  Vizitas Vengrijoje yra paskutinė Xi Jinpingo kelionės po Europą stotelė. Ankstesnį kartą senajame žemyne jis lankėsi 2019 metais.  Pastaraisiais metais 9,6 mln.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, trečiadienį susitikęs su kinų lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), siekiančiu stiprinti politinius ir ekonominius ryšius su Pekinui draugiškesnėmis Europos šalimis, dar kartą patvirtino, kad tvirtai remia Kinijos poziciją dėl Taivano. Kinija investavo milijardus Serbijoje ir kaimyninėse Balkanų šalyse, ypač į kasybą ir gamybą, o pernai Pekinas ir Belgradas pasirašė laisvosios laisvosios prekybos susitarimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienio vakarą atvyko į Serbiją, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida – tai antra jo kelionės po Europą stotelė po valstybinio vizito Prancūzijoje.

Per išpuolį vienoje ligoninėje Kinijos pietvakariuose yra nužudytųjų ir sužeistųjų. Dzensiongo rajono policija antradienio popietę pranešė, kad vyras klinikoje puolė žmones peiliu. Du asmenys žuvo, dar 21 buvo sužeistas. Vyras, anot duomenų, kilęs iš kaimo minėtame rajone, esančiame Sičuano provincijos šiaurėje. Detalesnės informacijos apie užpuoliką ar aukas institucijos nepateikia. Prieš tai valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė apie mažiausiai dešimt aukų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį sukritikavo NATO dėl „įžūlaus“ Kinijos ambasados Jugoslavijoje subombardavimo 1999 metais ir perspėjo, kad Pekinas „niekada neleis pasikartoti tokiai tragiškai istorijai“. Xi rašė Serbijos dienraštyje „Politika“ prieš vizitą į Serbijos sostinę Belgradą, kuris vėliau antradienį taps kita jo pirmojo vizito Europoje po COVID-19 pandemijos stotele.

.Antradienį tyrėjai atliko kratą Europos Parlamento nario iš Vokietijos Maximiliano Kraho biure Briuselyje, vyksta tyrimas įtariant jo padėjėją šnipinėjus Kinijai, pranešė Vokietijos prokurorai. M. Kraho biuras Europos Parlamente, kur dirbo įtariamasis Jian G., apieškotas „remiantis Federalinio teisingumo teismo tiriančiojo teisėjo įsakymais ir Europos tyrimo orderiu“, sakė prokurorai.

Per neįvardytą išpuolį prieš ligoninę pietvakarių Kinijoje antradienį žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 žmonių, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Incidentas įvyko vietos ligoninėje, o 13 val. 20 min. (vietos ir 8 val. 20 min.

Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, tęsdamas kelionę į Europą, vyks į Prancūzijos Pirėnų kalnus ir Serbiją. Pirmąją derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen dieną Paryžiuje daugiausia dėmesio buvo skirta prekybos politikai ir Ukrainai. Pasak Eliziejaus rūmų, antradienį planuojamas asmeniškesnis vizito aspektas.

Prancūzija nesiekia pakeisti Rusijos režimo ir nekariauja su Rusijos Federacija. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Paryžiuje, praneša „Le Monde“. „Mes nekariaujame su Rusija ar Rusijos žmonėmis ir neturime jokio noro pakeisti režimą Maskvoje“, – pabrėžė E. Macronas. Nepaisant to, Prancūzijos lyderis patikslino, kad būtina užtikrinti saugumą Ukrainoje. Anot jo, be to negali būti Europos saugumo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su Kinijos ir Prancūzijos prezidentais pareikalavo ryžtingesnių veiksmų, kad Rusijos nepasiektų prekės, kurias galima naudoti karinėms reikmėms. „Turi būti dedamos didesnės pastangos, kad būtų pažabotas dvejopos paskirties prekių, kurios atsiduria mūšio lauke, tiekimas Rusijai“, – sakė U. vaon der Leyen, pirmadienį Paryžiuje susitikusi su Kinijos ir Prancūzijos vadovais Xi Jinpingu ir Emmanueliu Macronu.

ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasakė esanti įsitikinusi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas padės sumažinti dėl Rusijos grasinimų panaudoti branduolinį ginklą susidariusią įtampą. „Prezidentas Xi vaidiną svarbųą vaidmenį deeskaluojant neatsakingus Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu“, – po Paryžiuje įvykusio susitikimo su Xi ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pasakė ji.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį atvyko į Prancūziją valstybinio vizito pas Emmanuelį Macroną, prancūzų lyderiui bandysiant paspausti savo kolegą įvairiais klausimais – nuo Ukrainos iki prekybos. Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyksta vizitų į Europą: sekmadienį popiet jį Paryžiuje ketina priimti Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas. Pirmadienį numatyti Xi Jinpingo pokalbiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Po apsilankymo Prancūzijoje svečias ateinančiomis dienomis vyks toliau į Serbiją ir Vengriją.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savivaldžią salą aptiko 26 Kinijos orlaivius ir penkis karinius laivus. Apie tai pranešta artėjant Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) inauguracijai gegužės 20 dieną.

Kinija penktadienį paleido nematomoje Mėnulio pusėje turintį nusileisti zondą, kuris į Žemę atskraidintų grunto mėginių, padėsiančių išsiaiškinti geologinius ir kitus skirtumus tarp mažiau ištirto regiono ir geriau žinomos artimosios Žemės palydovo pusės. Raketa su Mėnulio zondu „Chang'e-6“ prieš pat 17 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad imsis „būtinų priemonių“, kai Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė naujas sankcijas, kuriomis siekiama sužlugdyti Rusijos karinius ir pramoninius pajėgumus ir nubausti įmones Kinijoje ir kitur, padedančias Maskvai įsigyti ginklų karui Ukrainoje. Trečiadienį JAV iždo departamento paskelbtame didžiuliame pakete Vašingtonas nusitaikė į beveik 300 Rusijos, Kinijos ir kitų šalių subjektų, kaltinamų prezidento Vladimiro Putino invazijos rėmimu.

Filipinų užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi aukšto rango Kinijos ambasados pareigūną dėl nuolatinio filipiniečių laivų persekiojimo Pietų Kinijos jūroje. „Filipinai pareiškė protestą dėl Kinijos pakrančių apsaugos ir kinų karinių jūrų pajėgų vykdomo laivų persekiojimo, taranavimo, apsupimo, sekimo ir blokavimo, pavojingų manevrų ir vandens patrankų naudojimo bei kitų agresyvių veiksmų prieš Filipinų vyriausybės laivus“, – sakoma pareiškime.

Pietų Kinijoje sugriuvus greitkeliui žuvo 36 žmonės, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Gegužės 2 dieną  5 val. 30 min. vietos (24 val. 30 min Lietuvos) laiku 36 žmonės žuvo, o 30 buvo sužeisti“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ ir pridūrė, kad sužeidimai nekelia pavojaus gyvybei. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė, kad trečiadienį vietos (antradienį 21 val. 10 min. Lietuvos) laiku apie 2 val. 10 min.